Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-09 · Administracinė byla Nr. I-7949-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
I-7949-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01802-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
B. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7949-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01802-2015-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjo B. J. atstovui Ričardui Mironovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neturtinės žalos: 2 000 Eur už gyvenamojo ploto trūkumą; 1 000 Eur dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje; 500 Eur dėl nepakankamai tiekto šilto vandens; 2 000 Eur dėl suteikto netinkamo gulto; 500 Eur dėl kalinimo antisanitarinėje aplinkoje ir valymo priemonių nesuteikimo; 2 000 Eur dėl netinkamai įrengtos kameros, inventoriaus trūkumo, orumo žeminimo; 1 500 Eur dėl priverstinio kalinimo uždaroje patalpoje ir vertimo kvėpuoti tabako dūmais.

Nurodė, kad nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 10 d. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kameros buvo perpildytos, ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Dėl per didelio kalinamųjų skaičiaus kameroje nebuvo užtikrintas tinkamas kamerų vėdinimas. Be to, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų izoliacijoje, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijoje yra draudžiamo naudoti asbesto, įtraukto į nuodingų medžiagų sąrašą, taigi pareiškėjas buvo kalinamas pavojingoje nesaugioje aplinkoje, kuri bet kokiu momentu galėjo sukelti mirtiną ligą. Pareiškėjo teigimu, suteikiamas 15 minučių laikas per savaitę nusiprausti po šiltu dušu yra tiesioginis kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo bei antisanitarinių sąlygų įrodymas. Lovos kamerose trumpos, per siauros, nelygios, nestabilios ir pasenusios, netinkamos gulėti, girgždančios, nuo kiekvieno pajudėjimo sukeldavo triukšmą, kuris trukdė miegoti, todėl pareiškėjas jautė nuolatinį nuovargį, psichologinį išsekimą, nervinę psichozę. Pabrėžė, jog kamerose niekada nebuvo valymo priemonių, o jų paprašius neretai tekdavo laukti visą savaitę arba jų visai negaudavo, todėl vykdamas į Lukiškių TI-K su savimi pasiimdavo valymo priemonių, kurių sąskaita pareiškėjas turėjo atsisakyti savo asmeninių daiktų.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jautė nuolatinį orumo pažeminimą, nes pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius, o dėl kameros išdėstymo pareigūnas pirmiausia mato tualetą, kuris buvo atviras ir be jokių pertvarų, taigi buvo pažeista ir pareiškėjo teisė į privatumą. Be to, nuo tualeto kameroje jautėsi smarvė. Atkreipė dėmesį, kad kamerose sienų ir lubų tinkas buvo pažeistas pelėsio.

Pasak pareiškėjo, dėl kalinimo perpildytose kamerose jis neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai. Asmeninės erdvės trūkumas kartu reiškia mažesnį privatumą: sumažėjo galimybės užtikrinti higienos standartus bei tinkamas sanitarines sąlygas; sunkiau užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą; kamerose inventoriaus konkretus kiekis, išskyrus gulimas vietas, atitiko tik dviejų kalinamųjų poreikius; tarp kalinamųjų kildavo didesnė įtampa, daugėjo smurto, savęs žalojimo, savižudybių atvejų.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščioti kiemeliuose skiriama vos 1 val., o prastu oru atsisakoma vesti į pasivaikščiojimo kiemelius, nors, pareiškėjo teigimu, suimtasis ar nuteistasis turi teis3 ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, o vidutinis asmeninis pasivaikščiojimui skirtas plotas vienam asmeniui, turi būti ne mažesnis nei 8 kv. m. Be to, Lukiškių TI-K reguliariai ir sąmoningai žlugdė pareiškėją kaip žmogų, nes pareiškėjas buvo kalinamas katu su rūkančiaisiais. Pareiškėjas gana dažnai buvo perkeliamas į kitas kameras, dėl ko patirdavo didelių nepatogumų, streso, psichologinę įtampą, nervinį išsekimą, nes naujoje kameroje pareiškėjas turėjo prisitaikyti prie ten jau buvusių kalinamųjų.

Anot pareiškėjo, dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado nuolatinė emocinė depresija. Pareiškėjas buvo baisiai sukrėstas, nedavė ramybės situacija dėl kenksmingų medžiagų buvimo, be to, žymiai pablogėjo pareiškėjo sveikata – jis prarado daug svorio, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema. Taip pat sutriko normalus, visavertis gyvenimas ir dėl to pareiškėjas pasidarė uždaras, nebemokėjo normaliai bendrauti su aplinkiniais, kilo nesutarimai, pyktis, pareiškėjas prarado pasitikėjimą savimi, tapo labai dirglus, išsivystė baimė aplinkai ir žmonėms.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 34–42).

Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 10 d. kreipėsi tik 2015 m. kovo 23 d., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Taip pat nurodė, kad 2011 m. gruodžio 2–6 d., 2012 m. sausio 6 d. vakare, 2012 m. sausio 7–24 d., 2012 m. vasario 3 d. vakare, 2012 m. vasario 7 d. ryte, 2012 m. vasario 8 d. vakare, 2012 m. vasario 9–14 d., 2012 m. kovo 1 d. ryte, 2012 m. gegužės 11 d. vakare, 2012 m. gegužės 12–14 d., 2012 m. gegužės 31 d. ryte, 2012 m. birželio 1 d. vakare, 2012 m. birželio 2–5 d., 2012 m. spalio 6 d. ryte, 2012 m. spalio 10 d. ryte, 2012 m. spalio 22 d. ryte, 2012 m. lapkričio 7 d. vakare, 2012 m. lapkričio 14 d. vakare, 2012 m. lapkričio 15 d. ryte, 2013 m. vasario 8 d. vakare, 2013 m. vasario 13 d. vakare, 2013 m. vasario 14–26 d., 2013 m. gegužės 24 d. vakare, 2013 m. gegužės 25–30 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 11–12 d., 2013 m. rugsėjo 20–21 d., 2013 m. rugsėjo 25 d., nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. spalio 18–19 d., 2013 m. lapkričio 13–26 d., 2014 m. sausio 8–9 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, o laikotarpiais nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. sausio 6 d., nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. vasario 3 d., nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. vasario 29 d., nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2012 m. birželio 29 d., nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2012 m. spalio 5 d., nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d., nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. vasario 8 d., nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. gegužės 24 d., nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d., nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 18 d., nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 8 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Dėl švaros palaikymo kamerose paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atkreipė dėmesį, jog suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Taip pat paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog HN 76:2010 24 p. yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechanin4 patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl išvedimo į dušą tvarkos paaiškino, kad, vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka HN 76:2010 68 p. reikalavimus. Dėl asbesto nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 54)

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 10 d. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 10 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog ieškinio senatis žalos atlyginimo bylose netaikoma, vertintini kritiškai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. kovo 19 d. (t. I, b. l. 30), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. kovo 18 d. imtinai. Byloje taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. kovo 17 d. imtinai nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. kovo 17 d. imtinai paduoti, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2014 m. sausio 10 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad skundžiamu laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2014 m. sausio 10 d. (662 paros) pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2012 m. birželio 29 d., nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2012 m. spalio 5 d., nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d., nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. vasario 8 d., nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. gegužės 24 d., nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d., nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 18 d., nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 8 d., t. y. 537 paras. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso praleido 125 paras.

Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 18 d. iki 2014 m. sausio 10 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus 2012 m. gegužės 11 d. vakare, 2012 m. gegužės 12–14 d., 2012 m. gegužės 31 d. ryte, 2012 m. birželio 1 d. vakare, 2012 m. birželio 2–5 d., 2012 m. spalio 6 d. ryte, 2012 m. spalio 10 d. ryte, 2012 m. spalio 22 d. ryte, 2012 m. lapkričio 7 d. vakare, 2012 m. lapkričio 14 d. vakare, 2012 m. lapkričio 15 d. ryte, 2013 m. vasario 8 d. vakare, 2013 m. vasario 13 d. vakare, 2013 m. vasario 14–26 d., 2013 m. gegužės 24 d. vakare, 2013 m. gegužės 25–30 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d., 2013 m. rugsėjo 11–12 d., 2013 m. rugsėjo 20–21 d., 2013 m. rugsėjo 25 d., nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. spalio 18–19 d., 2013 m. lapkričio 13–26 d., 2014 m. sausio 8–9 d., t. y. 65 paras, tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2014 m. sausio 10 d. Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 60 parų, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Tačiau šiuo atveju nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad žalą sukėlė ir pareiškėjo perkėlimas iš vienos kameros į kitą. Teisės aktai nenustato, kad asmenys visą suėmimo / kalinimo laikotarpį turi būti laikomi vienoje kameroje, be to, kaip paaiškino, Lukiškių TI-K tokiu perkėlimu siekiama, kad perpildytose kamerose asmenys būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš to, jog Lukiškių TI-K gyvenamojoje aplinkoje yra asbesto, kamerose buvo netinkamas vėdinimas, dėl to jose buvo drėgna, ant sienų buvo įsiveisęs pelėsis, taip pat kamerose trūko būtinojo inventoriaus, o jose buvęs inventorius buvo pasenęs, galimybė nusiprausti po šiltu dušu buvo suteikiama tik vieną kartą per savaitę, kamerose nebuvo galimybės pajudėti.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nurodė, kad lakštai, panelės ir kiti panašūs dirbiniai su asbestu Lukiškių TI-K nėra naudojami. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymu, kokiu būdu nustatė, jog Lukiškių TI-K gyvenamojoje aplinkoje yra asbesto, todėl šie jo teiginiai laikytini neįrodytais. Nustatyta, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I, III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai (t. I, b. l. 12), tačiau pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimui Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, be to, nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Pagal HN 76:2010 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atitinkamai Lukiškių TI-K nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant drėgmės patalpose.

HN 76:2010 68 p. įtvirtina, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam tokia galimybė buvo sudaryta. Taigi, sudarant galimybę pareiškėjui vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su rašytiniu prašymu į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamos lovos ar nepakankamo kameros inventoriaus, taigi nėra pagrindo teigti, jog nepatogi lova ar tam tikrų baldų trūkumas ir taip jau perpildytoje kameroje galėjo sukelti pareiškėjui tokius neigiamus išgyvenimus, kurie būtų pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

HN 76:2010 58 p. nustatyta, kad kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Lukiškių TI-K teigimu, kameroms valyti yra išduodama kalcinuota soda. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs išduoti jam valymo priemones, ar kad, pareiškėjui prašant, jos jam nebuvo suteiktos. Apskritai, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų, taigi pažeidimas dėl valymo priemonių išdavimo taip pat nenustatytas.

Dėl sanitarinio mazgo teismas atkreipia dėmesį, jog HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo teigimu, kamerose sanitarinis mazgas yra atitvertas 1,5 sienele, taigi konstatuotina, kad minėta pertvara atitvertos nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpos įrengimas kameroje atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 p. nustato, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, taigi pareiškėjo pretenzijos dėl 1 val. pasivaikščiojimų trukmės nepagrįstos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl galimai netinkamos pasivaikščiojimo tvarkos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose pasivaikščiojimų kiemelių minimalus asmeniui tenkantis plotas nereglamentuotas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto.

Dėl pareiškėjo teiginio apie jo laikymą kartu su rūkančiais asmenimis, pažymėtina, kad pareigą paneigti šią aplinkybę turėjo Lukiškių TI-K, tačiau to nepadarė, taigi šis pažeidimas laikytinas nustatytu.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą su rūkančiais asmenimis ir perpildytose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 400 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui B. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė