Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-11-15 nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. 8 MGL (1000 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad 2006-03-13 apie 17 val. prie kavinės "Gojus", esančios (duomenys neskelbtini), iš P. Š. pagrobė 560 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Nokia 6101" su jame buvusia 1 lito vertės SIM kortele.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija iš esmės sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. K. paskyrė aiškiai per švelnią savo rūšimi bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-01-27 nuosprendžiu N. K. už du tyčinius nusikaltimus - nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.) - nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Naują tyčinį nusikaltimą – svetimo turto pagrobimą (BK 178 str. 1 d.) - N. K. padarė 2006-03-13. Taigi nuteistasis N. K., anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija kaip alternatyvią bausmės rūšį numato ir laisvės atėmimo bausmę, todėl apylinkės teismas, paskirdamas N. K. už svetimo turto pagrobimą vieną švelniausių sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, ir iš esmės nenurodydamas svarių ir įtikinamų tokio sprendimo argumentų, nesilaikė minėtų nuostatų.

BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors N. K. padarytas naujas nusikaltimas laikomas nesunkiu ir pagal kėsinimosi objektą skiriasi nuo ankstesnių nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas 2005-01-27 nuosprendžiu, tačiau yra tyčinis, savanaudiškas, padarytas išgertuvių metu girtumo įtakoje, viešoje vietoje. N. K. nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už tyčinius smurtinius nusikaltimus vykdymo atidėjimo metu, nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo.

Nuteistojo N. K. pažadai sumokėti teismo paskirtą baudą vertintini kaip deklaratyvūs. Ankstesniu nuosprendžiu iš N. K. buvo priteista 8706 litai žalos atlyginimo, tačiau kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, nuteistasis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vengė mokėti priteistas sumas - iki 2006-06-01 net nebuvo įsidarbinęs, savanoriškai atlygino nukentėjusiajai tik 200 litų, pagal antstolių pateiktą informaciją, iš darbovietės išieškota tik 965,39 lito. Nuteistasis pripažino, kad nuo gruodžio 22 d. jis vėl nedirba. Taigi akivaizdu, jog N. K. paskirta 1000 litų bauda, žinant jo finansines galimybes bei esamą iš esmės nevykdomą prievolę atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Taip pat jokiais duomenimis nėra pagrįsti nuteistojo atsikirtimuose bei seniūno charakteristikoje minimi teiginiai apie tai, jog N. K. šeimoje augina mažametį vaiką – apklausiamas pirmosios instancijos teisme N. K. nurodė, jog gyvena su mama, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad su moterimi, su kuria palaiko artimus ryšius, nėra susituokęs, ir nėra šios moters vaiko, kurio išlaikymu motyvuoja prašymą atmesti apeliacinį skundą, tėvu.

Kolegija laiko, kad aukščiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis įstatyme numatytų bausmės tikslų pasiekimo skiriant jam pirmosios instancijos teismo parinktos rūšies bausmę. Apylinkės teismas, netinkamai pritaikęs BK bendrosios dalies normas, nuteistajam paskyrė savo rūšimi aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertinant BK 54 str. 2 d., 56 str. 1 d. nurodytas ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo padėties lengvinimui turinčias įtakos aplinkybes (jauną nuteistojo amžių, jo bandymus dirbti, kurti šeimą, tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, žala nukentėjusiajam atlyginta), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nuteistajam N. K. skiriama prokuroro apeliaciniame skunde prašomo dydžio, ženkliai švelnesnė už sankcijos vidurkį, artima minimaliam sankcijos dydžiui laisvės atėmimo bausmė.

Kolegija iš esmės sutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64 str. nuostatų. Iš byloje esančios medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matosi, jog apylinkės teismas žinojo apie 2005-01-27 nuosprendį ir skundžiamame nuosprendyje netgi konstatavo, jog naują nusikaltimą N. K. padarė 2005-01-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. BK 64 str. 1 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Todėl bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas privalėjo išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su 2005-01-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymu. Apylinkės teismas galėjo netaikyti BK 64 str. nuostatų tik tuo atveju, jei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu būtų įsiteisėjusi teismo nutartis N. K. atleisti nuo 2005-01-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Nuteistojo N. K. atžvilgiu tokios aplinkybės skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo - nuosprendis buvo priimtas 2006-11-15, tą dieną Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-11-14 nutartis, kuria N. K. buvo atleistas nuo 2005-01-27 nuosprendžiu apskirtos laisvės atėmimo bausmės, dar nebuvo įsiteisėjusi. Esant paminėtoms aplinkybėms, apylinkės teismas negalėjo baigti bylos nagrinėjimo iš esmės – teismas privalėjo sulaukti proceso, susijusio su ankstesnės bausmės vykdymu pabaigos, ir tik gavęs atitinkamus šio proceso pabaigą patvirtinančius įsiteisėjusius procesinius dokumentus, spręsti dėl BK 64 str. nuostatų taikymo ar netaikymo. Teismas, dėl savo kaltės neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, padarė klaidą ir nepagrįstai nepritaikė BK bendrosios dalies normos, esant jos taikymo sąlygoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-01-25 nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-11-14 nutartį, kuria N. K. buvo atleistas nuo 2005-01-27 nuosprendžiu apskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl BK 64 str. nuostatų taikymui kliūčių nebeliko – priešingai, šių nuostatų taikymas tampa privalomu. Todėl, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos teismas subendrina 2005-01-27 ir 2006-11-15 nuosprendžiais paskirtas bausmes apeliaciniame skunde prašomu pačiu palankiausiu nuteistajam būdu, ir nuteistajam N. K. nustato apeliaciniame skunde prašomo dydžio galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam N. K. pagal BK 178 str. 1 d. paskirti penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.