- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-292-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19087-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. Z. (A. Z.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam iš A. P. priteista 378,88 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 16 val. 30 min. Zarasų g., Vilniuje, picerijoje „Express pizza“ nuo kėdės paėmė iš nukentėjusiojo A. Z. iškritusią 30 eurų vertės piniginę, kurioje buvo nukentėjusiajam A. Z. priklausantys 130 eurų grynųjų pinigų, UAB „E.“ priklausantys 192 eurai grynųjų pinigų, A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas – 22,88 eurų vertės, sporto klubo „Body Gym“ narystės kortelė – 4 eurų vertės, UAB „E.“ kuro kortelė, neturinti materialinės vertės, tokiais veiksmais pagrobdamas A. Z. priklausantį 186,88 eurų vertės turtą ir UAB „E.“ priklausantį 192 eurų vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu A. P. ir jo gynėjas advokatas M. Girdiušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį ir A. P. išteisinti; atlikti dalinį įrodymų tyrimą – prijungti prie bylos ir išklausyti skaitmeninėje laikmenoje pateiktą pokalbio tarp A. P. ir A. Z. įrašą, apklausti liudytoją S. B..
2.1. Skunde pažymi, jog A. P. neneigia, kad picerijoje ant kėdės pamatė numestą piniginę, kurią pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Kadangi į piceriją atėjo kartu su kompanija, iškart piniginės turinio neapžiūrinėjo, kad vėliau būdamas laisvesnis pasižiūrėtų, kas yra piniginėje ir esant savininko duomenims atiduotų piniginę savininkui. Kadangi picerijoje bendravo su draugais, apie piniginę pamiršo ir tik vėliau, išėjus iš picerijos, prisiminė apie piniginę, eidamas prie automobilio pažiūrėjo, kas viduje, kadangi piniginė buvo tuščia, ją išmetė. Nors A. P. pasisavino svetimą turtą (piniginę), tačiau pagal nukentėjusiojo parodymus piniginė kainavo 30 eurų, tokios vertės svetimo turto pagrobimas užtraukia administracinę atsakomybę.
2.2. Skunde nurodoma, jog nukentėjusiojo parodymai, neva piniginėje buvo 130 eurų jo asmeninių pinigų ir 192 eurai UAB „E.“ priklausančių pinigų bei dokumentai, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Nukentėjusysis nurodė, kad užsisakęs picerijoje pavalgyti, atsisėdo ant kėdės laukti, kol bus paruoštas valgis, paruošus užsakytą patiekalą atsikėlė nuo kėdės, pasiėmė patiekalą ir nuėjo valgyti į automobilį, kur pastebėjo, kad neturi piniginės. Sugrįžęs ieškojo piniginės, bet nerado. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis iš tikrųjų išėjo ir picerijos ir netrukus grįžo, tačiau iš jo elgesio galima suprasti, kad dėl piniginės dingimo jis nėra susirūpinęs ir jos neieško. Jis tik trumpai dirstelėjo į vietą, kur sėdėjo, ir tuoj pat nuėjo už baro. Nors tuo metu bare buvo tik keturi lankytojai nuteistasis su drauge ir jų draugai, kita pora, nei nukentėjusysis, nei baro darbuotojai dėl pamestos piniginės į juos nesikreipė. Teismo išvada, neva A. P. sėdėjo atsisukęs veidu į tą pusę, kur vaikščiojo nukentėjusysis ir iš kur A. P. buvo paėmęs piniginę, todėl turėjo suprasti, kad tai yra piniginės savininkas, yra nepagrįsta, kadangi nukentėjusysis neklausė, ar kas nors iš esančių picerijoje nematė jo piniginės, suprasti iš nukentėjusiojo veiksmų, kad jis ieško piniginės, nebuvo galima.
2.3. Skunde pažymima, jog nukentėjusiojo elgesys rodo, kad jis nebuvo suinteresuotas iškart po pametimo surasti piniginę ir nustatyti asmenį, kuris jo piniginę surado. Piniginėje esant nemažai pinigų sumai ir svarbiam dokumentui (vairuotojo pažymėjimui) paprastai dedama daugiau pastangų piniginę surasti. Juo labiau, kad piniginė dingo neilgame 15-20 minučių laiko tarpe, konkrečioje teritorijoje (picerijos patalpose), esant picerijoje tik keturiems asmenims, filmuojant patalpą. Nebuvo jokių sunkumų ir kliūčių nustatyti piniginės buvimo vietą tuoj po jos pametimo, tačiau tas nebuvo daroma. Šiuo metu labai paplitęs sukčiavimo būdas, kuomet palikus tuščią piniginę toje vietoje, kur galima nustatyti piniginę suradusį asmenį, vėliau tam asmeniui reiškiamos nepagrįstos pretenzijos. Ir šiuo atveju piniginė ant kėdės buvo palikta tyčia ar netyčia, o vėliau, nustačius piniginę suradusį asmenį, siekiant pasipelnyti, pradėta iš jo reikalauti neva piniginėje buvusios pinigų sumos. Dėl prarastos piniginės nebuvo kreiptasi į policiją, o iš karto su grasinimais nukentėjusysis kreipėsi į A. P., reikalaudamas didelės pinigų sumos, neva buvusios piniginėje.
2.4. Skunde akcentuojama, jog teismas, turėdamas išankstinį neigiamą nusistatymą, atsisakė prijungti prie bylos ir išklausti pokalbio tarp A. P. ir nukentėjusiojo garso įrašą, iš kurio galima suprasti, kad nukentėjusysis įžūliai grasindamas reikalauja iš A. P. pinigų sumos, kuri neatitinka vėliau nukentėjusiojo įvardintos, neva piniginėje buvusios sumos. Teismas nepagrįstai pranašumą teikė nukentėjusiojo parodymams, nors jų nepatvirtina kiti duomenys. Nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė išėjęs valgyti į automobilį, teisme teigė iš picerijos neišėjęs ir valgęs picerijoje, kitame kambaryje. Parodymai neatitinka ir dėl piniginėje buvusios pinigų sumos. Tuo tarpu A. P. parodymai buvo nuoseklūs, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, kad piniginėje buvo nukentėjusiojo nurodyta suma. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Byloje nepaneigta versija, kad surasta piniginė buvo tuščia.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir priimti nutartį dėl melagingų liudytojos S. B. parodymų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu, pažymima, kad teismas nepagrįstai pirmenybę teikė nenuosekliems nukentėjusiojo parodymams ir nevertino nuoseklių A. P. parodymų, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nenuoseklūs dėl tam tikrų svarbių įvykio aplinkybių yra būtent nuteistojo, o ne nukentėjusiojo parodymai, vadovaujantis jais išteisinti A. P. pagrindo nėra.
5. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad A. P. picerijoje nuo kėdės paėmė iš nukentėjusiojo A. Z. iškritusią piniginę, šių aplinkybių viso proceso metu neneigė ir pats A. P.. Visgi nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl paimtoje piniginėje buvusios pinigų sumos. Pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu A. P. paaiškino piniginės turinį patikrinęs tuomet, kai grįžo į automobilį, atidaręs piniginę pamatė, jog ji yra tuščia – joje nebuvo nei asmens dokumentų, nei kortelių, nei pinigų; kadangi jokių dokumentų, pagal kuriuos galėtų grąžinti piniginę, joje nebuvo, piniginę padėjo ant šaligatvio (b. l. 49, 50). Pirmosios instancijos teisme A. P. parodė, jog paimtą piniginę atidarė išėjęs iš picerijos, kadangi piniginė buvo tuščia, ją išmetė (b. l. 105). Apeliacinės instancijos teisme perklausius nuteistojo A. P. pateiktą graso įrašą, kuriame įrašytas jo ir nukentėjusiojo telefoninis pokalbis ir kurio metu A. P. nukentėjusiajam nurodo, kad piniginėje buvo apie penkis eurus, ne daugiau kaip keturi eurai, nuteistasis savo parodymus dėl piniginės turinio iš dalies pakeitė – nurodė, jog piniginėje visgi buvo labai daug centų, paaiškino pareigūnams sakęs, jog piniginė buvo tuščia, kadangi apie centus ar buvusius penkis eurus neprisiminė. Kaip matyti, paties nuteistojo parodymai dėl piniginės turinio nebuvo visiškai nuoseklūs, nors viso proceso metu jis teigė, neva piniginė buvo visiškai tuščia (nei pinigų, nei dokumentų joje nebuvo), apeliacinės instancijos teisme perklausius paties nuteistojo pateiktą garso įrašą, kuriame aiškiai girdėti, kaip A. P. teigia, jog piniginėje tam tikra nedidelė pinigų suma visgi buvo (ne daugiau kaip 4, 5 eurai), nuteistasis savo parodymus atitinkamai pakeitė nurodydamas, kad piniginėje buvo daug centų, kurių jis neskaičiavo.
6. Nukentėjusiojo parodymai dėl piniginėje buvusios pinigų sumos, priešingai nei nuteistojo A. P., proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs. Pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog piniginėje buvo apie 130 eurų jo asmeninių pinigų ir 192 eurai, priklausantys įmonei (b. l. 13, 14) Antrojoje apklausoje patvirtino, jog piniginėje buvo 130 eurų jo asmeninių pinigų ir 192 eurai, surinkti už maisto pristatymą; piniginėje taip pat buvo vairuotojo pažymėjimas, sporto klubo nario kortelė, piniginės vertė 30 eurų (21, 22 b. l.). Jog įmonei nukentėjusysis atlygino būtent 192 eurų žalą patvirtina UAB „E.“ raštas dėl žalos atlyginimo (b. l. 35). Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė šiek tiek kitokią asmeninių pinigų sumą (186 eurus), skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad parodymus teisme nukentėjusysis davė 2019 m. sausio 7 d., praėjus palyginti ilgam laiko tarpui po įvykio, be to, pats A. Z. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tikslesni. Dėl aptartų parodymų skirtumų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog parodymai nesiskiria tiek, kad būtų galima abejoti jų tikrumu. Taigi nustatydamas A. Z. piniginėje buvusių pinigų sumą nukentėjusiojo parodymais teismas vadovavosi pagrįstai.
7. Nors apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja S. B. nurodė, jog išėjus iš picerijos A. P. parodė jai piniginę, kuri buvo tuščia, nagrinėjamu atveju negali būti atmesta versija, jog piniginę A. P. liudytojai parodė jau po to, kai pats apžiūrėjo jos turinį ir galimai išėmė iš jos pinigus bei buvusius dokumentus. Taigi remiantis šios liudytojos parodymais atmesti nuoseklius nukentėjusiojo parodymus teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo nėra. Atsižvelgiant į nepaneigtą versiją dėl piniginės parodymo liudytojai momento (jog ji buvo parodyta jau po pinigų paėmimo), abejonių nekeliančio pagrindo kreiptis dėl melagingų liudytojos parodymų taip pat nėra.
8. Skunde keliami klausimai dėl neva įtartino paties nukentėjusiojo elgesio – jog jis, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, dėl piniginės dingimo nėra susirūpinęs ir jos neieško, nors kavinėje buvo nedaug asmenų, į juos, taip pat ir į nuteistąjį, dėl piniginės dingimo niekas nesikreipė (2.2. punktas), patalpos buvo filmuojamos, tačiau iš karto po įvykio nukentėjusysis nebandė nustatyti piniginės buvimo vietos (2.3. punktas). Nukentėjusiojo elgesį tiek po įvykio, tiek vėliau išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis picerijoje aktyviai kažko ieško (paėmęs patiekalą iš picerijos salės išėjo 16.17 val., ieškoti grįžo jau 16.30 val., tai darė ir vėliau – 16.33 val., 16.35 val., 16.41-16.42 val.). Neradęs piniginės nukentėjusysis pats ėmėsi aktyvių veiksmų dingusiam daiktui surasti – savo iniciatyva gavo vaizdo įrašą, jį peržiūrėjęs socialiniame tinkle ieškojo vaizdo įraše nufilmuoto asmens. Pažymėtina, jog dar pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino, kodėl vaizdo įrašo iš įvykio vietos nebuvo galima peržiūrėti iš karto – A. Z. nurodė skambinęs direktoriui ir prašęs atsukti vaizdo kameras, tačiau direktorius paaiškino, kad šiuo metu to padaryti negalima, vaizdo įrašas buvo paruoštas tik kitą dieną po vagystės, 2018 m. balandžio 16 d. (b. l. 13, 14). Įtartinas nagrinėjamoje situacijoje buvo ne nukentėjusiojo, o nuteistojo elgesys – iš vaizdo įrašo matyti, kad A. P., pamatęs piniginę, tam tikrą laiką į ją žiūrėjo, po to iš karto pasiėmė, nors ant to paties krėslo, nuo kurio buvo paimta piniginė, tik kiek toliau kitoje pusėje sėdėjo kitas klientas, šalia buvo prekystalis, už kurio stovėjo pardavėja. Kaip matyti, šalia piniginės paėmimo vietos buvo ne tik pašalinis asmuo, bet ir picerijos darbuotoja, šiems asmenims A. P. galėjo pranešti apie rastą piniginę, vietoj to iš karto įsidėjo ją į kišenę ir patikrino piniginės turinį tik išėjęs iš picerijos.
9. Apeliacinės instancijos teisme buvo perklausytas A. P. pateiktas garso įrašas, kuriame kaip nurodė nuteistasis yra užfiksuotas jo ir nukentėjusiojo pokalbis dėl minimos piniginės. Apeliaciniame skunde teigiama, neva iš šio įrašo galima suprasti, jog nukentėjusysis įžūliai grasindamas reikalauja iš A. P. pinigų sumos, kuri neatitinka vėliau nukentėjusiojo įvardintos sumos (2.4. punktas). Kaip matyti iš pateikto garso įrašo, jame užfiksuotame pokalbyje nukentėjusysis iš ties griežtai ir itin emocionaliai reiškė pretenzijas ir reikalavimus dėl prarastų pajamų, tačiau tai niekaip nepatvirtina A. P. nurodomos aplinkybės, neva piniginėje buvo tik keturi ar penki eurai. Be to, pats nukentėjusysis dar pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tokio pokalbio su A. P. metu jis, įvertinęs savo sugaištą laiką ir išlaidas, paprašė iš A. P. 600 eurų (b. l. 13, 14). Aplinkybė, jog nukentėjusysis po įvykio bandė tartis su A. P. ir iš ties griežtai reikalavo atlyginti patirtą žalą ir nepatogumus, teisėjų kolegijos vertinimu visgi nepaneigia teismo išvados dėl piniginėje buvusios pinigų sumos – nukentėjusiojo parodymai dėl piniginėje buvusios pinigų sumos, kaip jau minėta aukščiau, viso proceso metu buvo nuoseklūs, jog siūlė A. P. susitarti, nukentėjusysis pats pripažino dar pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Pateiktas pokalbio garso įrašas pačios vagystės fakto šiuo atveju nepaneigia.
10. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje ištirtus ir surinktus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuosekliai vertino nukentėjusiojo parodymus, pateiktus duomenis dėl žalos, kurią nukentėjusysis atlygino savo darbovietei, paties A. P. elgesį iš karto po vagystės, bei pagrįstai atmetė A. P. versiją, neva paimta piniginė buvo visiškai tuščia. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl A. P. kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą atmesti.