Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-971/2011

Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01871-2010-3

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.1.6.3.

2011 m. spalio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir jam skirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, baudą sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu T. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus.

Byla dalyje dėl E. R. pareikšto civilinio ieškinio nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2010-11-05 apie 14.37 val. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 109 ir 111 punktų reikalavimus, prieš apsisukdamas, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Hyundai Getz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. R., su juo susidūrė, ko pasekoje padarė E. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sugadino abi transporto priemones.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo jį, T. K., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nors dėl streso įtakotos emocinės būklės jis negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, tačiau jis savo kaltės neneigė. Šį faktą konstatavo ir teismas, nuosprendyje teigdamas, kad kaltinamojo T. K. parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms eismo įvykio priežastims ir aplinkybėms, patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl kaltinamojo kaltės. <...> T. K. parodymai patvirtina nustatytas įvykio aplinkybes ir priežastis, dėl ko T. K. parodymai gali būti vertinami kaip pilnas savo kaltės pripažinimas.

Nuteistasis teigia, kad aiškiai suprasdamas savo kaltę ir pilnai suvokdamas atsakomybę, pilna apimtimi atlygino žalą nukentėjusiajai E. R. ir su ja susitaikė, todėl pastaroji ir jos atstovai ne tik nereikalavo jį nubausti pagal LR BK 281 str. 1 d., bet atvirkščiai – prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė per savo neapdairumą, negalvodamas apie galimas pasekmes. Pati veika priskirtina prie neatsargių ir nesunkių, kadangi sankcijoje numatyta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, padaryta veika nesukėlė sunkių padarinių nei asmens sveikatai, nei turtui, todėl nurodytos faktinės aplinkybės teismo galėjo būti vertinamos jo naudai, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Jo anksčiau padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kuriais remiasi teismas, negali būti traktuojami baudžiamosios teisės prasme, todėl teismo išvada, kad kaltinamojo subjektyvus požiūris į jo daromus teisės pažeidimus neleidžia padaryti teismui išvados, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra nepakankamai pagrįsta. Tokia išvada būtų logiška tik tokiu atveju, jei ji būtų padaryta administracinės teisės aspektu.

Nuteistasis skunde nurodo, pagal BK 38 str. 2 d., negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris jau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos praėjo mažiau kaip ketveri metai. Nuteistojo teigimu, jis nėra nei recidyvistas, nei pavojingas recidyvistas, o nuo jo susitaikymo dienos jau yra praėję beveik 8 metai, t.y. beveik dvigubai daugiau, nei numatė įstatymų leidėjas. Ši aplinkybė duoda pagrindą priešingai teismo išvadai – jis po paskutinio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarė veiką baudžiamosios teisės prasme tik po beveik 8 metų, todėl labiau tikėtina, kad yra pagrindas manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo nuomone, teismas padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdyje nuteistojo T. K. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo T. K. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad savo kaltės neneigė. Šį faktą konstatavo ir teismas, nuosprendyje teigdamas, kad kaltinamojo T. K. parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms eismo įvykio priežastims ir aplinkybėms, patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl kaltinamojo kaltės. Nuteistasis skunde nurodė, kad aiškiai suprasdamas savo kaltę ir pilnai suvokdamas atsakomybę, pilna apimtimi atlygino žalą nukentėjusiajai E. R. ir su ja susitaikė, todėl pastaroji ir jos atstovai ne tik nereikalavo jį nubausti pagal LR BK 281 str. 1 d., bet atvirkščiai – prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai neatleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir nenutraukė bylos.

Kolegija nelaiko pagrįstais nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, tik esant visoms išvardintoms sąlygoms, kaltinamasis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tačiau, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl, teismas, atsižvelgęs ne tik į visų šių aplinkybių, numatytų BK 38 str. buvimą, bet taip pat ir į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, gali nuspręsti, ar asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne.

Nors formaliai šiuo atveju ir yra BK 38 str. nurodytos aplinkybės, kad būtų pagrindas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog T. K. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus eismo saugumo srityje, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tiek prieš jam inkriminuotą nusikaltimą, tiek po jo toliau darė administracinius teisės pažeidimus eismo saugumo srityje (b.l. 183 – 192), yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. K. padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinė, o jo reguliariai daromų teisės pažeidimų eismo saugumo srityje padarinys.

Nors T. K. nėra recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metais, dėl ko jis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 2 d.), tačiau, kolegijos nuomone, T. K. sistemingai daromi administraciniai teisės pažeidimai eismo saugumo srityje (nustatyto greičio viršijimas, eismo įvykiai (avarijos), kelio ženklų pažeidimas) leidžia pagrįstai manyti, kad darydamas tokio pobūdžio pažeidimus, nesilaikydamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, o taip pat nebūdamas pakankamai atidus ir dėmesingas, jis ir toliau gali daryti ne tik naujus administracinius teisės pažeidimus, bet ir nusikaltimus eismo saugumo srityje, kurių atribojimą nuo administracinės atsakomybės lemia tik sukeltos pasekmės nukentėjusiajam.

Esant nurodytoms aplinkybės, kolegija sprendžia, kad netikslinga T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi byloje esantys faktiniai duomenys neleidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog T. K. ateityje nenusižengs ir nenusikals, laikysis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, įvertins savo veiksmų pobūdį ir elgesį, padarys tinkamas išvadas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo T. K. paskirta bausmė – 25 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti transporto priemones, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Atleidus T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukus, nebūtų pasiekti LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo T. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.