- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 1-114-60/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 06-1-01074-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Emilija Akelienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.14.7.2; 1.2.18.10;2.3.6.4.5.
2011 m. balandžio 27 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus asistentu, neteistas,
kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K., būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai veiklos nevykdo, bendraudamas su tyrimo metu nenustatytu, jokiais darbo ar sutartiniais santykiais su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusiu asmeniu, UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ negavus paslaugų, laikotarpiu nuo 2002-12-02 iki 2003-06-03 atsiskaitydamas už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neatliktas konsultacines ir klientų paieškos paslaugas, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, didelės vertės UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent: atsiskaitymui už realiai neįvykusias ūkines operacijas, suklastotų dokumentų pagrindu pagal 2002-10-18 pavedimo sutartį (su priedu Nr. 1) teikti gyvybės draudimo konsultacines paslaugas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas-faktūras ser. LGA Nr. 0514061 2002-12-02 41558,48 Lt sumai, ser. LGA Nr. 0514064 2002-12-02 – 54510,89 Lt, ser. LGA Nr. 0514065 2002-12-17 – 26140,71 Lt, ser. LGA Nr. 0514076 2002-12-23 – 29505,12 Lt, ser. LGA Nr. 0514092 – 2003-01-22 27856,73 Lt, ser. LGA Nr. 0514093 – 2003-01-28 25415,97 Lt, ser. LGA Nr. 0514095 – 2003-02-05 32452,98 Lt, ser. LGA Nr. 0514052 – 2003-02-17- 38735,97 Lt, ser. LGA Nr. 0514053 – 2003-02-18- 43190,81 Lt, ser. LGA Nr. 0514046 – 2003-02-24- 46282,42 Lt, ser. LGA Nr. 0514047 – 2003-03-03- 43855,29 Lt, ser. LGA Nr. 0514048 – 2003-03-04- 38608,20 Lt, ser. LGA Nr. 0514031 – 2003-03-10 -44734,65 Lt, ser. LGA Nr. 0514032 – 2003-03-24 43127,73 Lt, ser. LGA Nr. 0514035 – 2003-03-26 -84210,35 Lt, ser. LGA Nr. 0514037 -2003-03-28 - 73561,10 Lt, ser. LGA Nr. 0514036 2003-03-31 –74692,34 Lt mokėjimo pavedimais 2002-12-02 Nr.342 - 41558,48 Lt, 2002-12-10 Nr.349 - 29510,89 Lt, 2002-12-11 Nr. 355 -25000,00 Lt, 2002-12-17 Nr. 369 -26140,71 Lt, 2003-01-15 Nr. 379 -29505,12 Lt, 2003-01-22 Nr. 417 -27856,73 Lt, 2003-01-28 Nr.425 – 25414,97 Lt; 2003-02-25 Nr. 482– 46282,42 Lt, 2003-02-18 Nr.472– 43190,81 Lt, 2003-02-18 Nr. 458– 38735,97 Lt, 2003-02-05 Nr.433 -32452,98 Lt, 2003-03-05 Nr. 505 - 43855,29 Lt; 2003-03-05 Nr. 504 - 38608,20 Lt; 2003-03-13 Nr. 529– 44734,65 Lt, 2003-03-25 Nr. 537– 43127,73 Lt, 2003-04-01 Nr. 548– 44110,05 Lt, 2003-04-11 Nr.572 – 40100,30 Lt, 2003-04-18 Nr.580– 37534,24 Lt, 2003-04-30 Nr. 583 – 37158,10 Lt, 2003-05-14 Nr.601– 37583,00 Lt, 2003-06-03 Nr. 606 – 35726,10 Lt sumai iš UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. 30000030212, esančios Merita B. P. Vilniaus skyriuje, pervedė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. 1700380, esančią AB „Ūkio bankas“ Kauno filiale, 768 439,74 Lt, taip iššvaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB DB „Inbro“, turtą- pinigines lėšas.
Be to, S. K., būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio, kuriame nurodoma, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, žinodamas, kad realiai ūkinės – finansinės operacijos tarp UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykusios, žinomai neteisingus duomenis patvirtino savo parašu ir įtraukimui į apskaitą pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotus dokumentus: 2002-10-18 pavedimo sutartį (su priedu Nr.1) dėl konsultacinių ir klientų paieškos paslaugų tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB DB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas-faktūras: 1) 2002-12-02 ser. LGA Nr. 0514061, 2) 2002-12-10 ser. LGA Nr. 0514064, 3) 2002-12-17 ser. LGA Nr. 0514065, 4) 2002-12-23 ser. LGA Nr. 0514076, 5) 2003-01-22 ser. LGA Nr. 0514092, 6) 2003-01-28 ser. LGA Nr. 0514093, 7) 2003-02-05 ser. LGA Nr. 0514095, 8) 2003-02-17 ser. LGA Nr. 0514052, 9) 2003-02-18 ser. LGA Nr. 0514053, 10)2003-02-24 ser. LGA Nr. 0514046, 11)2003-3-03 ser. LGA Nr. 0514047 , 12) 2003-03-04 ser. LGA Nr. 0514048 , 13)2003-03-10 ser. LGA Nr. 0514031 , 14) 2003-03-24 ser. LGA Nr. 0514032 ,15) 2003-03-26 ser. LGA Nr. 0514035, 16) 2003-03-28 ser. LGA Nr. 0514037, 17) 2003-03-31 ser. LGA Nr. 0514036, tuo būdu šiuos dokumentus panaudodamas, ir dėl to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, įforminus UAB DB „Inbro“ apskaitoje konsultacinių ir klientų paieškos paslaugų gavimą už 768 439,74 Lt sumą, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2002-12-02 iki 2003-06-03 .
K. S. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad brokerių bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, buvo įkurta 2001 m., jis paskirtas direktoriumi. Po pirmųjų veiklos metų rezultatai nebuvo geri. 2002 metų pirmą ketvirtį bendrovė pradėjo daugiau orientuotis į agentų, žmonių paiešką, bet rezultatai esminių pokyčių nedavė. Jis pradėjo domėtis, kaip dirba kitų bendrovių brokeriai. Įvairių seminarų metu teko išgirsti, kad bendrovės naudojasi kitų įmonių ar atstovų, kurie rekomenduoja klientus, paslaugomis. Bendrovė pati rinkdavo žmones, juos mokydavo. Dauguma nuvildavo, išklausydavo kursus, pabūdavo, pavaikščiodavo ir daugiau neateidavo. Kursus padėdavo vykdyti draudimo bendrovės, jos turėjo savo etatinius darbuotojus. Tai dažniausiai buvo produkto mokymas, techniniai dalykai, bendravimas su žmonėm. Vienos tokios draudimo bendrovės atstovas parekomendavo susitikti su vienu žmogumi. Šis žmogus, vardu R. ar R., atėjo į ofisą Daukanto gatvėje, su juo buvo vedamos derybos. Šio žmogaus nurodymu į bendrovę atėjo keli klientai, pasakė, kas juos siuntė. Jis asmeniškai juos apdraudė. Paskui atėjo ir pats R., sakė, kad klientai patenkinti. Jis parodė įmonės registracijos pažymėjimą, spaudą, kaip įrodymą, kad jis nėra fizinis asmuo, klausė ar darys sutartį. Jie aptarė sutarties sąlygas, sutarė, kad komisas sudarys apie 90 procentų. Tuo laiku tai buvo didelis procentas. Parašęs sutartį, jis sužinojo, kad šis žmogus yra vykdantysis direktorius, o įmonės vadovas yra D.. Sutarties projektą žmogus išsinešė ir kitą dieną atnešė pasirašytą D.. Jis davė klientų sąrašus ir paminėjo, kad klientai bus medicinos darbuotojai, mokytojai. Tuo laiku tai buvo atradimas konkurencinėje kovoje. Klientus jie gaudavo pastoviai, turėjo žmonių įvairiuose miestuose, seminarai būdavo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tuos sąrašus duodavo agentams, jie konsultuodavo klientus. Vėliau klientai pildydavo prašymus, kuriuos atnešdavo į bendrovės kontoras Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune. Draudimo polisus žmonės pasiimdavo, arba jiems išsiųsdavo paštu. 2002 metais sutartys nebuvo apmokestinamos, 2003 metais veiklos rezultatai buvo geri, jie buvo vieni iš draudimo bendrovių lyderių. Mokesčių lengvatos jau nebebuvo, bet prasidėjo antros pakopos pensijų draudimas. Žmonės galėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimus, kuriuose buvo numatyta konsultacinė veikla. Buvę mokiniai išsiėmė individualios veiklos pažymėjimus. Platindami antros pakopos pensijas, jie naudojosi ta čia duomenų baze. Turėdami konkrečią duomenų bazę, jie nutraukė sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes šie, pamatę, koks yra pensijų draudimo sutarčių kiekis, norėjo ir už tai gauti mokestį.
Liudytojas T. D. parodė, kad 2001 m. buvo VšĮ„(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tuo laiku jis buvo bedarbis, darbo ieškojo pagal skelbimą, tada ir gavo pasiūlymą įkurti agentūrą. Jam paskambino vyriškis, prisistatė R., jiedu susitiko. R. pavardės jis nežino, atrodo S., Urbonavičius ar kažkas tokio. Jis sakė, kad reikės užsiimti „Sodra“, pasirašyti reikimus dokumentus, eiti į banką, o kitką darys R.. Sandėlių gatvėje buvo įkurtas ofisas. Ta agentūra prabuvo metus laiko, jam buvo mokama 600 litų alga, su Rimu bendraudavo telefonu. Jis pasirašinėjo sąskaitas-faktūras, bankinius dokumentus, ėjo į „Sodrą“, atidarė elektroninę sąskaitą, buvo atvejų, kai pasirašinėjo ir tuščius dokumentų blankus. Tokia veikla tęsėsi apie metus, paskui R. dingo, o jis buvo nuteistas. S. K. jis nepažįsta, „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės nežino.
Liudytojas T. D. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog su R. įsteigė įmonę pavadinimu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šį įmonės pavadinimą sugalvojo R.. K. R. jį pasiimdavo kartu su savimi ir nusiveždavo į įmones, kur jis pasirašydavo įvairius dokumentus, tačiau tiksliai negali nurodyti nė vienos įmonės, nei kokius dokumentus jose yra pasirašęs. Jis pats asmeniškai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tikrai realiai nieko nedirbo, net neturi supratimo, kokia veikla ši įmonė galėjo užsiimti. Joje nebuvo nė vieno darbuotojo tik jis vienas. Jokių paslaugų, kaip šios įmonės darbuotojas niekam neteikė. Jis neturi jokio supratimo, tinkamo išsilavinimo, kad galėtų konsultuoti įmones įvairiais su draudimu susijusiais klausimais. UAB Draudimo brokeris „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma ir šios bendrovės pavadinimą jis išgirdo tik teisme 2005 m. S. K. nepažįsta. Jam parodytoje 2002-10-18 Pavedimo sutartyje tarp UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ prie žodžių „D. T. D.“ yra jo paties parašas, šią sutartį jam davė pasirašyti R., tačiau kur ir kokiomis aplinkybėmis- nepamena. Dažniausiai visus dokumentus pasirašydavo R. mašinoje arba kokioje nors kavinėje, ar parduotuvėje. Taip pat jo parašas yra 2002-10-18 priede prie 2002-10-18 sutarties tarp UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat R. jam davė pasirašyti šias sąskaitas-faktūras: 2002-12-17 ser. LGA Nr. 0514056, 2002-12-10 ser. LGA Nr. 0514064, 2002-12-02 ser. LGA Nr. 0514061, 2002-12-23 ser. LGA Nr.0514076, 2003-01-22 ser. LGA Nr. 0514092, 2003-01-28 ser. LGA Nr. 0514093, 2003-02-05 ser. LGA Nr. 0514095, 2003-02-17 ser. LGA Nr. 0514052, 2003-02-18 ser. LGA Nr. 0514053, 2003-02-24 ser. LGA Nr. 0514046, 2003-03-03 ser. LGA Nr. 0514047 , 2003-03-04 ser. LGA Nr. 0514048, 2003-03-10 ser. LGA Nr. 0514031, 2003-03-24 ser. LGA Nr. 0514032, ser. LGA Nr. 0514035, ser. LGA Nr. 0514037, ser. LGA Nr. 0514036 ir jose prie žodžių „D. T. D.“ yra jo parašai. Sąskaitas-faktūras R. duodavo pasirašyti ir tuščias, ir užpildytas. Jis niekada nekreipdavo dėmesio, kokiom įmonėm ir kokiom sumom jos būdavo išrašytos. R. duodavo pasirašyti ant tuščių lapų, sakydamas, kad nespėjo ką reikia juose atspausdinti ir surašyti. R. jį nusiveždavo į AB Ūkio banką, esantį Kaune, J. G. gatvėje, kur jis užpildydavo čekį ir paimdavo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pinigų sumas, kurias nurodydavo R.. Pinigus ten pat banke atiduodavo R.. Kiek kartų su R. buvo banke ir kokias sumas išėmė iš sąskaitos, neprisimena. R. jam už tai sumokėdavo minėtą atlyginimą - 600 Lt per mėnesį. Dar kartą gali patvirtinti, kad tikrai VĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė. Ši įmonė buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti (t. 6, b. l. 120-122).
Liudytojas S. S. parodė, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“ draudikas nuo 2002 iki 2004 ar 2005 metų. Tai buvo papildomas darbas. Darbas buvo susijęs su klientų paieška ir gyvybės bei pensijų draudimu. Nuo 2003 metų jis jau turėjo individualios veiklos pažymėjimą. Jis pažįsta S. K., šis buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teko jį matyti keletą kartų per metus, dažniausiai susirinkimuose. Atlyginimą jis gaudavo grynais už sudarytų sutarčių skaičių, jį atveždavo iš Kauno. Atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal tam tikrą formulę už gyvybės draudimą, o už pensijų draudimą- konkreti suma. Kadangi nedirbo pagal darbo sutartį, jo santykiai su „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko, kai jis nustojo drausti. Draudimo agentu pradėjo dirbti po vieno iš seminarų, susipažinęs su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Jo klientų ratas buvo dėstytojai, gydytojai ir jų pažįstami, draugai. Jo darbas buvo įkalbinti draustis, sudaryti sutartį.
Liudytoja Živilė I. G. parodė, kad S. K. nepažįsta. 2002 m. ji buvo sudariusi investicinio gyvybės draudimo sutartį. Apsidrausti ją įkalbėjo klientė, draudikė vardu Aušra. Ji draudėsi „Lietuvos draudime“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos bendrovės jai nežinomos. Aušra sudarė draudimo sutartį ir su jos bendradarbe.
Liudytoja A. Ž. parodė, kad nuo 2002 m. iki 2007 m. dirbo draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Į jos pareigas įėjo draudimo polisų registracija, ataskaitų darymas. Per tą laiką buvo keli direktoriai- S. K., S. R. ir dar kažkas. Ji pati sudarydavo draudimo sutartis, jei prašydavo kas iš pažįstamų, bet tai būdavo retai. Ji gaudavo pastovų atlyginimą, nuo sudarytų sutarčių ji atlygio negaudavo. Buvo gal keturi nuolatiniai darbuotojai, tačiau ofise būdavo tik ji ir direktorius, kiti dirbo pagal individualias sutartis. Darbuotojai jai yra sakę, kad apdraustinų asmenų sąrašus jie gaudavo iš direktoriaus. Apie VšĮ “ (duomenys neskelbtini)“ ji nieko nežino, nors pavadinimas jai girdėtas. Buhalteriniai bendrovės dokumentai buvo tvarkomi centralizuotai, ji tvarkė kitus dokumentus, ateinantis žmogus atskirai registravo draudimo polisus.
Liudytoja J. L. parodė, kad nuo 2002 m. iki 2006 ar 2007 m. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių dirbo neįforminus darbo sutarties mokine, nuo 2003 m. – pagal verslo liudijimą. Bendrovė organizuodavo seminarus draudimo klausimais, už juos mokėti nereikėjo. Direktorius S. K. duodavo jai draustinų asmenų sąrašus, žmonės būdavo perspėti, kad ateis mokinys. Ji prisistatydavo esanti nuo S. K., jeigu žmogus sutikdavo draustis, aptardavo draudimo sąlygas. Jeigu žmogus sutikdavo draustis, ji atnešdavo prašymą, užpildydavo ir atiduodavo administratorei. Nuo 2003 m. dirbo pagal verslo liudijimą, taip pat buvo įdarbinta bendrovėje 0,5 etato. Darbo sutartyje buvo numatyta ir pareiga ieškoti klientų, dalį jų ji rasdavo pati, dalį jai nurodydavo S. K., duodamas lapelį su pavardėmis ir asmenų duomenimis. Liudytojas E. J. parodė 2002- 2006 dirbęs bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ , iš pradžių mokiniu, vėliau-konsultantu. Turėjo išsiėmęs verslo liudijimą. Bendrovė už konsultacijas jam mokėjo, kai jo konsultuotas asmuo apsidrausdavo. Draustinų asmenų sąrašus jis gaudavo iš direktoriaus S. K.. Tokius sąrašus gaudavo ir kiti darbuotojai. Iš kur sąrašus gaudavo S. K., jis nežino.
Liudytojas T. S. parodė, kad 2002 m. nepilnus metus dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ finansų konsultantu. Atsakomybės už įmonės buhalterinę apskaitą jis neturėjo, buvo samdoma bendrovė, kuri tvarkė apskaitą. Buhalterinius dokumentus- finansinę ataskaitą, balansą- jis yra matęs, jam atrodo, kad apskaita buvo vedama tvarkingai. Su klientais kontaktų jis neturėjo, kas jų ieškojo, jis nežino. Buvo ofiso darbuotoja Aušra, visi kasos dokumentai buvo su jos parašais, ji atliko kasininkės funkcijas. VšĮ„(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma.
Liudytoja D. S. parodė, kad 2002 m. buvo sudariusi investicinio gyvybės draudimo sutartį. Į jos darbovietę Kūno kultūros akademijoje atėjo draudikas, paaiškino sąlygas. Ji apsidraudė, ar apsidraudė kiti kolegos, ji nežino. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino.
Liudytojas A. Š. parodė, kad 2002 m. investiciniu gyvybės draudimu apdraudė save ir žmoną. Draudikas atėjo į ligoninę, kur jis dirba, draudėsi ir daugiau kolegų. Draudimo sutartis galioja iki šiol. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos.
Liudytojas A. K. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pažįstamą brokerį. R. B.. Ši bendrovė jam pasiūlė geras draudimo sąlygas. Jo žiniomis, savo darbovietėje jis apsidraudė vienas.
Liudytojas V. J. parodė, kad 2002 m. buvo sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį. Jį apdraudė draudikas A. G., kokioje bendrovėje dirba šis žmogus, jis nežino.
Liudytojas V. P. parodė, kad 2002 m., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovės lėšomis investiciniu gyvybės draudimu apdraudė apie 20 savo darbuotojų. Juos draudė G. S., kuri juos susirado per savo brolį.
Liudytojas R. T. parodė, kad 2002 m. į darbovietę atėjo moteris, pavarde L., pasiūlė apsidrausti. Kiti darbuotojai nesidraudė, kaip L. susirado juos, jis nežino. Šiuo metu ji taip pat lankosi bendrovėje.
Liudytojas J. C. parodė, kad 2002 m. į parduotuvę, kurioje jis dirba, buvo atėjęs draudimo brokeris A., išaiškino draudimo sąlygas. Jis sudarė tris sutartis, jos galioja iki šiol. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „Verslo rizikos valdymo agentūra“ jam nežinomos.
Liudytoja L. M. parodė, kad sudaryti draudimo sutartį ją įkalbėjo draugė J.. Ji atnešė ir draudimo polisą. Ant pirmosios sutarties yra nurodytas konsultantas –bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Janina pati nebuvo draudimo brokerė, ji tik padėjo ieškoti klientų. Janina siūlė ir jai padėti ieškoti klientų, bet ji nesutiko.
Liudytoja J. M. parodė, kad jai dirbant T. pagrindinėje mokykloje, bendradarbė B. pasiūlė jai sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį, taip pat siūlė padėti ieškoti kitų galimų klientų. B. nuvedė ją į draudimo bendrovės ofisą, tai galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“. Ji apdraudė savo vaikus, už tai iš bendrovės gavo 200 Lt, kitų klienų neieškojo.
Liudytojas R. N. parodė, kad 2002 m. per agentę D. S. sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį. Kokiai bendrovei ši moteris atstovavo, jis nežino. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomos.
Liudytoja R. J. parodė, kad konsultuojant bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2002 m. ji sudarė gyvybės draudimo sutartį. Draudimo agentė buvo vardu L..
Liudytojas A. B. parodė, kad investicinio gyvybės draudimo sutartį jam pasiūlė sudaryti moteris vardu B., ji atėjo į namus. Draudimo polisą jis pasiėmė jos namuose.
Liudytojas A. N. parodė, kad investicinio gyvybės draudimo sutartį sudarė 2002 m., sutartis nenutraukta. Apie draudimo sąlygas jį konsultavo žmonos svainė L. B., kaip suprato, ji dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja A. U. parodė, kad Vilniaus universiteto Santariškių klinikose jai draudimo sutartį pasiūlė sudaryti S. S.. Ar jis atstovavo bendrovę „(duomenys neskelbtini), ji nežino. Tokios bendrovės, o taip pat bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ji nežino.
Liudytojas R. A. parodė, kad 2002 m. į jo individualią įmonę atėjo draudimo agentas, prisistatęs A. G., ir pasiūlė sudaryti draudimo sutartį. Sutartį jis pasirašė ne iš karto, šiuo metu ji nenutraukta. Mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra draudimo brokeris.
Liudytojas S. K. parodė, kad 2002 m. lapkričio mėnesį mergina vardu D., atėjusi iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė jam apsidrausti. Jis sutiko sudaryti sutartį, su D. kažkur ėjo įforminti dokumentų, vietos neatsimena.
Liudytoja I. S. parodė, kad draudimo sutartį su jai nepažįstamu agentu sudarė berods 1999 m. ar agentas atėjo į namus, ar į darbovietę, ji neatsimena. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinomos.
Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirbo klinikinių tyrimų kompanijoje, kompanija juos draudė savo lėšomis. Buvo brokeriai, du vyrai ir moteris, kurie viską sutvarkė. Bendrovė ”(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma, VšĮ“ (duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra žinoma.
Liudytoja I. S. parodė, kad apsidrausti ją įkalbėjo draugė A. Ž., kuri dirba draudimo brokere. Draugė lygtai dirbo tuo metu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ “ (duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma.
Liudytoja B. M. parodė, kad 2002 m. buvo sudariusi investicinio gyvybės draudimo sutartį. Sutartį sudarė, kai į firmą atėjo draudimo agentas, sakė, kokias draudimo bendroves atstovauja. Tuo metu ji dirbo bendrovėje „Lietuvos dujos“, draudimo sąlygos ją tenkino, todėl pasiklausinėjo ir apsidraudė. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma. Liudytoja E. S. parodė, kad 2002 metais, gruodžio mėn. jai draudimo sutartį pasiūlė sudaryti draudimo agentas L.. Jis jai viską paaiškino, o po savaitės atėjo su brokere ir ji sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį 20-čiai metų. Prieš du metus sustabdė draudimą, įmokų nebemoka. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma.
Liudytoja A. P. parodė, kad yra apsidraudusi „Sampo“ draudimu, moka įmokas. Sutartį sudarė S. S.. Tuo metu ji dirbo Santariškių klinikoje, S. atėjo kaip brokeris, paaiškino draudimo sąlygas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinomos.
Liudytojas R. V. parodė, kad investicinį gyvybės draudimą sudarė 2002 metais. Į darbovietę atvyko draudimo brokeris, rodė pasiūlymus. Jis pasiskambino į banką, jam pasakė, kad gali draustis ir jis apsidraudė SEB banke. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėta, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nežinoma.
Liudytojas A. R. parodė, kad 2002 metų pabaigoje sudarė investicinį gyvybės draudimą. Tai buvo lyg ir taupymo forma. Sutartis turi iki šiol, gauna ataskaitas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma.
Liudytojas G. B. parodė, kad apsidraudė, kai prasidėjo draudimo vajus. B. G. Č. apsilankė žmonos darbovietėje, ji paaiškino visas sąlygas ir abu su žmona apsidraudė. Buvo gal du kartus nuėję į ofisą Daukanto gatvėje. Kokia buvo firma, neprisimena, galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“, bet susieti Gitaną ir tą firmą nesiryžta. „Verslo rizikos valdymo agentūra“ girdėta, bet daugiau nieko pasakyti negali.
Liudytoja D. M. parodė, kad investicinį gyvybės draudimą sudarė 2002 metais, siūlė kelios įmonės, pasirinko Vilniaus banko siūlomą draudimą. Apie draudimą patys domėjosi, teko bendrauti su agentais. Bendrovė “ (duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma, taip pat nežinoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja A. Š. parodė, kad investicinį gyvybės draudimą buvo sudariusi vieną kartą, dabar jis nutrauktas. Dirbo su draudimo brokeriu, pasirinko Vilniaus banko draudimą. Brokerę susirado patys. Važiavo į Donelaičio gatvę, bendrovės pavadinimo nepamena, „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinomos.
Liudytoja V. D. parodė, kad investicinį gyvybės draudimą buvo sudariusi 2002 metais. Jos vyras pažinojo S. S., jį pakvietė į namus, namuose pasirašė draudimo sutartį. Jis kažką atstovavo, bet ką tiksliai nežino. Žinojo, kad jis medikas rezidentas, jis agitavo po Santariškių klinikas žmones draustis. „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, bet detaliau negali pasakyti.
Liudytoja L. J. parodė, kad draudėją rekomendavo vyras, nes jis jau buvo apsidraudęs. „(duomenys neskelbtini)“- pavadinimas girdėtas, bet nieko apie ją nežino, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai nežinoma.
Liudytojas S. R. parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir pagrindinis akcininkas 2002-2003 metais. Bendrovė tarpininkavo sudarant sutartis tarp klientų ir draudimo bendrovių. Bendrovei vadovavo S. K., jie abu 2002-2003 metais buvo bendrovės akcininkai. Jis turėjo 80 procentų akcijų. Bendrovės veikla buvo aktyvaus pardavimo verslo rūšis, kur kliento suradimas buvo pagrindinis darbas. Valdybos nebuvo, buvo akcininkai ir direktorius. Sprendimus priimdavo S. K. pasitardamas su juo. Nors S. K. buvo atsakingas už įmonės ūkinę veiklą, tam tikrus strateginius sprendimus priimdavo kartu. Įmonė buvo įsteigta vykdyti draudimo tarpininko paslaugas. Pasirašomoje sutartyje su draudimo bendrove numatoma, kad jiems apdraudus klientą, draudimo bendrovė jiems perveda tam tikrą procentą. Jiems reikėjo tarpininkų, kurie atliktų tą darbą. Kiek tokių tarpininkų jie turėjo, jis neprisimena. Samdomų darbuotojų „Inbro“ buvo nuo 3 iki 40, su jais buvo sudaromos darbo sutartys. 2002 metais tiksliai darbuotojų skaičiaus neatsimena, mano, kad buvo 10-15 samdomų darbuotojų, kurie dirbo su darbo sutartimis, tai administratoriai. Klientų paiešką vykdė kiti. Buvo ofisai, kuriuose jie būdavo, ten rinkdavosi klientai. Jie turėjo įgaliojimus sudaryti draudimo sutartis, vykdavo mokymai, mokymas kaip paslauga nebuvo parduodamas. Pačioje įmonės veikloje mokymai nebuvo numatyti. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės darbuotojų mokymo neatlikinėjo. Nežino, ar jie konsultavo S. K.. Pagrindinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas jis buvo iki 2004 metų, dalį akcijų tada pardavė, bet ne S. K.. 2003 metais įmonės finansinės ataskaitos jam buvo pateikiamos, jokių pretenzijų jis neturėjo. Geriausiai sekėsi dirbti rekomendavus klientus, todėl viešoji įstaiga ieškojo žmonių, kurie gali rekomenduoti ar atvesti klientą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rado S. K. kaip bendrovės vykdantysis direktorius, šios įstaigos tarpininkavimo dėka jų verslo augimas buvo laibai spartus. VšĮ vykdė klientų paiešką, klientų pateikimo mechanizmai buvo įvairūs, klientų duomenis pasakydavo žodžiu ir pateikdavo raštu. Atsiskaitoma buvo pagal išrašomas sąskaitas. S. K. dėl to, kad viešajai įstaigai buvo pervedami pinigai, jis jokių pretenzijų neturėjo, nes viešosios įstaigos teikiamos paslaugos buvo vertingos bendrovei ir jis nemanė, jog S. K. švaisto įmonės lėšas. Sudarant sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis nedalyvavo, tiesiogiai nepažinojo nieko iš tos viešosios įstaigos, tik tai, ką rekomendavo S. K.. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinojo tik pagal dokumentus, tai matėsi draudimo brokerio bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ dokumentuose. Sutartį su viešąja įstaiga S. K. derino su juo. Pagrindinė S. K. keliama sąlyga buvo ta, kad tarpininko bendrovei už kliento suradimą nebūtų mokama daugiau, negu jų bendrovė gauna už sutarties sudarymą iš draudimo bendrovių. „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis pardavė 2006 ar 2007 m. ir daugiau šios bendrovės veikla nesidomėjo.
pagal tyrimo metu pateiktus bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” dokumentus nustatyta, jog bendrovė 2002-10-18 įformino pavedimo sutartį dėl viešosios įstaigos „Verslo rizikos valdymo agentūra“ įgaliojimo teikti gyvybės draudimo konsultacines paslaugas . Pavedimo sutartyje yra ją „Įgaliotojo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. K. ir „Įgaliotinio“ viešosios įstaigos „Verslo rizikos valdymo agentūra“ direktoriaus T. D. pavardės ir parašai. Laikotarpiu nuo 2002-12-02 iki 2003-12-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas paslaugų ataskaitas ir sąskaitas- faktūras įformino konsultacinių ir klientų paieškos pasaugų įsigijimą iš viso už 768439,74 Lt, tame tarpe-2002 m. gruodžio mėnesį už 151715,20 Lt, 2003 m. sausio –kovo mėnesiais- už 616724, 54 Lt. Sąskaitose- faktūrose yra tik “Verslo rizikos valdymo grupės“ direktoriaus T. D. parašas, paslaugų ataskaitose yra S. K. ir T. D. parašai, patvirtinti antspaudais. Konsultacinių ir klientų paieškos paslaugų įsigijimą pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinėje apskaitoje, paslaugų įsigijimas pagal sąskaitas- faktūras LGA Nr. Nr. 0514061, 0514064, 0514065, 0514076 įtrauktas į 2002 m. apskaitos registrus kaip bendrovės veiklos sąnaudos, o pagal sąskaitas- faktūras LGA Nr. Nr. 0514092, 0514093, 0514095, 0514052, 0514053, 0514046, 0514047, 0514048, 0514031, 0514032, 0514035, 0514037, 0514036 įtrauktos į 2003 m. bendrovės apskaitos registrus kaip veiklos sąnaudos;
bendrovė „Inbro“ atsiskaitymui su VšĮ „Verslo rizikos valdymo agentūra“ 21 atveju iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Merita B. P. Vilniaus skyriuje į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“ Kauno filiale pervedė iš viso 768439,74 Lt, pilnai apmokėdama pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose-faktūrose įformintas konsultacijų ir klientų paieškos paslaugas. Mokėjimo pavedimuose pasirašė direktorius S. K.;
VšĮ „(duomenys neskelbtini)” neturėjo dirbančiųjų, galinčių atlikti kokias tai paslaugas ar darbus ir jokių paslaugų ar darbų pagal T. D. pasirašytas sutartis ir išrašytas sąskaitas- faktūras neatliko, o tik surašė dokumentus tariamai atliktoms paslaugoms įforminti. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai padidino sąnaudas ir sumažino pelno mokesčio mokėjimą į valstybės biudžetą;
bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje atskaitomybėje, pateiktoje Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui 2002-2003 metų ataskaitose nepagrįstai padidino veiklos sąnaudas, dėl ko ataskaitose buvo pateikti neteisingi duomenys apie bendrovės sąnaudas, apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį;
bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įformino juridinės galios neturinčias sąskaitas- faktūras už 768439,74 Lt dėl negautų paslaugų ir dėl to nepagrįstai iš savo sąskaitos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 768439,74 Lt, dėl ko tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2002-2003 metus (t. 1, b. l. 11-20).
Prie specialisto išvados yra ją pagrindžiančių dokumentų kopijos (t. 1, b. l. 21-200, t. 2, 1-200, t. 3, b. l. 1-200, t. 4, b. l. 1-116).
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu T. D. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2002 m. spalio 18 d. įsteigė viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai veiklai nuslėpti (t. 4, b. l. 184-187).
Aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismas vertina juos kaip įrodymus (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).
Įrodymų visetas neginčijamai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2002-12-02 iki 2003-06-03 kaltinamasis S. K. inicijavo ir padarė apmokėjimus 768 439,74 Lt sumai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos realiai neegzistuojančiai įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už nesuteiktas paslaugas ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą iššvaistė. Kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvi įmonė, sukurta atlikti finansinėms machinacijoms, patvirtina duomenys, surinkti kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01095-03, iš kurio išskirtas šis tyrimas, kuriame kaltinamas S. K.. Liudytojas T. D., buvęs šios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, patvirtino, kad jokios realios veiklos įmonė nevykdė, darbuotojų neturėjo, įmonės dokumentus, tame tarpe, buhalterinius dokumentus, jis pasirašinėdavo kito asmens nurodymu įvairiose vietose, nežinodamas šių dokumentų turinio. 2005 m. rugpjūčio 22 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu T. D. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį ( pagal jį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti). Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis S. K. žinojo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra būtent tokia įmonė- naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti- ir jokių paslaugų realiai neteikia. Tokią išvadą teismas daro iš to, kad kaltinamasis sudarė paslaugų teikimo sutartį su asmeniu, kurio tapatybės nurodyti negali, jis nebuvo nustatytas ir tyrimo metu. Akivaizdu, kad kaltinamasis nebandė patikrinti jam neva paslaugas teikiančios įmonės egzistavimo, nes atlikus bent minimalius patikrinimo veiksmus, buvo galima nustatyti, kad įmonė realiai neveikia, neturi darbuotojų, turi fiktyvų vadovą ir neteikia jokių realių paslaugų. Toks S. K. elgesys negali būti aiškinamas ir ūkine rizika, kuri pasiteisintų tuo atveju, jei sutartyje su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ numatytos paslaugos būtų realiai suteiktos. Tačiau teismas daro išvadą, jog S. K. žinojo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų pagal sudarytą sutartį neteiks. 2002-10-18 pavedimo sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ numatyta, kad VšĮ įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikti konsultacijas apie draudimo įmonių vykdomus gyvybės draudimo produktus, paruošti sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, sutarties priede Nr. 1 numatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dar įsipareigoja teikti klientams konsultacijas ir tarpininkauti sudarant draudimo sutartis. Pats kaltinamasis S. K. savo parodymuose net neteigė, kad VšĮ būtų teikusi sutartyje numatytas paslaugas. Kaltinamasi parodė, kad ši įmonė pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ draustinų asmenų duomenis, su kuriais draudimo sutartis sudarydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, mokiniai, o nuo 2003 m. – pagal verslo liudijimus dirbę asmenys. Tačiau ir šios aplinkybės teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Visų pirma, iš liudytojo T. D. parodymų ir 2005-08-22 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžio seka, kad „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realios veiklos nevykdė, taigi, niekam jokių paslaugų neteikė. Be to, byloje apklausti liudytojai S. S., J. L., E. J. patvirtino, kad įvairiu laikotarpiu jie dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir asmeniškai konsultuodavo bei sudarinėdavo su klientais draudimo sutartis. Nors liudytojas E. J. patvirtino, kad draustinų asmenų sąrašus jis gaudavo iš S. K., byloje nėra jokių duomenų, kad S. K. šiuo sąrašus pateikdavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nes tokios viešosios įstaigos realiai ir nebuvo. Apklausti liudytojai D. S., A. K., V. J., V. P., R. T., J. C., L. M., J. M., R. N., R. J., A. B., A. N., A. U., R. A., S. K., I. S., E. M., I. S., B. M., E. S., A. P., R. V., A. R., G. B., D. M., A. Š., V. D., L. J. parodė, kad 2002-2003 m. laikotarpiu buvo sudarę investicinio gyvybės draudimo sutartis, dauguma iš jų parodė, kad sutartis sudarinėjo tarpininkaujant draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nė vienam iš jų nebuvo žinoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Taigi, neegzistuojanti įmonė negalėjo suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų, o pervedant 768 439,74 Lt į įmonės, sukurtos neteisėtai veiklai nuslėpti, sąskaitą, šie pinigai buvo iššvaistyti. Sutinkamai su Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, bendrovė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kas reiškia, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir bendrovės turtas kaltinamajam S. K. tiek kaip šios bendrovės direktoriui, tiek kaip bendrovės akcininkui buvo svetimas. Bendrovės lėšos- jos turtas- buvo kaltinamojo žinioje, nes jis turėjo įgaliojimus sudarinėti sutartis ir pasirašyti mokestinius dokumentus pagal šias sutartis. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt).
Veikos padarymo metu (2002-12-02 -2003-06-03) atsakomybę už svetimo turto iššvaistymą stambiu mastu numatė Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 3 dalis (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 ir 1995-06-08 įstatymo Nr. I-962 redakcija), kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla su bauda ar be baudos. Galiojanti įstatymo norma, Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalis, numatanti atsakomybę už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, yra švelnesnė, pagal ją ir turi būti kvalifikuojama kaltinamojo veika (Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalis).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, S. K. kaltė, iššvaisčius jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, įrodyta, veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarius šią nusikalstamą veiką nenustatyta.
Aptartų įrodymų visetas patvirtina ir kaltinamojo kaltę apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kaltinamojo apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog pagal fiktyvias sąskaitas- faktūras realiai neegzistuojančiai įmonei, sukurtai nusikalstamai veiklai nuslėpti, pervedamos piniginės lėšos ir pats organizuodamas tokį lėšų pervedimą, tai yra, pateikdamas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai suklastotus mokėjimo dokumentus, sudarė sąlygas ne tik šias lėšas iššvaistyti, bet ir iškreipti buhalterinės apskaitos duomenis. Tais atvejais, kai buhalterinė apskaita paremta ne tik tikrais, bet ir suklastotais pirminiais dokumentais, laikytina, kad apskaita vedama apgaulingai. Šiuo atveju dėl to buvo negalima iš dalies nustatyti įmonės, UAB DB „(duomenys neskelbtini)“, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2002-12-02 iki 2003-06-03. Tai, kad reikalingi duomenys buvo nustatyti iš kitų šaltinių, o ne iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nepašalina nei apskaitos ydingumo, nei kaltinamojo veikos priešingumo teisei. Kaltinamasis S. K. yra tinkamas nusikaltimo sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalis numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o šio įstatymo 4 straipsnis įpareigoja ūkio subjekto vadovą apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Priešingai nei įstatymas kelia reikalavimus ūkio subjekto vadovui, kaltinamasis žinodamas, kad realiai ūkinės – finansinės operacijos tarp UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykusios, žinomai neteisingus duomenis patvirtino savo parašu ir įtraukimui į apskaitą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė žinomai suklastotus dokumentus.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, kaltinamojo kaltė, apgaulingai tvarkius UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, įrodyta, veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarius šią nusikalstamą veiką nenustatyta.
Kaltinamasis S. K. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, paskutinį kartą -2009 metais. Jis yra dirbantis, be to, 2010-06-10 jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. 8, b. l. 1).
Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už jo padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis- laisvės atėmimas, kurio trukmės vidurkis 3,5 metų. Paskyrus S. K. įstatymo sankcijoje numatytos rūšies ir dydžio bausmę, tokia bausmė nebūtų teisinga, nes, esant šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, nebūtų išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, kaltininko asmenybės ir už šią veiką numatytos bausmės. Tuo atveju, kai įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokią galimybę įstatymų leidėjas įtvirtino Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje ir būtent švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė skirtina kaltinamajam S. K.. Tokią išvadą teismas daro dėl šių aplinkybių: veika, kurios padarymu S. K. buvo kaltinamas, padaryta 2002-12-02 -2003-06-03, tai yra, prieš aštuonerius metus. Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01095-03, kuriame buvo tiriama ir UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos direktoriaus S. K. veikla taip pat buvo pradėtas 2003 metais, 2004-08-18 bendrovėje atlikta krata, bet nieko nepaimta, nes visus bendrovės buhalterinius dokumentus jau buvo paėmusi FNTT (T.4, b. l. 121). UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo aktas surašytas 2006-03-14 (t.1, b. l. 6), ikiteisminis tyrimas S. K. atžvilgiu išskirtas į atskirą 2006-10-10 prokuroro nutarimu (t. 1, b. l. 1), S. K. įtariamuoju pirmą kartą apklaustas 2006-12-12 (t. 7, b. l. 21). Sekantį kartą S. K. įtariamuoju apklaustas 2010-10-13 (t. 7, b. l. 35), iki šios apklausos, tai yra beveik ketverius metus su S. K. nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai. Baudžiamoji byla Kauno apygardos teismui perduota 2010-12-06, tai yra praėjus aštuoneriems metams nuo veikos padarymo, septyneriems metams nuo tyrimo pradžios, ketveriems metams nuo pirmosios įtariamojo S. K. apklausos. Toks bylos tyrimas laikytinas nepateisinamai ilgu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką ( baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-48/2009, 2K-219/2010 ir kt.), kad dėl nepateisinamų procesinių delsimų ir pernelyg ilgos proceso trukmės viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos priemonių yra bausmės švelninimas. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus teisių Teismo jurisprudencijoje (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti).
Skirdamas kaltinamajam švelnesnę bausmę, negu numatyta Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgia ir į tai, kad po inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri baigėsi 2003 m. birželio mėnesį, padarymo S. K. nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos, tapo neįgalus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad bendrovė- UAB DB „(duomenys neskelbtini)“, kurios turtą stambiu mastu iššvaistė S. K., nelaikė, kad jai padaryta turtinė žala, nes byloje nepareiškė civilinio ieškinio, jokio ieškinio, gindamas bendrovės interesus, nepareiškė ir prokuroras.
Esant šioms aplinkybėms, teisingumo principas ir bausmės paskirtis bus geriausiai įgyvendinti už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus kaltinamajam kitą bausmės rūšį- baudą, kurios dydis nustatytinas Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytose (iki 300 MGL) ribose.
Už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam taip pat skirtina bauda, jos dydis nustatytinas Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytose (iki 200 MGL) ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 50 MGL (šešių tūkstančių penkių šimtų Lt) baudą;
pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų Lt) baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 60 MGL (septynių tūkstančių aštuonių šimtų Lt) baudą.
Kardomąją priemonę, dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.