Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neturinti administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2016-10-20, apie 12.53 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „RIMI“, praėjo pro kasas nesumokėjusi už prekes: sviestą, kurio vertė 1,35 Eur, virtas dešreles, kurių vertė 1,89 Eur, 2 kalakutienos kepsnelių paštetus, kurių bendra vertė 2,88 Eur, virtą dešrą „Krekenavos“, kurios vertė 2,67 Eur, 2 sūrelius „Nykštukas“, kurių bendra vertė 0,74 Eur, silkę, kurios vertė 1,37 Eur. Bendra pavogtų prekių vertė 10,83 Eur. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. D. prisipažino padariusi pažeidimą. Parodė, kad būdama parduotuvėje sumokėjo už prekes, buvusias krepšelyje, o už prekes, buvusias kuprinėje užmiršo sumokėti. Atmintis yra pablogėjusi dėl vartojamų antidepresantų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 50 straipsnio pažeidimo faktą ir K. D. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 2-3), K. D. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimo prisipažįsta ir gailisi (b. l. 2), UAB „RIMI Lietuva“ pareiškimas, iš sulaikyto asmens paimtų daiktų grąžinimo aktas, pranešimas dėl asmens sulaikymo, tarnybinis pranešimas (b. l. 4-7), informacija apie asmenį (b. l. 8-10).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, todėl yra baustinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad K. D. nebausta už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad prekės grąžintos į prekybą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali sankcijoje už šį pažeidimą numatyta administracinė nuobauda bus neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę, nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 31 straipsniu, 50 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.