Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. O. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir 2006 m. spalio 31 d. papildomo civilinėje byloje Nr.2-7050-249/2006 pagal ieškovo 69-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. O. dėl išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniais skundais (b.l.154-155 ir 166) atsakovas R. O. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-30 sprendimą ir 2006 m. spalio 31 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas mano, jog teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, neteisingai taikė ir aiškino LR CK 4.75 straipsnį, CK 4.83 straipsnį, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Priimdamas sprendimą, teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, kadangi išvadas apie nustatytus ar nenustatytus byloje faktus, teismas padarė nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atmetė atsakovo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB “Autostudija", kuriai perduotos atsakovui priklausančios patalpos. Pagal panaudos sutarties 3.1 punktą, UAB"Autostudija" yra įsipareigojusi administruoti panaudai perduotas patalpas ir šį įsipareigojimą vykdo. Todėl bylos išsprendimas turi įtakos panaudos gavėjo teisėms ir pareigoms. Atsakovas, norėdamas įrodyti, kokius patalpų administravimo veiksmus atlieka UAB"Autostudija", teismo prašė prijungti prie bylos šios bendrovės darbuotojų darbo sutartis bei pareigybines instrukcijas. Tačiau šį prašymą teismas atmetė. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas ir atsakovas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai - visi bendrijos nariai (39 bendraturčiai) sudaro vieną subjektą bendriją, todėl civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais subjektais ne bendrijos nariais, bendrija turi vieną balsą, o ne 39, kaip aiškina ieškovas. Bendrą turtą tiek ieškovas, tiek atsakovas turi valdyti bendrai susitarę, o esant nesutarimui, bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog toks susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo būtų. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti teikiamas administravimo paslaugas yra nepagrįstas. Tokio reikalavimo patenkinimas prieštarauja LR CK 6.154 straipsnio 1 dalies nuostatai, numatančiai dviejų šalių suderintą valią. Administruodamas patalpas be atsakovo sutikimo, ieškovas neturi teisės reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Juolab, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių ieškovo turėtas bendro turto išlaikymo išlaidas. Atsakovas nesutinka su reikalaujamu mokesčių dydžiu, kadangi teikiamos administravimo paslaugos kokybė visiškai neatitinka kainos. O tai prieštarauja atsakovo, kaip patalpų savininko teisėtiems interesams (CK 4.83 str. 2 d. 2 p.). Teismas nevertino tos aplinkybės, jog atsakovo sutikimas mokėti už administravimo paslaugas pagal Kauno miesto savivaldybės nustatytus tarifus vertintinas, kaip pasiūlymas susitarti dėl patalpų administravimo paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už teikiamas paslaugas. Todėl teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas turi teisę prašyti ieškinį tenkinti. Atsakovas mano, jog jam nesant bendrijos nariu, jo (kaip vartotojo) ir bendrijos (kaip paslaugos teikėjos) santykiams taikytinos ne tik nuosavybės teisės, bet ir sutarčių teisės bendrosios nuostatos. Teismas, nagrinėdamas bylą šių normų netaikė ir priimdamas sprendimą, pažeidė ne tik civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 str.) bet ir CK normų aiškinimo principus (CK 1.9 str.). Teismas visiškai nepasisakė dėl CK 4.83 straipsnio 4 dalies, numatančios, jog buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas priteisė ieškovo reikalaujamas sumas bei darbuotojams mokamus atlyginimus. Teismas nepagrįstai priteisė ir 30,30 Lt ieškovo turėtų pašto išlaidų dėl raginimų siuntimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra atsisakęs priimti raginimus, todėl neįrodė būtinybės minėtus raginimus siųsti registruotu paštu. Be to ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog šios lėšos buvo paimtos iš eksploatacinių išlaidų, todėl jos negali būti priteisiamos iš atsakovo du kartus. Atmetus atsakovo pasiūlymą už administravimo paslaugas mokėti savivaldybės nustatytais tarifais, darytina išvada, jog bendraturčiai nesutarė dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos, todėl reikalavimas atlyginti už teikiamas administravimo paslaugas yra nepagrįstas. Apeliantas mano, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-31 papildomas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas apeliaciniame skunde dėl 2006-08-30 sprendimo išdėstytais motyvais.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovės apeliacinį skundą prašė atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinius skundus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – UAB „Autostudija“ – teisių ir pareigų, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio antrosios dalies 2 punkte,o taip pat neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kas taip pat yra pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, apskųstam teismo sprendimui panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų , teisėjų kolegija pripažįsta įvertinusi aplinkybes, kad atsakovas byloje pateiktame 2006 06 27 atsiliepime į ieškinį (b.l. 128-129) nurodė, jog nuo 2002 metų jam priklausančias 181 kv.m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jis perdavė naudotis UAB „Autostudija“, kuri patalpas eksploatuoja, vykdo jose komercinę veiklą, prašė byloje įtraukti trečiuoju asmeniu šią bendrovę. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 07 04 nutartimi (b.l. 138) atmetė ieškovo prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Autostudija“ įtraukimo byloje trečiuoju asmeniu, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokia įmonė egzistuoja ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Kad laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja šioje byloje turto išlaikymo išlaidų , atsakovo patalpomis naudojosi ir jas administravo UAB „Autostudija“ , patvirtina į bylą pateikta Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis (b.l. 142-144). Apie tai, kad atsakovo patalpomis rūpinasi ir naudojasi tretysis asmuo UAB „Autostudija“, buvo žinoma ir ieškovo 69-osios gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos pirmininkei, ką pastaroji pripažino nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šią reikšmingą bylai aplinkybę, nes atsakovas turi teisę perduoti savo turtą kitiems asmenims, kurie gali būti yra atsakingi už turto išlaikymą. Todėl sprendžiant ieškinyje pareikštus reikalavimus priimtas sprendimas gali turėti įtakos ir turto naudotojo teisėms bei pareigoms, dėl ko trečiuoju asmeniu byloje įtraukti UAB „Autostudija“ buvo būtina.

Taip vertindama uždarosios akcinės bendrovės „Autostudija“ neįtraukimą byloje dalyvaujančiu asmeniu, teisėjų kolegija negali pilnai sutikti su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštais šiuo klausimu samprotavimais. Iš tiesų, panaudos sutarties buvimas nepanaikina atsakovo pareigos rūpintis jam priklausančio turto išlaikymu. Tačiau jei tarp turto savininko ir panaudos gavėjo buvo susitarimas, kad pastarasis atstovaus savininką santykiuose su bendrija (ieškovu) , apie tai bendrija buvo tinkamai informuota, tai bendrijai toks susitarimas gali sukelti pasekmes. Absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui pripažinti konkrečiu atveju reikšmę turėjo ne ieškovo ir atsakovo tarpusavio teisės bei pareigos, o neįtrauktos byloje dalyvauti UAB „Autostudija“ teisės ir pareigos. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 08 30 sprendimas bei 2006 10 31 papildomas sprendimas , priimtas byloje, kurioje nedalyvauja UAB „Autostudija“ , gali turėti reikšmės santykiams tarp šios bendrovės ir atsakovo R. O. , nes pastarasis, jei vertintų , kad panaudos gavėjas netinkamai rūpinosi jo turtu, įgytų teisę iš panaudos gavėjo reikalauti iš jo šioje byloje priteistas išlaidų sumas.

Kad byloje neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijai leidžia vertinti byloje pateikti rašytiniai įrodymai, įskaitant ir teismo posėdžių protokoluose fiksuotus duomenis. Ieškovas savo galutinius reikalavimus byloje grindė pažymoje (b.l. 113-114) pateiktais atsakovo skolų paskaičiavimais, taip pat visa eile šiuos paskaičiavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Tačiau esant atsakovo prieštaravimams dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo atsiliepime (b.l. 128-129) , teismas privalėjo aiškintis, kaip ir kokiu pagrindu paskaičiuotos ieškovo reikalaujamos sumos, t.y. kodėl konkrečiai paskaičiuota kiekviena suma. Teismas to nepadarė, nes tai nenurodyta sprendime. Galimai taip nutiko dėl tos priežasties, jog ieškinyje (b.l. 112) nurodyta, kad „aplinkybės, kuriomis bendrija grindžia savo reikalavimus, atsakovui yra žinomos ir jos nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais“. Tačiau šioje byloje paminėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų nėra, kitos nagrinėtos bylos neprijungtos, o teismo sprendime randamos tik abstrakčios nuorodos, jog ieškovo turėtas išlaidas patvirtina rašytiniai įrodymai. Kodėl, pavyzdžiui, atsakovas privalo mokėti konkrečias sumas kaip atlyginimą bendrijos pirmininkui ir buhalteriui, konkrečių duomenų nėra, tokių duomenų iš ieškovo nepareikalauta, teismo posėdžių metu apie tai nesiaiškinta. Taip pat teismo sprendime nemotyvuota, kodėl atsakovas privalo mokėti ieškovui pašto išlaidas, kada jis tam atsiliepimu prieštaravo, motyvavo, kodėl nesutinka tokias išlaidas mokėti.

Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 08 30 sprendimas ir 2006 10 31 papildomas sprendimas naikinami dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų, apeliantui atsakovui R. O. grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už paduodamus apeliacinius skundus (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutar i a:

Apeliacinius skundus patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, į kurios sąskaitą Nr. LT90 7300 0100 2231 1764AB bankas „Hansabankas“ 2006 10 02 Soboro KAP ir 2007 01 19 Senamiesčio KAP R. O. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) įmokėjo atitinkamai 50 ir 8 litus žyminio mokesčio, grąžinti R. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) žyminį mokestį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.