Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, , neteistas, nedirbantis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2024 m. birželio 21 d. apie 20.50 val. Panevėžio r., Berčiūnų k., kelyje A9 8-tame kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę – vilkiką ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (21.18 val. jam buvo nustatytas 3,39 promilių neblaivumas, o 21.34 val. – 3.15 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš VĮ Regitra pažymos matyti, kad priekabos „Schmitz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas – (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos darbuotojo E. B. charakteristikos matyti, kad (duomenys neskelbtini) vykdo vietinius krovinių gabenimus bei teikia ekspedijavimo, logistikos paslaugas. Nuo 2024 m. birželio mėn. 10 d. įmonėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose dirba E. B.. Įmonė jį charakterizuojame kaip sąžiningą, lojalų, atsakingą ir motyvuotą darbuotoją, siekiantį aukščiausiu įmonės veiklos rezultatų. E. B. įmonės kolektyve yra draugiškas, nekonfliktiškas ir visų gerbiamas. Iki 2024 m. birželio 21 d. nusižengimo padarymo darbuotojas saugiai vykdė krovinių pervežimus, dirbo atsakingai, puikiai organizavo savo darbą. D. B. kasdien nuvažiuodavo kelis šimtus kilometrų, visada vairuodavo saugiai ir jokių šiurkščių KET pažeidimų nebuvo padaręs. (duomenys neskelbtini) kaip darbdavys charakterizuojame E. B. puikiai. Esame įsitikinę, kad jo toks pažeidimas buvo labai neapgalvotas poelgis, iš kurio jis pasimokys ir ateityje nebenusižengs.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio vyresniąja specialiste. 2024 m. gegužės 27 d. dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką ekipaže ,,P1001“ kartu su to paties skyriaus specialistu S. L.. Apie 20 val. 50 min. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, kad Panevėžio rajone, Šilagalio k., Panevėžio aplinkkelyje, po kelią įtartinai vinguriuoja vilkikas „Mercedes Benz“ su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Apie įvykį pranešė pranešėjas, kuris važiavo vilkikui iš paskos. Su kolega nuvyko vilkiko važiavimo kryptimi ir jos paminėtas vilkikas su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas A9 kelyje netoli Smiltynės sodybos. Įvykio vieta yra kelias A9, Panevėžio r., 8-tas km., Berčiūnų k. Vilkiką stabdė įjungę tarnybinio transporto švyturėlius, vilkikui sustojus kelkraštyje, priėjo prie vilkiko kabinos. Matė, kad vilkiko kabinoje sėdėjo tik vienas asmuo, vairuotojas, kuris buvo nustatytas kaip E. B.. Paklausė su kolega, ar jis yra vartojęs alkoholio, tai vairuotojas E. B. neigė alkoholio vartojęs, tik sakė yra gėręs vaistų. E. B. pasitikrinti girtumą sutiko. Kolega S. palipo iki kabinos, kurioje sėdėjo vairuotojas, o ji liko prie vilkiko, į kabiną nelipo, todėl, ar nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, ji nepajautė. Girtumą E. B. tikrino S., tai jis sakė, kad sklindantį alkoholio kvapą nuo vairuotojo tikrai jautė. E. B. tiek pirmu, tiek antru pūtimu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas didesnis nei 3 prom. neblaivumas. Tikslių duomenų neprisimena, viskas yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Po to dar E. B. paaiškino, kad alkoholį vartojo degalinėje, kur konkrečiai neįvardijo. E. B. su nustatytu neblaivumu sutiko. E. B. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. Po neblaivumo E. B. nustatymo tolimesniam įvykio įforminimui E. B. buvo perduotas kitam policijos ekipažui P1909.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo E. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis E. B. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo vilkiką su puspriekabe būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems apie įtartinai kelyje manevruojantį sunkvežimį pranešė kitas vairuotojas. Sustabdžius E. B. vairuotą transporto priemonę 2024 m. birželio 21 d. 21.18 val. pirmu patikrinimu jam nustatytas 3,39 prom. neblaivumas, o 21.34 val. antru patikrinimu – 3,15 prom. neblaivumas, t. y. kaltinamajam nustatytas 1,51 prom. viršijantis neblaivumas, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė. Bylos aplinkybės aiškios, teismui E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino apklausų metu, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomų bausmių rūšimis ir dydžiais. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę E. B. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, kuriuo buvo keliama reali grėsmė eismo saugumui, E. B. nustatytas 3 prom. viršijantis girtumas, t. y. daugiau nei dvigubai viršytas girtumas, nuo kurio numatyta baudžiamoji atsakomybė, judriame kelyje vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kuria padaroma žala gali būti itin didelė), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, įvykio metu dirbo vairuotoju, tačiau nuo 2024 m. liepos 10 d. nebedirba), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant prokurorės siūlomą 60 MGL (3000 Eur) baudą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Įvertinus baudos dydį, tai, kad asmuo šiuo metu nedirba, bauda turi būti sumokėta per 1 metus.

Atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, vairavimo aplinkybes, baustumus administracine tvarka ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam kartu su baudos bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – 2024 m. birželio 27 d.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su šia bausme skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vilkikas ir puspriekabė, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, priklauso ne kaltinamajam, o buvusiam jo darbdaviui (duomenys neskelbtini). Be to, vilkiko ir puspriekabės bendra vertė yra pakankamai didelė, nes viršija 30 000 Eur. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad konfiskuoti patį turtą nėra pagrindo, tačiau iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertės dalis – 7000 Eur. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog tokios vertės dalies konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintinos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant E. B. galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog E. B. paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti valstybės naudai iš E. B. konfiskuotino turto rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, kad E. B., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.