Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-06-18 · Administracinė byla Nr. eI-5271-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
eI-5271-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00515-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5271-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00515-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 14.6.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) 203,79 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis – todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kita.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T1-148 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Pagėgių savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – 2011 m. Nuostatai). Pagal 2011 m. Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagėgių savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Pagėgių savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. (toliau 2017 m. Nuostatai). Pagal 2017 m. Nuostatų 28 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, nepateikė.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo per 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą 203,79 Eur vietinę rinkliavą. Pareiškėja prašymu priteisti vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi 2020 m. gegužės 27 d.

Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatos (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, LVAT yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žiūrėti, pavyzdžiui 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, daroma išvada, kad pareiškėjos prašymas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą tenkinamas iš dalies: prašymo dalis dėl 46,44 Eur vietinės rinkliavos už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį priteisimo atmetama, pareiškėjai priteisiama 157,35 Eur vietinės rinkliavos, nesumokėtos per 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 179901854 priteisti iš atsakovo A. S. (gimusio (duomenys neskelbtini), 157,35 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 35 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė