Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-226/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-24
Bylos Nr.
2A-226/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
UAB „Algirsta“
Advokatai
Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė
Kategorijos
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-226/2009Procesinio sprendimo kategorija 50.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Algirsta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-296-338/2008 pagal ieškovo UAB „Ramirent ieškinį atsakovui UAB „Algirsta“ dėl skolinių reikalavimų įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Algirsta“ 122000 Lt įsiskolinimą, 3440 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt advokato išlaidų, 6 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas turėtas bylinėjimosi ir su jomis susijusias išlaidas. Jis nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. išrašytu įrangos priėmimo-perdavimo aktu Nr. 008830, atsakovui išnuomojo ir perdavė keltuvą Dino 135T, tačiau keltuvas dėl vagystės nebuvo grąžintas ir nuostoliai ieškovui iki šiol neatlyginti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl įsiskolinimo su pretenzija, prašydamas geranoriškai įvykdyti savo skolinę prievolę. Tačiau iš atsakovo jokių atsakymų, kad atsakovas ketintų geranoriškai spręsti susidariusią problemą, negavo. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog pagal nuomos santykius nuomininkas įsipareigoja grąžinti išsinuomotą daiktą, o jei nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.499 str.). Atsakovas ne tik nevykdė jam kylančių nuomininko pareigų, tačiau ir nenurodė jokių tokio savo neveikimo priežasčių.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. įrangos priėmimo - perdavimo aktu Nr. 008830 UAB „Algirsta“ buvo perduota įranga - alkūninis keltuvas - priekaba TL38/Dinol50T. Tame pačiame įrangos priėmimo - perdavimo akte Nr. 008830 nurodoma, jog nuomos sąlygos ir tarpusavio įsipareigojimai yra nustatyti statybinės įrangos ir mechanizmų nuomos sutartimi. Tačiau faktiškai tarp UAB „Ramirent“ ir UAB „Algirsta“ statybinės įrangos ir mechanizmų nuomos sutartis, pagal kurią būtų numatytos nuomos sąlygos, šalių teisės, pareigos bei galima civilinė atsakomybė, nebuvo sudaryta. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 4 d. įrangos priėmimo - perdavimo aktu keltuvą atsakovui perdavė ir leido juo naudotis neatlygintinai, nors rašytinė panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo ieškovui 122000 Lt negražinto keltuvo vertę ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad ieškovo pateikta nuomos sutartis gali būti kaip papildomas įrodomasis dokumentas šioje byloje dėl negrąžinto keltuvo TL38/Dinol50T, kadangi patvirtina, jog tarp šalių buvo sutartiniai santykiai. Kad konkreti įranga yra perduota atsakovui įrodo ne nuomos sutartis, o pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas, kuriame ir nurodyta konkreti įranga. Iš atsakovo teiginių galima suprasti, kad tarp ieškovo ir atsakovo niekada nėra buvę jokių nuomos santykių, kad ieškovas perduodavo nuomojamą įrangą atsakovui neatlygintinai. Tačiau tai akivaizdžiai paneigia rašytiniai dokumentai ir ieškovo veiklos pobūdis. Įrangos nuoma yra UAB „Ramirent“ tiesioginės pagrindinės komercinės veiklos nuolatinis pajamų šaltinis ir UAB „Ramirent“ niekada neperduoda įrangos nuomininkams neatlygintinai, todėl atsakovo teiginys apie panaudos sutartį yra nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad analizuojant atsakovo teiginį, jog keltuvo perdavimo – priėmimo momentui nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi ir perdavimo aktas negali būti prilygintas nuomos sutarčiai, kadangi jame nėra numatytos šalių teisės ir pareigos, galima civilinė atsakomybė, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškilus ginčui tarp šalių, ginčas sprendžiamas pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, o nesant sutarties, pagal įstatymo nuostatas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovo pozicija, kad nuomos sutarties nebuvimas nesukelia atsakovui pareigos grąžinti daiktą, kurį jis yra gavęs iš ieškovo, prieštarauja gerai moralei, teisingumo ir protingumo principams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad:

1. Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl neatsirado teisės ir pareigos bei civilinė atsakomybė, kuri galėtų kilti iš nuomos santykių.

2. Teismas tendencingai ir be jokio pagrindo iškraipo atsakovo byloje išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus.

3. Teismas padarė tiek šalių pateiktiems įrodymams, tiek įstatymui prieštaraujančią išvadą, kad „kaip bebūtų pavadinti šalių santykiai, šalių ginčo esmės nekeičia. Ieškovo pateikta nuomos sutartis gali būti kaip papildomas įrodomasis dokumentas šioje byloje dėl negrąžinto keltuvo, kadangi patvirtina, jog tarp šalių buvo sutartiniai santykiai“. Priešingai nei nurodo teismas nuomos sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, todėl negali kilti jokių iš jos pasekmių.

4. Dėl keltuvo vagystės ir tuo pagrindu ieškovui susidariusių nuostolių atsakovas nėra atsakingas, o ieškovas nesudarydamas statybinės įrangos ir mechanizmų nuomos sutarties ir perduodamas atsakovui neapdraustą įrangą tokiomis sąlygomis riziką prisiėmė pats.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad atsakovo pozicija, jog nuomos sutarties nebuvimas nesukelia atsakovui pareigos grąžinti daiktą, kurį jis priėmė iš ieškovo, yra nelogiška ir prieštarauja gerai moralei bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovo nuomone, nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl teismo įrodymų vertinimo, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o jų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Ramirent“ pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, kuriuo atsisako dalies ieškinio, t. y. dėl keltuvo vertės – 122000 Lt ir dėl 6 procentų palūkanų priteisimo. Savo atsisakymą grindžia tuo, kad pavogtas keltuvas, kuris sudarė ieškinio dalyką, 2008 m. gruodžio mėnesį buvo surastas ir grąžintas ieškovui. Todėl ieškovas ir atsisako reikalavimo priteisti nurodyto keltuvo vertę bei palūkanas. Tačiau ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB ,,Algirsta“ bylinėjimosi išlaidas, nes laiko, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taip pat ieškovas prašo grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio.

Nors ieškovas nurodo, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į ieškinyje nurodytų reikalavimų sumą ir atsisakomą sumą, matyti, kad ieškovas atsisako visų ieškinio materialiųjų reikalavimų (viso ieškinio) ir tik prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio. Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dizpozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas kartu reiškia, kad ieškovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Asmens galimybė disponuoti turima materialiąja subjektine teise yra absoliuti ir gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu toks atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo atsisakymas ieškinio neprieštarauja įstatymams bei viešėjam interesui. Ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Todėl ieškinio atsisakymas priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.).

CPK 94 str. 1 d. nustatyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiamas priklausomai nuo ieškinio atsisakymo motyvų.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. įrangos priėmimo- perdavimo aktą Nr. 008830 priėmė iš ieškovo išsinuomotą alkūninį keltuvą – priekabą TL 38Dino150T, kurio vertė 122000 Lt (civ. byla Nr. L2-238-338/2008 b. l. 6). Tokiu būdu atsakovas tapo laikinu keltuvo valdytoju (CK 6.477 str. 1 d.). CK 6.499 straipsnis nustato nuomininkui pareigą grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios jį gavo, o daikto negrąžinus – privalo atlyginti jo vertę. Atsakovas ieškovui nesugrąžino keltuvo, nes jis buvo iš atsakovo pavogtas. Todėl ieškovas pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovo keltuvo vertę ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus. Suradus pavogtą keltuvą, jis 2008 m. gruodžio mėn. buvo grąžintas ieškovui, todėl ieškovas atsisako ieškinio, nes jo reikalavimai patenkinti daikto grąžinimu.

Kadangi faktiškai ieškovo reikalavimai patenkinti po ieškinio pareiškimo, tai ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu, o CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį. Ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo 3440 Lt žyminio mokesčio (2008 m. vasario 8 d. kvitu – 996 Lt ir 2008 m. balandžio 11 d. kvitu – 2444 Lt). Jam grąžintina žyminio mokesčio 2580 Lt. Likusi žyminio mokesčio suma – 860 Lt priteistina ieškovui iš atsakovo, taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina 400 Lt advokato pagalbai apmokėti bei į valstybės biudžetą – 37,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, nebelieka ginčo objekto, o taip pat ir apeliacijos objekto. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas nenagrinėtinas. Taikant CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto analogiją, atsakovui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Atsakovas UAB ,,Algirsta“ už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (2008 m. spalio 8 d. mokėjimo patvirtinimas). Ši suma atsakovui grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 3 p., 2 d., 94 str. 1 d., 140 str., 293 str. 4 p., 302 str., 326 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

Priimti ieškovo UAB ,,Ramirent“ ieškinio atsisakymą.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą.

Bylą pagal ieškovo UAB ,,Ramirent“ ieškinį atsakovui UAB ,,Algirsta“ nutraukti.

Priteisti ieškovui UAB ,,Ramirent“ iš atsakovo UAB ,,Algirsta“ 860 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Algirsta“ į valstybės biudžetą 37,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti ieškovui UAB ,,Ramirent“ 2580 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį.

Grąžinti atsakovui UAB ,,Algirsta“ 300 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai: Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisNijolė Piškinaitė