Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-580-227/2015

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K., atstovaujamo globėjo Jotainių socialinės globos namų, atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1667-956/2015 pagal ieškovės UAB „Panevėžio būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui D. K., trečiajam asmeniui Z. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendime už akių buvo nurodyta, jog atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas, atstovaujamas globėjo Jotainių socialinės globos namų, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tinkamu būdu pateikė tik 2015 m. balandžio 13 d. Prie pareiškimo nepridėjo jokių įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškime nurodytas termino praleidimo aplinkybes. Pagal Civilinio proceso kodeksos (toliau- CPK) nuostatas, neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis priežastimis (CPK 156 str. 1 d., 246 str. 1, 2 d., 247 str. 2 d.). Todėl sprendė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės (kad globotinius atstovauja tik Jotainių socialinės globos namų direktorius, kad globos namų direktorius atostogavo, todėl nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie priimtą procesinį sprendimą) negali būti laikomos priežastimis, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, ir tuo pagrindu atnaujinti praleistą procesinį terminą. Pažymėjo, kad atsakovas D. K., atstovaujamas globėjo Jotainių socialinės globos namų, nagrinėjamoje byloje jau buvo vieną kartą pateikęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo. Pripažino, kad vadovaujantis CPK 73 straipsnio 3 dalies nuostatomis pareiškimo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo už akių peržiurėjimo pateikimo terminas baigėsi 2015 m. kovo 25 d. o jis paduotas 2015 m. balandžio 13 d. , t. y .pasibaigus nustatytam terminui. Tuo pagrindu teismas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atstovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti atmetus prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai reglamentuoti CPK I dalies VII skyriuje, kurio 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinių terminų praleidimo pasekmės reglamentuotos CPK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taip pat pažymėta, kad procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatydamas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, siekį, kad bylos būtų išnagrinėjamos kuo greičiau, nevilkinant proceso, taip pat siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo, civilinių teisinių santykių stabilumą. Tačiau net ir praleidus įstatymų ar teismo nustatytą terminą, kuris nėra naikinamasis, asmenims suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl tokio procesinio termino atnaujinimo CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas praleistą įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą gali atnaujinti tik tuomet, kai terminas praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis. Pažymėtina, kad būtent teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ar ne, tačiau minėtas klausimas spręstinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pripažįstama, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra tikrai svarbios, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti procesinių terminų nustatymo ir jų pasibaigimo pasekmėmis siekiami tikslai. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str.4 d.).

CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą, numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2015 m. kovo 5 d. ir atsakovui pareiškimo dėl jo peržiūrėjimo pateikimo terminas baigėsi 2015 m. kovo 25 d. Todėl 2015 m. balandžio 10 d (apylinkės teismas klaidingai nurodo, kad 2015-04-13) pareiškimas buvo pateiktas jau pasibaigus CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytam 20 dienų terminui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Apeliantas teigia, kad priežastys dėl kurių buvo neženkliai praleistas terminas pareiškimui paduoti, yra svarbios. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2-292/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas – jo globėjas Jotainių socialinės globos namai –prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo argumentuoja tuo, kad globos namų direktorius buvo kasmetinėse atostogose, kurios truko dvi savaites, dėl to jis nebuvo laiku informuotas apie priimtą teismo sprendimą už akių. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu įrodymų nepateikta. Atskirojo skundo teiginys, kad globėjo interesus byloje gali atstovauti tik direktorius ir kurio nebuvimas sukliudė savalaikiai pateikti pareiškimą, neišlaiko kritikos ir atmestinas. Pagal Jotainių socialinės globos namų nuostatų, patvirtintų 2013 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, 17 punktą Globos namų direktoriaus laikinai nesant (ligos, atostogų komandiruotės ir kitais atvejais), jo funkcijas vykdo globos namų direktoriaus įsakymu paskirtas globos namų direktoriaus pavaduotojas arba arba padalinio vadovas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog globos namų direktorius buvo atostogose, negali būti laikoma svarbia priežastimi, pateisinančia termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleidimą. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalį, 247 straipsnio 2 dalį neatvykimo į teismo posėdį svarbiomis priežastimis nelaikoma atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose, todėl atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad Jotainių socialinės globos namų direktorius buvo atostogose, dėl ko nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie sprendimą už akių, negali būti laikomos pateisinančiomis termino praleidimą.

Negalima sutikti su apeliantu, kad aukščiau nurodytos CPK nuostatos netaikytinos atsakovo globėjui dėl to, kad jis nėra atstovas, sudaręs su asmeniu teisinių paslaugų sutartį ar kitokią rašytinę atstovavimo sutartį. Minėtų CPK 246, 247 straipsnių nuostatos taikytinos šalims bei jų atstovams, kuriais teisme gali būti tiek atstovai pagal pavedimą, tiek atstovai pagal įstatymą (šiuo atveju globėjas).

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog Civilinio proceso kodeksas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis (CPK 7str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.). Iš šios bylos duomenų matyti, kad atsakovas D. K., atstovaujamas globėjo Jotainių socialinės globos namų, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir dėl to teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Atsakovo atstovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindu teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, paskyrė teismo posėdžio datą. Į paskirtą 2015 m. kovo 5 d. žodinį teismo posėdį atsakovo atstovas dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo D. K. įstatiminis atstovas- globėjas, kuris tuo pačiu yra ir D. K. turto administratorius, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, tinkamu neveiksnaus asmens turtu, jo valdymu ir naudojimu.

Pažymėtina tai, jog apeliantas skunde ir prašyme atnaujinti praleistą terminą sprendimui už akių peržiūrėti, sprendimo nepagrįstumą iš esmės motyvuoja tuo, jog minėtame bute gyvena ne tik antrasis buto savininkas Z. J., bet ir D. K. motina, kurios teisėms gali turėti įtakos teismo sprendimas. Ši aplinkybė šiam ginčui neturi reikšmės, nes iš atsakovo, kaip turto savininko, priteisti jo turto daliai paskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai pagal sutartį.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis paliekama nepakeista ( CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.