Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-06 · Byla Nr. ATP-459-317/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-320-523/2012Nutarimas · 2012-04-23Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-459-317/2012Nutartis · 2012-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-06
Bylos Nr.
ATP-459-317/2012
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00299-2012-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
A. D.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-459-317/2012Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00299-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-04-23 nutarimu A. D. (toliau – pareiškėjas) pripažino kaltu padarius Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei skyrė jam 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2012-04-16, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Golf, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino Eržvilko bažnyčios tvorą ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Teismas konstatavo, jog A. D. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta paties pareiškėjo prisipažinimu bei kita bylos medžiaga, o skirdamas minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo požiūrį į savo veiksmus bei į lengvinančią aplinkybę.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. D. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pripažįsta, jog 2012-04-16 vairuojamu automobiliu įvažiavo į tvorą, dėl ko neatlaikė senas cemento skiedinys, ir susidūrimo vietoje nugriuvo kelios eilės plytų bei nukrito skardinis stogelis, dengęs plytas. Apeliantas teigia, jog apžiūrėjęs automobilį po įvykio, jokių žymesnių jo apgadinimų nepastebėjęs. Apie eismo įvykį nepranešė ir iš jo pasitraukė, nes jo metu nebuvo sužeistųjų, o automobilio apgadinimai buvo nežymūs. 2012-04-18 apie eismo įvykį jis vis dėlto pranešė policijai, tačiau jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nors ir neginčydamas padaryto pažeidimo įvykio, apeliantas mano, jog surašant protokolą buvo padaryta procesinių pažeidimų- protokole nenurodyta tikslus pažeidimo padarymo laikas, nėra nurodyta į kokią tvorą buvo atsitrenkta. Be to, individualizuojant nuobaudą, buvo nepagrįstai netaikytas ATPK 30¹ straipsnis, neatsižvelgta, jog skundžiamo nutarimo priėmimo dieną žala jau buvo atlyginta. Apeliantas pažymi, jog ankščiau nebaustas, yra moksleivis, pajamų neturi, todėl piniginę baudą turės sumokėti jo tėvai, o praradęs teisę vairuoti transporto priemonę negalės susirasti darbo bei negalės pavežti neįgalaus tėvo į medicinos įstaigą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija prašo skundžiamo nutarimo nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris pasitraukė iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). KET 3 punkte numatyta, jog eismo įvykis-tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 12-16) akivaizdu, jog įvykis kelyje Jurbarko rajone mieste Eržvilko miestelyje, kurio metu buvo sugadinta Eržvilko bažnyčios tvora, buvo pagrįstai laikytas eismo įvykiu. Tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta kokiam tiksliai asmeniui buvo padaryta turtinė žala, eismo įvykio fakto nepaneigia. Šio fakto nepaneigia ir protokole nurodytas įvykio laikas, nes paties įvykio apeliantas neginčija.

Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje laikytini bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl išsprendimas klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų matyti, kad įrodymų vertinimas kiekvienoje byloje grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas bei patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Apeliantas neigia pasišalinęs iš įvykio vietos, nes nesupratęs, jog susidariusią situaciją buvo galima traktuoti kaip eismo įvykį. Tačiau tokią apelianto poziciją paneigia ne tik byloje surinkti įrodymai (pvz. apgadintos tvoros fotonuotraukos, pareigūno tarnybinis pranešimas), bet ir paties pažeidėjo paaiškinimas, kad iš įvykio vietos jis pasišalino dėl to, kad išsigando ir nežinojo ką daryti. Įvertinus bažnyčios tvoros sugadinimo laipsnį, akivaizdu, jog pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog padarė eismo įvykį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nubaudė pažeidėją pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Nors apeliaciniame skunde prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, tačiau skunde taip pat nurodoma, jog individualizuojant nuobaudą buvo nepagrįstai netaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Nesutikdamas su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai yra visuma išskirtinių lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą, leidžiančių daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neleis jam vasaros metu įsidarbinti, kad jis negalės pavežti neįgalaus tėvo į medicinos įstaigas, o baudą už jį turės mokėti tėvai, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis taikant švelnesnes nei sankcijoje numatytas nuobaudas. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad apeliantas pats apie įvykį po kelių dienų pranešė policijai, į pažeidimą lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi), apylinkės teismas pagrįstai paskyrė pažeidėjui minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ir keisti apylinkės teismo nutarimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. D. apeliacinį skundą atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas