- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- I-872-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03793-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-891(00365), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir teigia, kad atsakovas netinkamai nurodyto vykdyto patikrinimo aplinkybės, t. y. neteisingai konstatuoja, kad bendrovė neturi informacinių užrašų ant pastato bei asmeninės pašto dėžutės ir neužsimenama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau ir – Migracijos valdyba) pareigūnai bendravo su įmonėje dirbančiais darbuotojais.
Pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai skundžiamu sprendimu siekia sudaryti įspūdi, jog bendrovė nefiktyvi ir pateikia tik neigiamą informaciją, susijusią su vykdytomis apklausomis. Skunde pareiškėjas taip pat pažymi, kad nepagrįstai nurodyta, jog įmonės direktorius vengė atvykti į apklausą ir teigia, kad tuo metu, kai Migracijos valdybos darbuotojai buvo susisiekę su juo telefonu, direktorius buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir pažymi, kad jam grįžus, Migracijos valdybos pareigūnai papildomai su juo nesusisiekė ir į apklausą nekvietė. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas teigia, kad ši aplinkybė negalėtų būti laikoma pagrindu atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas netinkamai įvertino jo atsakymą apklausos metu dėl bendrovės internetinio tinklalapio ir pažymi, kad internetinis tinklalapis www.masinis.lt nėra bendrovės oficialus tinklalapis, o yra internetinis puslapis, kuriame įmonė reklamuojasi ir įkelia skelbimus akcijų metu, todėl ginčijamame sprendime išdėstyti argumentai dėl internetinio tinklalapio laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas taip pat mano, kad nepagrįsti Migracijos departamento argumentai dėl bendrovės direktoriaus įsidarbinimo keturiolikoje darboviečių ir pažymi, kad darbo kodeksas nedraudžia asmeniui dirbti keliose darbo vietose, jei tai nepažeidžia maksimalaus leidžiamo darbo laiko asmeniui.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad siekiant plėtoti bendrovę, jis neprivalo būti Lietuvos Respublikoje ir gali tai atlikti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. jo tikslas buvo rasti tiekėjus, o 2018 – 2019 m. tikslas yra pristatyti rūbų asortimentą pirkėjams, teikti siūlymus dėl prekių ir prižiūrėti siuvimo procesą. Skunde taip pat pažymima, kad tokios aplinkybės, kaip siekis gauti leidimą laikinai gyventi šeimos nariams ir atvykimas į Lietuvos Respubliką, kuris trukdavo daugiau nei vieną dieną, patvirtina, jog pareiškėjo ketinimai gyventi Lietuvos Respublikoje ir plėtoti bendrovės veiklą yra realūs.
Pareiškėjas, remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, prašo skundą tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau joje negyveno ir realiai bendrovės veiklos nevykdė, o vykdytos apklausos metu negalėjo papasakoti apie bendrovės finansinius rodiklius, valdomos įmonės darbuotojų darbo sąlygas, todėl mano, kad pareiškėjo tikrieji tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruota, o pateikti dokumentai neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi, Lietuvoje buvo 16 dienų ir įmonės veiklą vykdydavo negyvenant Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovo manymu, pareiškėjas teisėtą bendrovės veiklą gali vykdyti nuotoliniu būdu, negyvendamas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat pažymi, kad teisės aktų nuostatos įpareigoja, kad asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje turi pragyventi ne mažiau nei 6 mėnesius per metus.
Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad vykdyto bendrovės patikrinimo metu, naujienų portale www.15min.lt buvo paskelbtas straipsnis apie Migracijos departamento vykdomą patikrinimą, intervių metu, bendrovės direktorius nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyksta keturis kartus per metus (II t., b. l. 14–15). Šios aplinkybės, atsakovo manymu, patvirtina, jog pareiškėjo apsilankymai Lietuvoje yra epizodiški, trumpi ir jis Lietuvos Respublikoje negyvena, todėl laikytina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis.
Atsiliepime atsakovas nurodo, kad nuvykus bendrovės vykdomos veiklos adresu, ant pastato buvo tik UAB „Tako plius“ iškaba, kurios direktorius yra tas pats asmuo, kaip ir UAB „Nestandartas“, o administratorė negalėjo atsakyti, ar šiose patalpose bendrovė vykdo veiklą. Atsakovas pažymi, kad buvo apklaustas vienas bendrovės darbuotojas, kuris paaiškino, kuo užsiima bendrovė, tačiau nieko detaliau negalėjo papasakoti apie ją.
Migracijos departamentas atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškėjas apklausos metu negalėjo atsakyti, kiek trumpalaikio ir ilgalaikio turto turi įmonė, kiek darbuotojų dirba bendrovės patalpose, kokius verslo partnerius turi įmonė, pareiškėjo paaiškinimai buvo formalūs bei nekonkretūs. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas mano, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2017 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-891(00365), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 45–55). Pareiškėjo prašymo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla UAB „Nestandartas“, esančioje adresu Vingrių g. 6A, Vilnius.
Pareiškėjas, teikdamas prašymą, pridėjo Bangladešo Respublikos pasą (I t., b. l. 56–61), bendrovės įstatus ir veiklos planą (I t., b. l. 64–83), 2011 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Nestandartas“ ir UAB „Maxima“ (I t., b. l. 84–86), 2016 m. spalio 6 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 2016/10/06, sudarytą tarp UAB „Nestandartas“ ir UAB „Tako plius“ (I t., b. l. 88), pagal kurią bendrovė neatlygintinai naudojasi patalpomis, esančiomis Vingrių g. 6A, Vilnius, išrašą iš AB „Dankske Bank“ banko sąskaitos (I t., b. l. 89–109), UAB „Nestandartas“ išrašus iš Didžiosios knygos ir gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. (I t., b. l. 110–115), 2012 m. lapkričio 22 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Nestandartas“ ir UAB „Ox Energy“ dėl teikiamų prekių ir paslaugų akcijų paskelbimo internetiniame tinklalapyje www.masinis.lt (I t., b. l. 116–120). Byloje taip pat yra pateikta 2016 m. vasario 29 d. darbo sutartis Nr. 7, sudaryta su A. J., kurioje nurodyta, kad darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, 2012 m. lapkričio 27 d. darbo sutartis Nr. 1, sudaryta su M. K., pagal kurią darbuotoja dirba bendrovės veiklos vykdymo adresu, 2016 m. balandžio 28 d. darbo sutartis Nr. 8, sudaryta su Š. B., kuris yra bendrovės direktorius (II t., b. l. 16–44) ir 2017 m. leipos 31 d. bendrovės balansas, patvirtinantis, kad bendrovės trumpalaikis turtas yra 66 406 Eur, o ilgalaikis 18 832 Eur (II t., b. l. 45–46) bei 2017 m. metinė pelno mokesčio deklaracija (II t., b. l. 47–49).
Migracijos departamentas taip pat į bylą pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis, patvirtinančius pareiškėjo judėjimo per Lietuvos Respublikos sieną laikotarpius (I t., b. l. 157–158) iš kurių matyti, kad nuo tada, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, jis Lietuvos Respublikoje praleido apie 20 dienų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – SODRA) duomenis apie UAB „Nestandartas“ darbuotojus ir jiems mokamą darbo užmokestį (I t., b. l. 159–166; I t., b. l. 194–II t., b. l. 7). Įvertinus pateiktus duomenis matyti, kad UAB „Nestandartas“ dirba A. J., M. K. ir Š. B.. SODROS duomenys tvirtina, kad Š. B. (UAB „Nestandartas“ direktorius) dirba dar keturiolikoje bendrovių, iš kurių viena yra UAB „Tako plius“, kurios patalpose yra įsikūrusi bendrovė, UAB „Tako plius“ taip pat dirba ir kita UAB „Nestandartas“ darbuotoja M. K..
Pareiškėjas 2017 m. spalio 20 d. atvyko į Migracijos departamentą ir raštu atsakė į parengtos apklausos klausimus (I t., b. l. 169–174). Įvertinus pareiškėjo pateiktus atsakymus matyti, kad jis nurodė, jog bendrovės ilgalaikis turtas yra 50 000 Eur, o trumpalaikis 20 000 Eur, nors pagal 2017 m. liepos 31 d. bendrovės balansą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą sudaro 18 832 Eur ir 66 406 Eur, t. y. pareiškėjo nurodyti skaičiai du kartus skiriasi nuo tų, kurie nurodyti įmonės balanse. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog bendrovė neturi internetinio tinklalapio, tačiau iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad bendrovė yra sudariusi sutartį su internetiniu puslapiu www.masinis.lt, kuriame skelbia turimas akcijas. Pareiškėjas taip pat neįvardino nuomojamų patalpų savininko ir nurodė, kad patalpose dirba trys darbuotojai, nors vienas iš jų pagal darbo sutartį dirba nuotoliniu būdu, pareiškėjas taip pat negalėjo įvardinti verslo parnerių, nors skunde teigia, kad nuo leidimo išdavimo gyventi Lietuvos Respublikoje dienos, jo pagrindinė užduotis buvo surasti bendrovei tinkamus verslo partnerius.
Byloje taip pat yra pateiktas Migracijos valdybos 2017 m. spalio 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-43338, kuris tvirtina, jog bendrovės deklaruojamu veiklos vykdymo adresu, Vingrių g. 6A, Vilnius, nėra bendrovės iškabos ir yra tik UAB „Tako plius“ iškaba, įėjus į patalpas taip pat matyti tik UAB „Tako plius“ rekvizitai, o administratorė negalėjo pasakyti, ar UAB „Nestandartas“ šiose patalpose vykdo veiklą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir Migracijos valdybos pareigūnų padarytos foto nuotraukos (I t., b. l. 178–180).
Migracijos valdybos pareigūnai taip pat apklausė vieną iš UAB „Nestandartas“ darbuotojų, t. y. A. J. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame parnešime Nr. 10-PR-38976 (II t., b. l. 11–13), nurodė, kad darbuotojas žino, kokia veikla užsiima įmonė, tačiau, kas yra įmonės klientai, akcininkai ir partneriai bei kokią veiklą įmonės valdyme jie atlieka, nežino. Darbuotojas paaiškino, kad jo pagrindinės funkcijos yra teikti konsultacijas bendrovės direktoriui. Tarnybiniame pranešime pažymima, kad su kitais bendrovės darbuotojais susisiekti nepavyko.
Vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakoma išduoti ar pakeisti, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Remiantis to paties straipsnio 12 punktu, leidimą laikinai gyventi atsisakoma išduoti, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto tvarkos aprašo „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Tvarkos aprašas) 100 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai turi būti įvertinta, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, matyti, kad pareiškėjo bendrovė UAB „Nestandartas“ atitinka keletą šiame apraše įtvirtintų fiktyvumo požymių, t. y. užsienietis, kuris yra įmonės dalyvis ar vadovas, arba perkeliamas įmonės viduje užsienietis negali atsakyti į klausimus, susijusius su šia įmone arba priimančiąja įmone, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir jos veikla, negali apibūdinti savo funkcijų įmonėje (pavyzdžiui, negali nurodyti įmonės pavadinimo, įstatinio kapitalo dydžio, akcijų kiekio, jų nominalios vertės, asmeninių lėšų ar kito turto, investuoto į įmonės įstatinį kapitalą ar turtą, dydžio, buveinės adreso ir (ar) adreso, kuriuo įmonė įsikūrusi ir vykdo veiklą, arba nežino, kokią konkrečią veiklą įmonė vykdo, kiek darbuotojų joje įdarbinta ir į kokias pareigas, kokio dydžio darbo užmokestis jiems mokamas, kokios jo paties pareigos ir (ar) funkcijos įmonėje, ar kas yra įmonės steigėjas (-ai), verslo ir (ar) paslaugų partneriai Lietuvoje ar užsienio valstybėse) (100.1 papunktis); užsieniečio, kuris yra įmonės vadovas, atvykimo tikslas nėra darbas įmonėje (pavyzdžiui, užsieniečio darbo vieta yra užsienio valstybėje ir jo buvimas nėra reikalingas būtent Lietuvoje vykdant įmonės veiklą) (100.3 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje arba perkėlimas įmonės viduje yra fiktyvus (100.9 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (100.12 papunktis);
Teismas, įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes bei minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvada, kad pareiškėjas, negalėdamas nurodyti teisingo bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, bendrovės verslo partnerių, kai jo paties užduotis buvo juos surasti, bendrovės patalpose dirbančių darbuotojų skaičiaus, atitinka bendrovės fiktyvumą patvirtinančius požymius. Šių požymių atitikimą taip pat patvirtina, tai, kad UAB „Nestandartas“ direktorius dirba dar keturiolikoje įmonių, iš kurių viena yra UAB „Tako plius“, kuri neatlygintinai teikia nuomos paslaugas UAB „Nestandartas“ ir šioje įmonėje taip pat dirba kita pareiškėjo bendrovės darbuotoja M. K.. Bendrovės patalpose taip pat nėra bendrovės rekvizitų, bendrovės darbuotojas A. J., kurio darbo funkcijos yra teikti konsultacijas bendrovės direktoriui, negalėjo nurodyti bendrovės verslo partnerių ir paaiškinti, ką veikia bendrovės akcininkai. Atsižvelgus į minėtą, laikytina, kad Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovę.
Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punktu, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 4² punktą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neatitinka numatytos išimties ir tai, kad Lietuvos Respublikoje, po leidimo laikinai gyventi išdavimo jis buvo apie 20 dienų, laikytina, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, realiai joje negyveno ir į šalį atvykdavo tik sutvarkyti dokumentus Migracijos departamente. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjas visą laiką įmonės veiklą vykdė nuotoliniu būdu, per įgaliotus atstovus ir tai nesukliudė UAB „Nestandartas“ tinkamai ją vykdyti. Tai, kad bendrovės akcininko nebuvimas Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai vykdyti veiklą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014 yra nurodęs, kad užsienietis veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti nuotoliniu būdu, pasitelkęs bendrovės atstovus, šias aplinkybes patvirtina ir pačios bendrovės iki šiol vykdomos veiklos pobūdis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Teismas taip pat pažymi, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra išduodamas, tam, kad jis nuolat gyventų Lietuvos Respublikoje, o ne periodiškai atvyktų į ją, tokiu atveju, užsieniečiui gali būti išduota vienkartinė ar daugkartinė nacionalinė viza.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra tinkamai susipažinęs su turimos įmonės ir jos darbuotojų veikla, finansine atskaitomybe, vienas iš bendrovės darbuotojų negalėjo plačiau papasakoti apie bendrovę, kurioje dirba, bendrovės vykdomos veiklos adresu nėra UAB „Nestandartas“ rekvizitų, bendrovės direktorius dirba dar keturiolikoje įmonių, todėl darytina išvada, kad šios ir kitos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie bendrovę. Teismas pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje lankosi labai retai, atvyksta tik tam, kad sutvarkytų privalomas procedūras Migracijos departamente ir Lietuvoje realiai negyvena, todėl laikytina, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis ir yra realus pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgus į tai, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti ginčijamą sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.