Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-752-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
2S-752-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39927-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-752-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39927-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI), antstolis Saulius Mulevičius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. R. pateikė skundą dėl antstolio Saulius Mulevičiaus veiksmų, kurį patikslinęs prašo įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdymo priemonių sustabdymo vykdant 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-43130-807/2018; įpareigoti antstolį pateikti duomenis apie išieškotas lėšas po 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 priėmimo ir vykdymo priemonių nesustabdymo; įpareigoti išieškotoją pateikti duomenis apie pateikto vykdyti 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. RNAV-5627 prievolių turinį; įpareigoti antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir gražinti neteisėtai išieškotas lėšas bei nutraukti išieškojimą; panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo 2018 m. spalio 30 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-182018 buvo priimtas vykdymui; įpareigoti antstolį grąžinti išieškotojui 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417 ir vykdomą procesą nutraukti, nes minėtas vykdymo dokumentas neteko galios.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis nesustabdė vykdymo veiksmų pagal 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-43130-807/2018 bei 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018, kuria teismas uždraudė VMI atlikti bet kokius veiksmus išieškojimo procese bei įpareigojo antstolį sustabdyti visus išieškojimo veiksmus. Pareiškėjo teigimu, antstolis vykdo išieškojimą dėl didesnės sumos nei yra nurodyta vykdomajame dokumente; neteisėtai atsisako perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Antstolis netesėtai patvarkymu priėmė vykdymui 2016 m. rugsėjo 12 d. VMI raštą Nr. (23.4-08)RNAV-5627, kuris nėra vykdomasis dokumentas, todėl privalo nutraukti išieškojimą. Nurodo, kad 2018 m. spalio 30 d. VMI priėmė naują sprendimą Nr. (23/31-08)467-182018, kurio pakeitė 2011 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, tai yra dėl 2006-2010 metų mokestinių prievolių, dėl kurių vyksta mokestinis ginčas administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018. Pateikdama vykdymui dokumentą, dėl kurio vyksta mokestinis ginčas, VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 110 straipsnį.

3. Antstolis Saulius Mulevičius 2018 m. gruodžio 18 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Antstolio teigimu, skolininko argumentai, kad antstolis vykdo negaliojantį vykdomąjį dokumentą yra niekiniai. 2018 m. spalio 31 d. VMI sprendimu Nr. (23.31-08) 467-182018 pakeistas 2012 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (23.17-08)-320-2417 bei nustatoma, kad iš skolininko išieškotina suma yra 20 214,56 Eur (sumažinta išieškotina iš skolininko skolos suma). 2018 m. spalio 31 d. VMI antstoliui patvirtino, kad mokestinio ginčo dėl 2012 m. sausio 11 d. VMI sprendime Nr. (23.17-08)-320-2417 nurodytos skolos sumos su skolininku nėra. Pažymi, kad skolininko skundai dėl skolos dydžio ir dėl vykdomojo dokumento jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti arba atsisakyta tokius priimti nagrinėti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi Nr. 1-94-815/2018 sustabdė antstolio vykdomą išieškojimą iš pareiškėjo; antstolis laikosi minėtos nutarties nuostatų, o papildomų patvarkymų dėl bylos sustabdymo antstolis negali ir neturi pareigos priimti. Nutraukti išieškojimo vykdymą antstolis negali, nes vykdomieji dokumentai nėra panaikinti. Antstolis neprivalo panaikinti skolininkui iki vykdomosios bylos sustabdymo pritaikytų apribojimų jo sąskaitoms bankuose ar išskaitoms iš darbo užmokesčio. Be to, joks iš skolininko į antstolio depozitinę sąskaitą patekusių lėšų paskirstymas nevykdomas. Antstolis elgėsi teisėtai. Antstolis už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo teismo skirti skolininkui baudą.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad visi skolininko argumentai pateikti tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko dėl kurių jau yra priimtos teismų nutartys. 2012 m. sausio 11 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 išieškoti 26 903,32 Eur (92891,75 Lt) mokestinę nepriemoką iš skolininko turto. Sprendime nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė skolininkui pateikus metines gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas ir jų patikslinimus už 2008, 2009 ir 2010 metus. Sprendimas 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (23.4-08) RNAV-5627 perduotas vykdyti antstoliui nurodant, kad likusi išieškoti suma - 21 686,02 Eur. 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-182018 pakeisti 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 20 214,56 Eur sumai. Pabrėžia, kad sprendimo keitimas nėra naujas vykdomasis dokumentas, juo tik keičiama (mažinama) išieškoma sprendimu suma dėl paties pareiškėjo sumokėtų sumų. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. 1-94-815/2018 mokestinis ginčas vyksta tik dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų sumų (dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-86 dėl patikrinimo akto tvirtinimo), kurios nėra įtrauktos į pateiktą vykdyti sprendimą, todėl išieškojimas turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka. Papildomai apskaičiuotų sumų išieškojimas yra sustabdytas ir šios sumos nėra įtrauktos į antstoliui perduotą vykdyti sprendimą. Suinteresuotas asmuo palaiko antstolio prašymą, skolininkui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo 2019 m. sausio 4 d. patikslinto skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

6. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso normos nenumato antstolio pareigos teismui sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomosios bylos sustabdymo klausimo išspręsti patvarkymu, nes teismo nutartis yra savarankiškas procesinis dokumentas, kuriuo įforminamas sprendimas atlikti tam tikrą veiksmą, ir antstoliui bei vykdymo proceso šalims yra privalomai vykdytinas sprendimas. Be to, teismo vertinimu, vien dėl to, kad antstolis nepriėmė patvarkymo, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

7. Teismas sutiko su antstolio pozicija, kad jis laikosi 2018 m. gruodžio 7 d. teismo priimtos nutarties. Iš vykdomosios bylos Nr. 0170/16/01560 medžiagos nustatė, kad nuo 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje jokie vykdymo veiksmai neatliekami, o iš pareiškėjo pateikto 2018 m. gruodžio mėnesio atlyginimo lapelio matyti, kad nuskaitymas pagal vykdomąjį raštą atliktas 2018 m. lapkričio mėnesį, t. y. iki 2018 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutarčių priėmimo.

8. Remdamasis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog, sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui, sprendė, jog antstolis neprivalo panaikinti skolininkui iki vykdomosios bylos sustabdymo pritaikytų apribojimų jo sąskaitoms bankuose ar išskaitoms iš darbo užmokesčio, nes minėti patvarkymai buvo priimti 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad po 2018 m. gruodžio 7 d. iš skolininko sąskaitų nurašytos piniginės lėšos bei pervestos išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą, buvo paskirstytos ir perduotos išieškotojui. Teismas padarė išvadą, kad antstolis procesinių sprendimų, kuriais buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560, nepažeidė.

9. Teismas pažymėjo, kad netenkinus pagrindinio pareiškėjo prašymo, išvestinis prašymas dėl įpareigojimo antstolį pateikti duomenis apie išieškotas lėšas po 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo netenka prasmės.

10. Teismas padarė išvadą, kad dėl pareiškėjo reikalavimų (įpareigoti antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas bei gražinti neteisėtai išieškotas lėšas ir nutraukti išieškojimą; panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo priimtas vykdymui 2018 m. spalio 30 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; įpareigoti antstolį grąžinti išieškotojui 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir vykdomą procesą nutraukti) ir skunde dėstomų argumentų jau ne kartą buvo pasisakyta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Nustatyti faktai, jog antstolis pagrįstai priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, o tai, kad išieškoma suma buvo atitinkamai sumažinta, nepaneigia paties vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 182 straipsnis). Antstolis neturi teisės kvestionuoti pateikto vykdytino dokumento teisėtumo.

11. Nors bylos aplinkybės leido teismui manyti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi ne siekdamas realiai apginti savo pažeistas teises, bet veikti prieš greitą bei teisingą vykdomojo dokumento įvykdymą, teismo vertinimu, CPK 95 straipsnio pagrindu baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, kadangi pareiškėjo turtinė padėtis yra ir taip apsunkinta, vykdant išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu. Dėl to, antstolio prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį ir skundą tenkinti, įpareigoti antstolį grąžinti trečiajam asmeniui vykdomąjį dokumentą; realiai sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismo nutartimi įpareigoti antstolį S. Mulevičių realiai sustabdyti išieškojimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas neišsiaiškino bylos aplinkybių ir nenustatė, kad dėl išieškomų sumų vyksta mokestinis ginčas; nepagrįstai nenustatė, kad VMI priėmė 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (23.31- 08)467-182018 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, dėl kurio vyksta mokestinis ginčas, todėl nėra įsiteisėjusiojo vykdomojo rašto ir vykdymo veiksmai negalimi.

12.2. Nutarties interpretacijos, kad anksčiau pritaikytos vykdymo priemonės negali būti stabdomos, reiškia, jog realiai vykdymo procesas nėra sustabdytas; taip pažeidžiama reikalavimo užtikrinimo priemonė ir MAĮ 110 straipsnio 1 dalis. Teismas neužtikrino pareiškėjo teisių, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis būtų įvykdyta įskaitant trečiajam asmeniui (VMI) pritaikytą apribojimą vykdyti išieškojimo veiksmus bei pateikti vykdymui naujus ir/ar pakeistus vykdomuosius dokumentus pareiškėjo atžvilgiu, įskaitant 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (23/31-08) 46794-815/2018.

12.3. 2018 m. spalio 30 d. VMI nauju sprendimu Nr. (23/31-08)467-182018 pakeitė išieškotiną sumą. MAĮ 110 straipsnis numato, kad priverstinis išieškojimas sustabdomas esant skundui, kilus mokestiniam ginčui, skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti. Iš pareiškėjo banko sąskaitų išrašo galima nustatyti, kad išieškoma suma yra daug didesnė nei 2018 m. spalio 30 d. VMI priimto naujo sprendimo, todėl siekiant apsaugoti pareiškėjo turtines teises ir teisėtus interesus būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą kol teismas išnagrinės skundą.

12.4. Pareiškėjas skundžia antstolio neveikimą nenutraukiant 2012 m. sausio 11 d. vykdomojo dokumento vykdymo bei atsisakymą grąžinti išieškotas lėšas nesant pateiktam vykdymui 2018 m. spalio 30 d. vykdomajam dokumentui Nr. (23.31-08)-467-182018, kuris yra mokestinio ginčo objektu administracinėje byloje Nr. e1-5399-281/2018.

12.5. Teismas neišreikalavo iš atsakovo ir trečiojo asmens trūkstamų dokumentų apie veiksmus atliktus po 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo, bei paskirstytas ir gautas lėšas tęsiant vykdymo veiksmus po minėtos nutarties priėmimo. Mano, kad antstolis privalo priimti patvarkymą, kuris patvirtintų nutarties vykdymo įgyvendinimą.

12.6. Iš VMI informacinės sistemos nustatyta, kad pareiškėjo mokestinėje kortelėje visos prievolės nurodytos, kaip mokestinio ginčo suma, todėl negali būti jokio vykdymo dėl galimai apskaičiuotos prievolės, dėl kurios nėra priimta galutinio ir neskundžiamo sprendimo. Antstolis, neturėdamas galiojančio vykdomojo dokumento, kuris nebūtų mokestinio ginčo objektu, negali vykdyti ar tęsti išieškojimą ir turi nutraukti vykdymo procesą.

12.7. Pagal CPK 626 ir 627 straipsnius, skolininko turto paieška ir areštavimas būtų laikomas vykdymo veiksmais, kurie draudžiami pagal administracinio teismo nutartį. Apelianto įsitikinimu, pinigų kaupimas antstolio depozitinėje sąskaitoje yra priverstinis vykdymo veiksmas, kuris prieštarauja minėtai nutarčiai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti siaurinamos 2019 m. vasario 22 d. nutartimi, paliekant antstoliui teisę spręsti, kokios vykdymo pramonės gali būti sustabdytos, o kurios ne.

12.8. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų skundo reikalavimų ir nesprendė įrodymų gavimo prašymų, dėl to priėmė neteistą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

13. Antstolis Saulius Mulevičius atsiliepime prašo skolininko A. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. Skolininkas konkretaus antstolio veiksmo neskundžia; antstolis jokių veiksmų nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. skolininko atžvilgiu neatlieka; vykdomoji byla teismo nutartimi yra sustabdyta nuo 2018 m. gruodžio 7 d.

13.2. Skolininko argumentai, kad antstolis vykdo negaliojantį vykdomąjį dokumentą, yra niekiniai. Vykdomasis dokumentas nėra panaikintas; buvo pakeistas išieškotinos sumos dydis; tai ta pati prievolė, dėl kurios buvo priimtas pradinis sprendimas.

13.3. Visi ankstesni skolininko skundai dėl skolos dydžio ir dėl vykdomojo dokumento, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti arba atsisakyta tokius priimti nagrinėti. Teismai nutartyse konstatavo, kad antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos priežiūros ar kontrolės funkcijos, todėl gavęs raštus, kuriais išieškotojas pakoregavo išieškotiną sumą, neperžengdamas vykdomajame dokumente nurodytos pradinės sumos, antstolis neturėjo pagrindo abejoti išieškotojo pateikta informacija dėl atliktų išieškotinos sumos korekcijų.

13.4. Vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymas ir jų nutraukimas yra skirtingos sąvokos, jų atlikimo tvarka ir pasekmės yra visiškai skirtingi. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi Nr. 1-94-815/2018 jau sustabdė antstolio S. Mulevičiaus vykdomą išieškojimą iš A. R. ir antstolis griežtai laikosi minėtos nutarties nuostatų, jokių vykdymo veiksmų po minėtos nutarties priėmimo neatlieka. Antstolis neprivalo ir negali priimti jokių naujų patvarkymų dėl bylos sustabdymo, nes ji jau sustabdyta teismo nutartimi. Vykdomoji byla su vykdomuoju dokumentu yra perduota teismui, todėl antstolis neturi galimybės perskaičiuoti vykdymo išlaidas ar priimti naujo patvarkymo dėl arešto masto sumažinimo.

13.5. Ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Visos lėšos, kurios buvo nurašytos iš skolininko sąskaitų bei pervestos kaip išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio yra saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Teigia, kad antstolis neprivalo panaikinti skolininkui iki vykdomosios bylos sustabdymo pritaikytų apribojimų jo sąskaitoms bankuose ar išskaitoms iš darbo užmokesčio, nes minėti patvarkymai buvo priimti iki vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo. Joks iš skolininko į antstolio depozitinę sąskaitą įkritusių lėšų paskirstymas nevykdomas. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolės veiksmų.

16. Iš civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0170/16/01560 nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius vykdo VMI 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17.-08)-320-2417 dėl 26 903,31 Eur (92 891,75 Lt) skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo VMI naudai (v. b. l. 1, 1 tomas). 2016 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (23.4-08) RNAV-5627 „Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo“ išieškotojas VMI nurodė antstoliui, kad išieškotina iš pareiškėjo suma pagal 2012 m. sausio 11 d. pateiktą sprendimą yra 21 686,02 Eur, nes 5 217,29 Eur suma buvo įskaityta, pateikus patikslintas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (v. b. l. 2, 1 tomas). Antstolis, 2016 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-16-170-1574 priėmė vykdyti 2012 m. sausio 11 d. vykdomąjį dokumentą (v. b. l. 3, 1 tomas). Antstolio kontoroje gautas VMI prie LR 2018 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-182018, kuriuo yra keičiamas 2012 m. sausio 11 d. VMI sprendimas (23.17.-08)-320-2417, nustatant, kad skolininko skolos suma yra 20 214,56 Eur (v. b. l. 243, 2 tomas), taip pat gautas 2018 m. spalio 31 d. VMI raštas Nr. (23.31-08) RNA-31198, kuriuo patvirtinama, kad dėl 2012 m. sausio 11 d. sprendime Nr. (23.17.-08)-320-2417 nurodytos išieškotinos sumos mokestinis ginčas su skolininku nevyksta (v. b. l. 218, 2 tomas).

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-94-815/2018 sustabdė antstolio S. Mulevičiaus vykdomą išieškojimą, taip pat uždraudė VMI bei Vilniaus apskrities VMI atlikti bet kokius veiksmus išieškojimo procese. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-76-525/2019 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas (skolininkas) A. R. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį patikslinęs prašė įpareigoti antstolį priimti patvarkymą dėl vykdymo priemonių sustabdymo; įpareigoti antstolį pateikti duomenis apie išieškotas lėšas po 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo, įpareigoti išieškotoją pateikti duomenis apie pateikto vykdyti 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto prievolių turinį, įpareigoti antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas bei grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas, nutraukti išieškojimą; panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo 2018 m. spalio 30 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo priimtas vykdymui, įpareigoti antstolį grąžinti išieškotojui 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir vykdymo procesą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas skundo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Apeliantas prašo jo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, įpareigoti antstolį grąžinti trečiajam asmeniui vykdomąjį dokumentą, realiai sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus.

18. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad VMI 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-182018 pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, dėl kurio vyksta mokestinis ginčas, todėl nėra vykdomojo rašto. Pasak pareiškėjo, dėl šios priežasties vykdymo veiksmai negalimi. Be to, nurodyta, jog pareiškėjas skundžia antstolio neveikimą nenutraukiant 2012 m. sausio 11 d. vykdomojo dokumento vykdymą, nesant pateiktam vykdymui 2018 m. spalio 30 d. vykdomajam dokumentui.

19. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad dėl šių reikalavimų bei skunde dėstomų argumentų jau ne kartą buvo pasisakyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.

20. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3763-599/2019, kuri yra įsiteisėjusi, ir kurioje, be kita ko, buvo nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti antstolį S. Mulevičių nutraukti 2012-01-11 vykdomojo dokumento Nr. (23.31)467-182018 vykdymą ir grąžinti negaliojantį vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nurodyta, jog „ištyręs civilinės ir vykdomosios bylų turinį, bei pareiškėjo papildomai į bylą pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad šiose bylose duomenų, jog 2018-10-30 LR VMI priimtas papildomas sprendimas yra naujas vykdomasis dokumentas, nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad 2012-01-11 LR VMI priimtas sprendimas yra vienintelis vykdomojoje byloje esantis vykdomasis dokumentas. <...> jo pagrindu atliekami antstolio vykdymo veiksmai yra pripažintini teisėtais, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti“.

21. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo klausimų, susijusių su vykdomojo dokumento priėmimu, vykdomosios bylos nutraukimu, vykdomojo dokumento grąžinimo bei kitų nutartyje išvardintų reikalavimų. Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560, yra panaikintas. Vykdymo sustabdymas nepanaikina vykdomojo dokumento. Atitinkamai, dėl aukščiau aptartų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

20. Atskirajame skunde nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog antstolis sustabdytų vykdomas išieškojimo priemones, t. y. būtų įvykdęs Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį; mano, jog stabdydamas išieškojimą antstolis privalo priimti patvarkymą ir prašo įpareigoti antstolį realiai sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus.

24. Pažymėtina, kad, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismo nutartis, kuria sustabdytas antstolio vykdomas išieškojimas – procesinis dokumentas, privalomas vykdyti šalims bei antstoliui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė reikšmės formalaus dokumento (patvarkymo) priėmimo klausimui, o skundą nagrinėjo pareiškėjo teisių pažeidimo aspektu. Sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, reikšminga tai, ar po 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priėmimo buvo tęsiami priverstinio išieškojimo veiksmai.

25. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas analizavo vykdomosios bylos Nr. 0170/16/01560 medžiagą, t. y. išvadą, kad nuo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties vykdomojoje byloje jokie vykdymo veiksmai neatliekami, padarė įvertinusi vykdomojoje byloje esančius dokumentus. Neturėdamas vykdomosios bylos, jokių vykdymo veiksmų antstolis atlikti negalėjo ir teigė neatlikęs. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų apeliantas taip pat nenurodė ir nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas iš vykdomosios bylos dokumentų taip pat nenustatė.

26. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teismas negalėjo tirti ar reikalauti įrodymų dėl to, ar išieškotojas, t. y. VMI, atliko atitinkamus veiksmus, susijusius su išieškoma suma (juolab atskirojo skundo 6 punkte apeliantas mini 2018 m. spalio 30 d. sprendimo, t. y. priimto iki administracinio teismo nutarties, pateikimą), todėl apelianto argumentai, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis neprivalo panaikinti iki vykdomosios bylos sustabdymo pritaikytų apribojimų. Kaip minėta, apelianto nurodoma Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi antstolio vykdomas išieškojimas sustabdytas, t. y. nepasisakyta dėl konkrečių anksčiau pritaikytų priemonių naikinimo.

27. Pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis, kad skolininko piniginių lėšų nuskaitymas pagal vykdomąjį raštą atliktas iki minėtos nutarties priėmimo. Teigdamas, kad kaupimas antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomi vykdymo veiksmais, kurie draudžiami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi, apeliantas nepateikė įrodymų, kad po šios nutarties priėmimo lėšos buvo išskaitomos. Įrodymų apie antstoliui pervestas sumas, atliktas išskaitas iš darbo užmokesčio gavimas apeliantui nėra apsunkintas. Įrodymų reikalavimas nėra savitikslis – siekdamas įrodyti konkretų savo teisių pažeidimą, pareiškėjas tokius įrodymus turėjo galimybę pateikti pats.

28. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie trečiųjų asmenų, kuriems išsiųsti vykdyti iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties priimti patvarkymai (pvz. dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio), informavimą apie išieškojimo (vykdomosios bylos) sustabdymą. Minėtais patvarkymais atliekami veiksmai nėra vienkartinio pobūdžio, t. y. nelaikytini turto areštu (veiksmais, kurie leidžiami sustabdžius vykdomąją bylą (CPK 628 straipsnio 3 dalyje)) . Tačiau atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje cituotą kasacinio teismo praktiką, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010), į tai, kad po teismo nutarties, kuria sustabdytas išieškojimas, lėšų paskirstymas vykdomojoje byloje nebuvo atliktas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo. Tačiau antstoliui išaiškinama, jog jis turi užtikrinti nutarties dėl vykdomo išieškojimo sustabdymo laikymosi.

29. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo teisių pažeidimo, darytina išvada, kad jo skundo tenkinti nebuvo pagrindo.

29. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo nutartimi įpareigoti antstolį S. Mulevičių realiai sustabdyti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde (15 punktas) tokio prašymo motyvai siejami su prašymu administraciniam teismui, taip pat tai, jog šia nutartimi apelianto atskirasis skundas nėra tenkinamas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat netenkina.

31. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų. Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič