Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus m. apylinkes prokuraturos apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. J. buvo išteisintas iš kaltinimo, jog jis 2006-06-26, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), konflikto metu ne mažiau kaip 2 kartus trenke mediniu pagaliu nukentejusiajam J. M. per dešines rankos plaštaka, sulaužydamas nykšti, tokiu budu nesunkiai sutrikdydamas J. M. sveikata.

Nesutikdamas su Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendžiu Vilniaus m. apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas teigia, kad nuosprendis yra nepagristas, todel naikintinas. Teismas prieme nuosprendi, kuriame išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu bei netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Teigia, kad teismas nepagristai atmete ir nesivadovavo nuosekliais nukentejusiojo J. M. parodymais del to, kad V. J. pagaliu sudave jam per ranku pirštus, o remesi tik kaltinamojo ir ji palaikiusiu liudytoju V. M. ir D. M. parodymais. Atkreipia demesi, kad pats V. J. nurode, jog sudave pagaliu per nukentejusiojo laikoma strypa, ko pasekoje jis pargriuvo. Apklaustas teisme specialistas paaiškino, kad J. M. nustatyti sužalojimai galejo atsirasti dviem budais: arba pagaliu trenkus jam per pirštus, arba nukentejusiajam nukritus ir rankomis atsiremus i žeme, nepaleidžiant iš ranku pagalio. Teigia, kad sužalojimo susidarymo mechanizmas negali buti pagrindiniu argumentu išteisinti V. J., nes iš bylos aplinkybiu matyti, kad V. J., suduodamas smugi nukentejusiajam, turejo tycia ji sužaloti ir šio veiksmo pasekoje nukentejusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendi ir pripažinti V. J. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. bei nuteisti laisves apribojimu 4 menesiams, skiriant ipareigojima buti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore ir nukentejusysis praše skunda tenkinti, išteisintasis ir jo gynejas praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes byloje esancius irodymus, mano, kad apylinkes teismas, išteisindamas V. J. iš kaltinimo pagal BK 138 str. 1 d., prieme teisinga sprendima.

V. J. parode, kad 2006-06-26 kartu su D. M. ir V. M. nuvažiavo i sodo sklypa, kuris priklauso V. M.. Atvažiave rado neblaivu J. M., kurio veidas buvo apdaužytas. Jiems atvykus J. M. pradejo keiktis necenzuriniais žodžiais, grasino susidoroti. V. M. papraše jo išeiti. Jis pasišalino, taciau veliau grižo mojuodamas metaliniu strypu. Jis gindamasis paeme medini pagali ir kelis kartus sudave per nukentejusiojo laikoma metalini strypa. J. M. rankos nekliude. J. M. buvo neblaivus, todel neišlaike pusiausvyros ir nukrito ant žemes vis dar laikydamas strypa rankose. Jis užgule J. M., kad šis neatsikeltu.

Nukentejusysis J. M. nurode visiškai priešingas aplinkybes, paaiškindamas, kad ta diena pamate savo sklype buvusia žmona D. M. ir dukra V. M.. Liepe joms palikti jam priklausanti soda. Tuomet V. J. puole ji su pagaliu, mojavo mediniu basliu, todel jis gindamasis paeme metalini vamzdi. D. M. sudave jam kauptuku per galva, nuo ko jis trumpam apsvaigo ir parkrito ant žemes. Tuo metu V. J. viena ranka ištrauke vamzdi jam iš ranku, o kita trenke per pirštus.

Liudytoja V. M., nukentejusiojo J. M. dukra, patvirtino V. J. parodymus, paaiškindama, kad kartu su mama ir V. J. nuvažiavo i soda. Ant namo laiptu girtas sedejo J. M., kuris pradejo keiktis ir jiems grasinti. Papraše ji išeiti. J. M. pasišalino, taciau netrukus grižo laikydamas apie 3 m ilgio metalini strypa ir pradejo juo mosikuoti. V. J. gindamasis paeme medini pagali, kuriuo atreme kelis smugius, po to trenke per metalini strypa. Tevas buvo girtas, todel neišlaike pusiausvyros ir pargriuvo.

Liudytoja D. M. parode, kad konflikta pradejo nukentejusysis. Paaiškino, kad jis buvo girtas, pradejo juos keikti, o po to pabego. Ji nuejo i nama ir netrukus išgirdo lauke triukšma. Pažiurejusi pro langa mate J. M., kuris mosikavo metaliniu strypu. Išejusi i lauka pamate kaip pribego Z. P. ir kauptuku muše V. J..

Liudytojas Z. P. parode, kad gyvena kaimynysteje. Ta diena namie buvo kartu su A. B., kai išgirdo lauke triukšma. Išejes pamate, kad J. M. guli ant žemes, o kaltinamasis sedi ant jo ir muša. Jis juos išskyre. Mate, kad J. M. pirštai buvo sužaloti.

Panašius parodymus dave ir liudytojas A. B..

Specialisto išvada Nr. G 4935/06(01) nustatyta, kad J. M. padaryti daugybiniai sumušimai ir kraujosruvos galvos kaireje puseje, kairiame žaste, kaireje šlaunyje, juosmens kaireje puseje, abieju plaštaku nykšciu muštines žaizdos su dešinio naginio pirštakaulio atviru skeveldriniu lužimu bei kairio nykšcio galinio pirštakaulio uždaru lužiu, kas ivertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisme specialistas paaiškino, kad sužalojimas J. M. galejo buti padaryti ivairiai: arba pagaliu trenkus jam per pirštus, arba nukentejusiajam nukritus ir rankomis atsiremus i žeme, nepaleidžiant iš ranku pagalio.

Tokiu budu byloje nustatyta, kad 2006-06-26 ivykusio konflikto metu tarp V. J. ir J. M., nukentejusiajam lužo abieju plaštaku nykšciai. Tiek išteisintojo, tiek nukentejusiojo parodymai apie ivykio aplinkybes, t.y. kuris pirmas pradejo konflikta bei kaip J. M. buvo sulaužyti pirštai (V. J. sudavus pagaliu per juos ar nukentejusiajam nukritus) skiriasi iš esmes. Nors J. M. nurode, kad V. J. ji puole su pagaliu, o jis gynesi ir kad pagaliu per pirštus jam sudave kai jis nukrito ant žemes nuo D. M. suduoto smugio kauptuku per galva, taciau tokiu jo parodymu apie ivykio aplinkybes nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Tuo tarpu tiek pats išteisintasis, tiek liudytojos V. M. bei D. M. nurodo visai kitas aplinkybes. Visi trys tvirtino, kad konflikta išprovokavo neblaivus nukentejusysis, kuris puole ir mojavo metaliniu strypu. Išteisintasis ir liudytoja V. M. tvirtino, kad V. J., noredamas atremti nukentejusiojo smugius, kelis kartus pagaliu trenke per metalini strypa, del ko J. M., dar ir del to, kad buvo neblaivus, neišlaike pusiausvyros ir parkrito. Parode, kad nukentejusiojo rankos nekliude. Liudytojai Z. P. ir A. B. paties ivykio nemate, todel paaiškinti, kaip prasidejo konfliktas, kas ji išprovokavo ir kaip J. M. buvo sulaužyti pirštai, negalejo. Taigi, negincytinu irodymu, kad konflikta pradejo V. J. ir kad pirštus J. M. jis sužalojo tycia suduodamas per juos pagaliu, nera. Priešingai, išteisintojo ir liudytoju V. M. ir D. M. parodymais nustatyta, kad konflikta išprovokavo girtas J. M., kad V. J. gindamasis ir bandydamas atremti smugius kelis kartus sudave pagaliu per metalini strypa, del ko nukentejusysis neišlaike pusiausvyros ir parkrito, ir kad jo rankos pirštu V. J. nekliude. Teismo medicinos specialistas, tyres kuno sužalojimus, teismui negalejo kategoriškai patvirtinti, kad rankos pirštai nukentejusiajam buvo sužaloti išteisintajam sudavus lazda per pirštus tiesiogini smugi; jis paaiškino, kad pirštus nukentejusysis galejo susilaužyti pats parkrites ant žemes, atsiremdamas ranka, kurioje laike strypa. Tokiu budu byloje nera irodymu, kuriais remiantis galima butu nedvejojant teigti, kad V. J. trenkes nukentejusiajam lazda per pirštus, tycia ji sužalojo.

Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad V. J., suduodamas mediniu pagaliu per nukentejusiojo laikoma metalini strypa, nenumate, kad del tokio jo veiksmo nukentejusysis pargrius ir patirs sužalojimus, taciau, budamas atsargesnis ir rupestingesnis nukentejusiojo atžvilgiu, šioje konkrecioje situacijoje galejo ir privalejo ta numatyti (BK 16 str. 3d.). Kadangi V. J. nukentejusiji sužalojo del neatsargumo, todel, apeliacines instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodoma skunde, V. J. veiksmuose yra ne BK 138 str. 1 d., o galimai BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudetis. Taciau nusikalstama veika, numatyta BK 139 str. 1 d., priskiriama veikoms, del kuriu procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 str.). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentejusiojo skundas ar jo teiseto atstovo pareiškimas. Byloje tokio nukentejusiojo skundo nera. Dar daugiau, pradineje nusikaltimo tyrimo stadijoje nukentejusiajam išaiškinus jo teise del kuno sužalojimo kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka, jis nesutikdamas su tuo, pareikalavo, kad tyrimas butu atliekamas del tycinio kuno sužalojimo, pagal BK 138 str.. (b.l. 6).

Nepaisant aukšciau paminetu aplinkybiu (ankstesnio nukentejusiojo atsisakymo kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka bei pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio) nukentejusiajam neužkirstas kelias realizuoti savo teise kreiptis i teisma su prašymu pradeti baudžiamaji procesa privataus kaltinimo tvarka del neatsargaus sveikatos sutrikdymo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus m. apylinkes prokuraturos apeliacini skunda atmesti.