Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – J. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L. B. yra M. B. brolis (tą patvirtina pareiškėjo gimimo liudijimas, mirusiojo M. B. gimimo liudijimas). Pareiškėjo brolis M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 1983-1985 m. (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto dokumentų fondo (duomenys neskelbtini) ūkio knygų matyti, kad M. B. vardu yra registruotas turtas: gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas. Iš pateikto 2021 m. birželio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro rašto dėl paveldėjimo bylos, matyti, kad po M. B. mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Taigi byloje nustatyta, kad po M. B. mirties yra likęs turtas: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, pastatai – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Taigi, po pareiškėjos sutuoktinio M. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi ir 5.13 straipsniu, paveldint pagal įstatymą, pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių į mirusiojo M. B. nėra. Mirusiojo brolis pareiškėjas L. B. ir sesuo J. A. yra palikėjo ketvirtos eilės įpėdiniai. J. A. palikimą priimti yra atsisakiusi. Po brolio M. B. mirties pareiškėjas L. B., jo pačio bei suinteresuoto asmens – J. A. patvirtintais rašytiniais paaiškinimais ir byloje pateiktais dokumentais, tvarkė brolio paliktą turtą: prižiūrėjo namus, tvarkė žemės sklypą, perėmė namų apyvokos daiktus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus, mokėjo ir moka mokesčius.

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Iš byloje pateiktų rašytinio pareiškėjo paaiškinimų, kurių teisingumą raštu atsiliepime patvirtino suinteresuotas asmuo J. A., rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo bei jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad po M. B. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties jo brolis L. B. – iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkas: prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu, moka mokesčius, naudojasi buities daiktais, namų apyvokos daiktais, ir kt. Kiti suinteresuoti asmenys, taip pat neišreiškė prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Įvertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog L. B. po brolio M. B. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą (tris mėnesius) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto byloje nėra.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo L. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.