Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2023 m. lapkričio 6 d., apie 17.40 val., netoli Smiltelės g. 5, Klaipėdoje, šviesoforu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį; transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti) reikalavimus ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios V. K., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. B. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad su kaltinimu sutinka, pripažįsta, kad tai buvo jo, kaip vairuotojo, kaltė. Įvykio metu vairavo draugo automobilį, greičio tikrai neviršijo, sankryžą pravažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Kas galėjo lemti eismo įvykio kilimą, nežino, mano, kad galbūt jam pritrūko atidumo, tuo metu buvo tamsu, matomumas buvo labai prastas, pėsčiųjų perėja buvo neapšviesta, jį akino iš priekio atvažiuojančių automobilių žibintų šviesos, kelio danga buvo šlapia, viskas aplink tarsi blizgėjo, matomumą taip pat apsunkino sustojęs autobusas. Šiuo metu apšvietimas toje perėjoje yra įrengtas. Toks įvykis pirmas jo gyvenime, teisę vairuoti turi nuo (duomenys neskelbtini), vairuoja nuolat, eismo įvykių yra buvę, bet jų metu žmonės nebuvo sužaloti. Už šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas, teisės vairuoti nebuvo praradęs. Po įvykio pirmiausia bandė susižinoti, į kurią ligoninę paguldė nukentėjusiąją, norėjo ją aplankyti, atsiprašyti. Kiek galėjo, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, domėjosi jos sveikatos būkle, bendravo pakankamai šiltai.

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam atleido, jo atsiprašymą priėmė, pretenzijų jam neturi, patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė. Patirta trauma jos darbingumo neįtakojo, tačiau kasdien paskauda koją, medikai nurodė, kad skausmas sumažės po poros metų. Šiuo metu ji dirba, studijuoja, galima sakyti, gyvena taip, kaip ir anksčiau.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2023 m. lapkričio 6 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 1-9);

2023 m. lapkričio 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 45- 47);

2023 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiosios V. K. apklausos protokolu (1 t., b. l. 49-52);

2024 m. sausio 23 d. daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 96-104);

2024 m. balandžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1274/2023 (03) (1 t., b. l. 87-88).

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, iš byloje esančio ANR išrašo matyti, kad turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą (nežymų nustatyto greičio viršijimą), paskirtas baudas yra sumokėjęs, už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, yra darbingo amžiaus, dirba. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido, jie susitaikė. A. B. ir nukentėjusioji V. K. 2024 m. rugsėjo 4 d. sudarė taikos sutartį ir prašė teismo ją patvirtinti. Šioje sutartyje nurodyta, kad jie susitaikė, nukentėjusiosios V. K. dėl nusikalstamos veikos patirtą 1 614,47 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalą jai atlygino draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“; A. B. įsipareigoja savo noru atlyginti nukentėjusiajai 1 050 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, sumokėdamas šią sumą į nukentėjusiosios V. K. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (2 t., b. l. 119). Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo A. B. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo nuomone, yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Nukentėjusioji V. K. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 21 722 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55-87), tačiau 2024 m. rugsėjo 2 d. byloje gautas nukentėjusiosios atstovo advokato prašymas dėl civilinio ieškinio atsisakymo. Prašyme nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai V. K. išmokėjo iš viso 16 614,47 Eur draudimo išmoką, su kuria nukentėjusioji sutiko, todėl pareikšto civilinio ieškinio atsisako (2 t., b. l. 116-118). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. K., ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti A. B. ir nukentėjusiosios V. K. 2024 m. rugsėjo 4 d. taikos sutartį, kuria A. B. įsipareigojo nukentėjusiajai V. K. atlyginti 1 050 Eur patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti, sumokėdamas šią sumą į nukentėjusiosios V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Procesą dėl nukentėjusiosios V. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.