Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.1.11.10.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2015 m. balandžio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, S. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nutartimi paskirta subendrinta bausme, S. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. 2013 m. balandžio 9 d. apie 23 val. 11 min. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę ir pagrobė prekių – tiksliai nenustatytą kiekį ir tiksliai nenustatytos rūšies cigarečių ir alkoholinių gėrimų – bendros 5309,76 Lt vertės, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5309,76 Lt turtinę žalą.

Be to, jis ir D. B. 2013 m. balandžio 9 d. apie 23 val. 11 min. (duomenys neskelbtini), įsibrovę į UAB ,, (duomenys neskelbtini)” priklausančią parduotuvę, sugadino 350 Lt vertės durų grotas, 200 Lt vertės duris, sulaužė gipso kartono plokštę ir profilį, bendros 400 Lt vertės, tokiais savo veiksmais padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” 950 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Ž. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, ir mano, kad pritaikius lengvinančias aplinkybes būtų galima jam sumažinti paskirtą bausmę. Nurodo, kad nusikalto būdamas nepilnametis, todėl gerai nesuvokė savo veiksmų. Taip pat nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas, Pravieniškių pataisos namuose bausmę atlieka jau nuo 2013-12-02 ir per bausmės atlikimo laiką negavo nei vieno papeikimo, dalyvauja įvairiuose projektuose, renginiuose, lankosi bažnyčioje, mokosi 9 klasėje ir jo lankomumas bei pažymiai yra geri. Teigia supratęs, jog blogai pasielgė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, prašo tik sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam S. Ž. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas skunde teigia, kad jis savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikaltimus visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos matyti, kad S. Ž. kaltu visiškai prisipažino tik dėl svetimo turto sugadinimo, o kaltę pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą pripažino tik iš dalies, neigdamas pagrobto turto vertę. Kadangi apeliantas nesutiko su jam pareikšto kaltinimo apimtini, t. y. neigė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog S. Ž. pripažino visas esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Nors nuteistasis tvirtina, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau jam nepripažinus esminių jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, taip pat nelaikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato specialias normas, taikomas nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, kurie veikos padarymo metu buvo nesulaukę 18 metų, tačiau jau buvo tokio amžiaus, nuo kurio pagal BK 13 straipsnį galima baudžiamoji atsakomybė. Be to, pagal teismų praktiką, atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepilnametis, kadangi į šią aplinkybę, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiama taikant BK XI skyriuje numatytus baudžiamosios atsakomybės ypatumus (teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 17 p.). Taigi, nėra pagrindo pripažinti S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis (BK 59 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė. S. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taipogi nenustatyta.

S. Ž. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis nevedęs. Nors nuteistasis teigia, kad jis Pravieniškių pataisos namuose mokosi 9 klasėje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra, jų nepateikė ir pats apeliantas. Nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, nes seniūnija yra gavusi nusiskundimų dėl labai netinkamo S. Ž. gyvenimo būdo ir elgesio (1 t. 133 b. l.). Apeliantas yra baustas administracine tvarka, teistas tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei bei vieną kartą, vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Naujas nusikalstamas veikas S. Ž. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei neatlikęs Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-02-21 nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių viešųjų drabų bausmės. Šiuo metu apeliantas Pravieniškių pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, kai jam Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-11-18 nutartimi už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą ir padarytus administracinius teisės pažeidimus buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Iš pažymos apie nuteistojo teistumus matyti, kad anksčiau S. Ž. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu), bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Nesant atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, tarp jų ir į tai, kad nusikaltimus S. Ž. padarė būdamas nepilnametis, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra žymiai mažesnė nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, daroma išvada, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes tarpusavyje apėmimu, bei su anksčiau jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, apylinkės teismas nepažeidė BK 63 ir 64 straipsnių nuostatų. S. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, savo dydžiu nėra aiškia per griežta, yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir atitinka apelianto asmenybę.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. Ž. paskirtos bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo, nes jis teistas ne kartą, jam anksčiau paskirtos bausmės bei bausmių vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas.

Tai, kad nuteistasis jaunas, kaip teigia, pataisos namuose mokosi, dalyvauja įvairiuose renginiuose, nėra baustas papeikimu, nėra aplinkybės, dėl kurių jam paskirta bausmė turėtų būti labiau mažinama, nes iš bylos matyti, kad S. Ž. nusikalto būdamas jau tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie jo elgesį pataisos namuose turi reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo prieš terminą iš pataisos namų klausimą, o ne skiriant bausmes. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio.