- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-734-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00580-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininko V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. spalio 9 d. L. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2016 m. spalio 9 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) g., ties 55 namu, Plungėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pradėdama vairuoti „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš kairiojo šono, kad eismas būtų saugus, ir išvažinėdama iš aikštelės kliudė kitą kieme stovėjusią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Tokiais veiksmais L. T. buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126 ir 219 punktų reikalavimus ir įvykdžiusi veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK ) 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ATPK 130 straipsnio 1 dalį L. T. nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas V. K. teismui pateikė skundą, juo prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant nuobaudą L. T. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Institucija nurodo, kad 2016 m. spalio 9 d. automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nurodė, kad eismo įvykio metu jam padaryta 200 eurų žala, prašė įforminti eismo įvykį ir surasti pasišalinusią transporto priemonę, įtarė, kad automobilį galėjo apgadinti automobilį vairavusi kaimynė. Pažymi, kad sugretinus abiejų automobilių patirtus apgadinimus, nustatyta, kad automobilį apgadino L. T., vairuodama automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Institucijos manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio metu žala nepadaryta. Ž. J. nurodė, kad eismo įvykio metu žala jam buvo padaryta, ją įvertino 200 eurų. Byloje yra užfiksuotas įbrėžimas Ž. J. priklausančio automobilio galiniame buferyje, matosi buferio deformavimo pėdsakai, matyti plastmasės trinties liekanos. Nurodo, jog galima sutikti su teismo išvada, kad sugadinimas nežymus, ir vairuotoja, apgadinusi automobilį, galėjo nesuprasti, kad padarė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino, tačiau, pasak Institucijos, tai nepaneigia fakto, kad žala eismo įvykio metu buvo padaryta. Ž. J. teismui patvirtino, kad pretenzijų niekam nebeturi, tačiau galbūt dėl to, kad žala jam jau atlyginta. Mano, kad šios aplinkybės liko tinkamai neįvertintos.
Atsiliepimas
L. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su pateiktu skundu ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininkui buvo padaryta žala. Pažymi, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad ji žalą atlygino, ir todėl Ž. J. pretenzijų jai neturi. Priešingai, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina aplinkybę, kad žala padaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju Institucija bylos nutraukimo L. T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau prašo pastarajai skirti nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio metu žala nebuvo padaryta.
ATPK 257 straipsnis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). Tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, tai yra transporto priemonės savininko Ž. J. nurodytas aplinkybes, kad jis pretenzijų neturi, sutinka, kad byla būtų nutraukta, taip pat įvertinęs fotolentelėse fiksuotus automobilių įbrėžimus ir kitą bylos medžiagą padarė išvadą, kad nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalies kvalifikacinio požymio – žalos. Su tokia padaryta išvada negali nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nėra įrodymų, kad transporto priemonės savininkas Ž. J. būtų kreipęsis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, taip pat nėra įrodymų, kad Ž. J. būtų pareiškęs pretenzijas dėl žalos atlygino L. T.. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantė. Institucijos nurodytos aplinkybės, kad galbūt L. T. atlygino žalą Ž. J., todėl pastarasis ir nebeturi pretenzijų dėl žalos, yra tik prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog tai, kad Ž. J. žalą buvo įvardijęs pinigine išraiška, nėra vertinamasis kriterijus nustatant, ar žala buvo padaryta ar ne. Priešingai, byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog žala buvo padaryta. Transporto priemonių fotonuotraukose užfiksuotų įbrėžimų niekas neginčija, tačiau įbrėžimai nebuvo tokie, kad atsirastų ATPK 127 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis – žala.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai, todėl naikinti šį nutarimą Institucijos skunde nurodomais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininko V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.