Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. U. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-10 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-08-20 nutartimi atmetė pareiškėjo V. U. 2007-08-01 skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-02-14 nutarimo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007-03-08 nutarimo panaikinimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-09-10 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. U. 2007-09-06 skundą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepriimtinas todėl, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 nutartis pagal priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 6 d. (Lietuvos Respublikos 2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) buvo galutinė ir neskundžiama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-10 nutartis atsisakyti priimti V. U. skundą yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl šio teismo nutartis naikintina.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 nutarties priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 6 d. (Lietuvos Respublikos 2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys buvo galutinės ir neskundžiamos. Tačiau 2007-09-01 įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 6 d. redakcija (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236) numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimas priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato jo apskundimo galimybę. Nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 214 str. 4 d. redakcija (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236) numato tokią apskundimo galimybę ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimas dėl skundo, taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimas gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Nors V. U. 2007-09-06 skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 nutarties paduotas praleidus nutarties apskundimo terminą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 440 str. 2 d. skundui paduoti numato 7 dienų terminą, o be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 nutarties priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 6 d. (Lietuvos Respublikos 2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys buvo galutinės ir neskundžiamos, tačiau apylinkės teismas 2007-09-10 nutartimi atsisakydamas priimti V. U. skundą ne iki galo atsižvelgė į pačią baudžiamojo proceso paskirtį.

Tik įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 6 d. ir 214 str. 4 d. redakcijoms (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236) ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai tapo skundžiami apygardos teismams. Pareiškėjas V. U. tuo pasinaudojo ir apygardos teismui apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Šį apskundimo terminą nepraleido, skundą padavė laiku.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai taikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, t.y. esminis baudžiamojo proceso uždavinys yra valstybės teisės ir pareigos taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui įgyvendinimo užtikrinimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje būtų priimti teisingi sprendimai, ginantys žmogaus teises ir laisves.

Ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmės nesuvaržo niekieno teisių, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai net ir neatlikus visų tyrimo veiksmų yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nes tokiu atveju neįvykdoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-10 nutartis atsisakyti priimti V. U. skundą yra naikintina ir nagrinėtinas V. U. skundas, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-02-14 nutarimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007-03-08 nutarimą ir grąžinti bylą prokuratūrai papildomam tyrimui organizuoti ir įpareigoti prokuratūrą atlikti pakartotinę kompleksinę komisijos ekspertizę.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-02-14 nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007-03-08 nutarimas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-08-20 nutartis atmesti skundą yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, juose padarytos išvados prieštarauja bylos medžiagai. Dėl to minėti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir naikinti.

Tiek Klaipėdos miesto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tiek prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad V. U. ir T. M. automobiliai susidūrė Tilžės gatvės asfaltuotoje dalyje, kai V. U. darė apsisukimą ir nepraleido jo automobilį lenkimą darančio T. M. automobilio. Tokias išvadas teismas ir prokuroras grindžia remdamiesi Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – TEC) ekspertizės aktais, liudytojų T. M., S. U., K. B. parodymais.

Minėtos išvados prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims.

2006-11-28 TEC ekspertizės akte (p. 8) nurodyta, kad „negalima nustatyti tikslios automobilių susidūrimo vietos“, tačiau tos pačios ekspertizės tiriamojoje dalyje paveikslėliuose atvaizduodami tikėtiną automobilių susidūrimo vietą (pav. 2) ekspertai mano, kad autoavarija įvyko važiuojamojoje kelio dalyje. Tam, kad pagrįstų tokias išvadas, ekspertai nurodo, kad V. U. apsisukimo manevrą pradėjo iš dešinio kelio kelkraščio (pav. 3). Tokios ekspertų ir jų ekspertizės aktais paremtos prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas (K. B., S. U., T. M. ir kt.) nepatvirtino, kad V. U. apsisukimo manevrą pradėjo iš dešinio kelio kelkraščio. Priešingai – šių liudytojų parodymai patvirtina, kad V. U., pasitraukęs prie kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto, įjungė kairiojo posūkio signalą, pradėjo stabdyti ir atliko apsisukimo manevrą. Tokį apsisukimo mechanizmą V. U. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Esant tokiems įrodymams nėra pagrindo daryti išvados, kad susidūrimas įvyko važiuojamojoje kelio dalyje.

Negalima sutikti ir su ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokuroro nuomone, kad visos TEC ekspertizių išvados yra vienodos, neprieštarauja viena kitai ir nekelia abejonių. Vien tai, kad ekspertizėse nurodomas skirtingas T. M. vairuojamo automobilio greitis (jis padidėjo nuo 70 km/val. iki 95 km/val.), paneigia minėtas aplinkybes. Niekuo nepagrįsta ir ekspertų išvada, kad T. M. vairuojamo automobilio stabdymo pėdsakai yra tik iki susidūrimo vietos (kurios jie nenustatė), o nuo jos ant važiuojamosios kelio dalies liko V. U. vairuojamo automobilio užpakalinio dešinio rato pėdsakas, kuris idealiai sutapo (persikėlė) ant T. M. stabdomo automobilio ratų pėdsakų ir juos pratęsė (ekspertizė, p. 10). 2006-11-28 TEC ekspertizės akte (p. 8) ekspertai nurodo, kad negali nustatyti ne tik automobilių susidūrimo vietos, bet ir automobilių važiavimo greičių ir tikslios eismo įvykio eigos. Esant tokioms ekspertų išvadoms negalima sutikti, kad jos neprieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams, yra išsamios ir patikimos.

Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą 2007-02-14 nutarime prokuroras nurodo, kad ekspertės profesorės O.Lukoševičienės 2006-12-04 ekspertizės akte nurodytos išvados nėra nuoseklios, paremtos prielaidomis ir prieštaringos. Nė vienos aplinkybės, pagrindžiančios tokius teiginius, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas nenurodė, todėl neturėjo pagrindo nevertinti šių išvadų ir atmesti kaip nepatikimas. Šia ekspertize yra moksliškai paneigtos TEC ekspertų išvados apie tai, kad stabdymo žymes ant važiuojamosios kelio dalies paliko ir T. M. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, ir V. U. vairuojamas automobilis „Mazda 626“, nurodoma, kad TEC ekspertai neteisingai nustatė automobilių susidūrimo mechanizmą, jų pagrindinius greičių vektorius, stabdymo pėdsakų „užlūžimą“, T. M. vairuojamo automobilio išmanevravimą į priešpriešinio eismo juostą pradedant lenkti už V. U. važiavusius automobilius, nepagrindė savo nuomonės ir nenustatė automobilių susidūrimo vietos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidinyje „Teismų praktika“ Nr. 27 išanalizavus teismų praktiką dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažymėta, kad pridėta prie bylos konsultacinė išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290 straipsnis). Jeigu kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, kviečiamas ir apklausiamas kaip specialistas. Šioje baudžiamojoje byloje ekspertė-specialistė O.Lukoševičienė apklausta nebuvo.

Prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, atmesdamas V. U. skundą, neatkreipė dėmesio į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog T. M. lenkė ne V. U. vairuojamą automobilį, o K. B. vairuojamą automobilį „Nissan Terrano“ ir iš jo paskos važiavusį automobilį „Volkswagen Jetta“ (liudytojo A. K. parodymai). Taigi T. M., prieš atlikdamas lenkimą, privalėjo įsitikinti (kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės), kad baigdamas lenkti iš pradžių automobilį „Volkswagen Jetta“, o paskui K. B. vairuojamą automobilį „Nissan Terrano“, jis galės grįžti į savo eismo juostą, privalėjo įsitikinti, ar kitas priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui) bei neviršyti leistino greičio. Laikytina, kad šie T. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai įvertinti, nenustatyta pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, buvo remtasi prieštaringomis ir prielaidomis pagrįstomis TEC ekspertų išvadomis, nenuosekliais liudytojų parodymais, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, nes ekspertine tvarka nėra išspręsta, ar T. M. buvusiomis eismo sąlygomis ir aplinkybėmis negalėjo išvengti autoįvykio, jeigu nebūtų viršijęs leistino greičio. Esantiems prieštaravimams panaikinti byloje būtina baudžiamąją bylą grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai papildomam tyrimui organizuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str.1 d. 2 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-02-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 30-1-1983-03. Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2007-03-08 nutarimą atmesti V. U. skundą.

Grąžinti bylą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai papildomam tyrimui organizuoti.

Nutartis neskundžiama.