- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- A-143-1584-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01586-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 8–9), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2011 m. liepos 15 d. raštą Nr. 1S-2513 ir pripažinti, kad jis buvo neteisėtai laikomas suimtas nuo 2011 m. liepos 10 d. 24.00 val.
Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria jam kaip įtariamajam ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-127-11 paskirtas suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 11 d. Jo gynėjui 2011 m. liepos 11 d. ryte pareikalavus paleisti suimtąjį, kadangi baigėsi suėmimo terminas, trečiojo suinteresuoto asmens Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pareigūnai atsisakė jį paleisti, nurodė, kad suėmimo terminas pasibaigia 2011 m. liepos 11 d., t. y. visą paskutinę termino dieną jis bus suimtas. Pareiškėjo gynėjas tokį sprendimą skundė Kalėjimų departamentui, prašė imtis priemonių nedelsiant paleisti įtariamąjį. 2011 m. liepos 19 d. gautas atsakymas Nr. 1S-2513, kuriame nurodyta, kad suėmimo terminas baigiasi 2011 m. liepos 11 d., todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmai buvo teisėti. Atsakyme buvo nurodyta, kad 2011 m. liepos 11 d. buvo gauta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo pratęsimo 1 mėnesiui, todėl suėmimo terminas baigėsi tik 2011 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas su tokiu atsakymu nesutiko. Pažymėjo, kad, nagrinėdamos suėmimo termino klausimą, institucijos privalo vadovautis Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsniu, nustatančiais, kad žmogaus laisvė gali būti apribota tik įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Suėmimo termino skaičiavimo tvarka yra reglamentuota Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 dalyje – terminai turi būti skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kai pasibaigia numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma ir tais atvejais, kai terminas baigiasi ne darbo dieną. Rėmėsi Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio nuostatomis, kad terminai skaičiuojami dienomis ir mėnesiais. Apskaičiuojant šiuos terminus, būtina laikytis Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos procesinių terminų pabaigos skaičiavimo tvarkos. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 3 dalis nustato, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną, terminas pasibaigia tos dienos 24 valandą. Jam paskirtas suėmimo terminas buvo du mėnesiai nuo 2011 m. gegužės 11 d., tą dieną jis faktiškai pradėjo atlikinėti suėmimą. Dviejų mėnesių terminas pasibaigia paskutinės dienos 24 valandą, t. y. 2011 m. liepos 10 d. 24 val., nes liepos 11 diena jau trečio mėnesio pirmoji diena ir ji neįeina į dviejų mėnesių terminą. 2011 m. liepos 10 d. buvo sekmadienis, tačiau, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 dalį, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas privalėjo paleisti jį iš suėmimo. Įtariamasis nebuvo paleistas ir 2011 m. liepos 11 d. ryte. Pareigūnai, kurie atsisakė jį paleisti, pažeidė Konstitucijos 20 straipsnį ir Baudžiamojo proceso kodekso normas. Skundžiamame rašte nurodyta, kad 2011 m. liepos 11 d. buvo gauta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo jam pratęsimo dar 1 mėnesiui, suėmimas pratęstas iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas su tokiu argumentu nesutiko. Pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu prokuroras likus ne mažiau kaip 10 dienų kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Nors leidžiama kreiptis ir vėliau, tačiau bet kuriuo atveju prokuroras gali kreiptis tik tuomet, kai suėmimo terminas dar nėra pasibaigęs. Kai suėmimo terminas pasibaigęs, kreiptis dėl jo pratęsimo neleidžiama. Prokuroras kreipėsi į teismą dėl suėmimo termino pratęsimo suėjus suėmimo terminui, todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas ne dėl suėmimo pratęsimo, o dėl suėmimo paskyrimo iš naujo. Teismas neturėjo pagrindo pratęsti suėmimo, nutartis yra neteisėta, jos pagrindu įtariamasis negali būti laikomas suimtas. Todėl Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas neturėjo teisėto pagrindo laikyti jo suimto po 2011 m. liepos 10 d. 24 val., privalėjo paleisti iš suėmimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 20–22) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo išnagrinėtas pareiškėjo atstovo skundas ir buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pareiškėjui skyrė suėmimą dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 11 d. Vadinasi, suėmimo terminas baigėsi 2011 m. liepos 11 d. Pareiškėjui pateiktame atsakyme buvo paaiškinta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija nepaleido jo, nes 2011 m. liepos 11 d. įstaigoje gauta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, kuria kardomoji priemonė pareiškėjui pratęsta dar vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 11 d. Sprendime buvo konstatuota, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Rėmėsi Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 3, 5 dalimis. Pažymėjo, kad šiuo atveju gegužės 11 d. prasidėjęs 2 mėnesių terminas turėjo baigtis liepos 11 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2011 m. liepos 11 d. buvo gauta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjui kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta dar vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 11 d. Dėl to, kada prokuroras kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo, atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose. Kalėjimų departamentui teisės revizuoti teismų priimtus sprendimus, vertinti jų darbą ar įpareigoti atlikti kokius nors veiksmus nesuteikia jokie teisės aktai. Pareiškėjas jo nurodomus veiksmus galėjo skųsti Baudžiamojo proceso kodekso 62–65, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Rėmėsi Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 18–19) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties matyti, jog pareiškėjui paskirto suėmimo terminas yra skaičiuojamas mėnesiais. Rėmėsi Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 3 dalimi ir teigė, kad terminas baigėsi 2011 m. liepos 11 d. 24 val. Todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai teisėtai atsisakė paleisti pareiškėją 2011 m. liepos 11 d. ryte. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar vienam mėnesiui, jo pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. liepos 11 d. Visos šios aplinkybės pareiškėjui buvo paaiškintos Kalėjimų departamento 2011 m. liepos 15 d. rašte Nr. 1S-2513. Pažymėjo, kad skundžiami veiksmai ir Kalėjimų departamento raštas buvo teisėti, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 78–81) atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad ginčo objektas yra Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmai (neveikimas). Pareiškėjo manymu, jeigu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi jam ikiteisminiame tyrime buvo paskirtas suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 11 d., jis turėjo būti paleistas 2011 m. liepos 10 d. 24 valandą. Pareiškėjo nuomone, 2011 m. liepos 11 d. jis buvo laikomas suimtas neteisėtai. Kalėjimų departamentas 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1S-2513 atmetė pareiškėjo advokato skundą ir nurodė, kad 2011 m. liepos 11 d. nepaleisdamas pareiškėjo į laisvę Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas teisės aktų nepažeidė. Skundžiamas ir šis raštas. Teismas nustatė, kad byloje yra Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis „Dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo“, kurios nutariamojoje dalyje pasakyta, kad pareiškėjui skiriama kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjui kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsė 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 11 d. Teismas pažymėjo, jog terminų skaičiavimą baudžiamajame procese reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnis. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Vadinasi, šiuo atveju terminas pasibaigia 2011 m. liepos 11 d. Pareiškėjas su tuo sutiko, tačiau ginčas yra labiau dėl sąvokos „terminas pasibaigia“, nes pareiškėjas teigė, kad 2011 m. liepos 11 d. jau nebuvo ta diena, kai jis galėjo būti laikomas suimtas. Tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 66 straipsnio 2 dalis, tiek Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skaičiuojant terminus neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. Šiuo atveju negali būti taikoma Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 dalis, kadangi pareiškėjas buvo suimtas 2011 m. gegužės 9 d. (pagal advokato paaiškinimą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį). Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 dalyje yra išimtis, kad sulaikymo, suėmimo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas prieš tai buvo sulaikytas 2011 m. gegužės 9 d. 13 val. 35 min. Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka (teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties 3 lapo 3 pastraipa iš viršaus), 2011 m. gegužės 10 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, tai šio sulaikymo terminai skaičiuojami kitaip – pagal Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalį maksimalus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos. Vadinasi, laikino sulaikymo terminas baigėsi 2011 m. gegužės 11 d. 13 val. 35 min., po šio laiko, jeigu nebūtų skirtas suėmimas, pareiškėjas būtų buvęs paleistas. Pareiškėjas nenurodė, kokiu laiku jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir dėl to skundo neteikė, t. y. negrindė skundo neteisingu terminų skaičiavimu valandomis. Tačiau 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi suėmimo terminas buvo paskirtas, o šią nutartį pareiškėjas galėjo skųsti Baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tokiu būdu būtų nustatyta, ar pagrįstai jis buvo laikomas sulaikytas 2011 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į tai, toliau jau terminai skaičiuojami pagal Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalį – neįskaitant dienos, kuria prasideda terminas. Atitinkamai paskutinė diena, kai pareiškėjui dar buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, buvo ir 2011 m. liepos 11 d. Dėl to Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas negalėjo pareiškėjo paleisti 2011 m. liepos 11 d. ryte ar darbo dienos metu. Pareiškėjas turėtų būti paleistas 2011 m. liepos 11 d. iki 24 valandos, tačiau tą dieną Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas gavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kuria suėmimo terminas pratęsiamas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 11 d., t. y. nuo kitos dienos, nes 2011 m. liepos 11 d. pareiškėjui dar galėjo būti taikomas suėmimas pagal jo skyrimo nutartį (2011 m. gegužės 11 d. nutartis). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, teismo nuomone, galima daryti išvadą, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sprendimas nepaleisti pareiškėjo iš suėmimo 2011 m. liepos 10 d. 24 val., Kalėjimų departamento 2011 m. liepos 15 d. raštas Nr. 1S-2513, kuriuo nepatenkintas pareiškėjo advokato skundas dėl to, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas pabrėžė, jog dėl skunde nurodomų argumentų, kad prokuroras pavėluotai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kad dėl to kardomoji priemonė – suėmimas, turėjo būti ne tęsiama, bet skiriama iš naujo, administracinis teismas pasisakyti negali, kadangi pareiškėjas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį per 20 dienų galėjo skųsti Vilniaus apygardos teismui. Šių klausimų sprendimas neįeina nei į Kalėjimų departamento kompetenciją, nei juos gali spręsti administracinis teismas. Tai baudžiamojo proceso klausimai, kurių sprendimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 62–65, 130 straipsniai, ta tvarka pareiškėjas galėjo pasinaudoti, todėl jo teisių šioje srityje negalėjo pažeisti nei Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, nei Kalėjimų departamentas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundas netenkinamas, kadangi yra nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 88–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad jis buvo neteisėtai laikomas suimtas nuo 2011 m. liepos 10 d. 24 val. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 3 dalimi, paskutinė suėmimo termino diena buvo 2011 m. liepos 11 d. Suėmimo skyrimo ar pratęsimo terminų skaičiavimo pabaigos tvarka atskirai nenumatyta, todėl juos skaičiuojant taikytinos bendrosios Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos procesinių terminų pabaigos skaičiavimo nuostatos. Suėmimo terminas, nustatytas dviem mėnesiams ir pradedamas skaičiuoti 2011 m. gegužės 11 d., turėjo baigtis 2011 m. liepos 10 d. 24 val. Tą pačią dieną, nepaisant to, kad liepos 10 d. buvo sekmadienis, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 dalimi, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija privalėjo paleisti jį iš suėmimo. Tačiau jis nebuvo paleistas ir liepos 11 d. ryte, t. y. prasidėjus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbo laikui. Pareigūnai, atsisakę paleisti jį iš suėmimo, iš esmės pažeidė ne tik nacionalinius teisės aktus – Konstituciją ar Baudžiamojo proceso kodeksą, bet ir Konvenciją.
2. Visiškai nėra aiškus teismo argumentas, jog tai, kad suėmimas buvo paskirtas 2011 m. gegužės 11 d. ir jis tokio sprendimo neskundė Baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio numatyta tvarka, buvo pagrindas toliau terminus skaičiuoti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalimi, t. y. neįskaitant dienos, kuria prasideda suėmimo terminas. Tokie teismo motyvai prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 daliai. Teismas, suėmimo terminus skaičiavęs ne pagal Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 dalį, o pagal 100 straipsnio 1 dalį, netinkamai bei nepagrįstai nustatė, jog terminas paleisti jį iš suėmimo buvo 2011 m. liepos 11 d., palikdamas galioti neteisėtus bei nepagrįstus atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, kurie šiurkščiai pažeidžia jo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105–106) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas akcentavo, jog terminų skaičiavimą baudžiamajame procese reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad tiek ABTĮ 66 straipsnio 2 dalis, tiek Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skaičiuojant terminus neįskaitoma valanda ir diena, kurią prasideda terminas. Taip pat konstatavo, kad šio ginčo atveju negali būti taikoma Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 5 dalis, ir tai aiškiai argumentavo. Taigi teismas argumentuotai ir motyvuotai padarė išvadą, kad atitinkamai paskutinė diena, kai pareiškėjui dar buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, ir buvo 2011 m. liepos 11 d. Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neprivalėjo pareiškėjo paleisti 2011 m. liepos 11 d. ryte. Pareiškėjas šiuo atveju galėjo ir turėjo būti paleistas iki 2011 m. liepos 11 d. 24 val., tačiau tą dieną Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas gavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kuria suėmimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 11 d., t. y. nuo kitos dienos, nes 2011 m. liepos 11 d. jam dar galėjo būti taikomas suėmimas pagal ankstesnę (2011 m. gegužės 11 d.) nutartį dėl suėmimo paskyrimo. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad visi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmai ir Kalėjimų departamento 2011 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1S-2513 yra teisėti ir pagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103–104) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties matyti, jog pareiškėjui paskirto suėmimo terminas yra skaičiuojamas mėnesiais. Baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną, paskutinės termino dienos 24 val. Taigi terminas, kuris pradėtas skaičiuoti 2011 m. gegužės 11 d., baigiasi 2011 m. liepos 11 d. 24 val. Liepos 11 d. yra paskutinė diena, kai dar vykdomas suėmimas, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai teisėtai atsisakė paleisti pareiškėją 2011 m. liepos 11 d. ryte. Be to, pareiškėjui suėmimas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi, šį terminą skaičiuojant nuo liepos 11 d. Pratęsiant suėmimo terminą, nebuvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės normos. Visos šios aplinkybės buvo paaiškintos pareiškėjui Kalėjimų departamento 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1S-2513.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjui, kaip įtariamajam ikiteisminio tyrimo procese, buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties priėmimo dienos (b. l. 45-48). To paties teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo suėmimas buvo pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 11 d. (b. l. 26-40). Nurodyti teismo procesiniai sprendimas BPK nustatyta tvarka nebuvo apskųsti ir buvo vykdomi trečiojo suinteresuoto asmens. Kalbant apie šių teismo procesinių sprendimų reikšmę nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad jie negalėjo ir negali būti kvestionuojami nei atsakovo ir jam pavaldaus trečiojo suinteresuoto asmens (Teismų įstatymo 9 str. 1 d.), nei šią administracinę bylą nagrinėjančio teismo (ABTĮ 16 str.). Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo veiksmų teisėtumas, sprendžiant paminėtų teismo procesinių sprendimų vykdymo laike klausimą. Pagal pareiškėją, šie veiksmai yra neteisėti ta prasme, kad jis (pareiškėjas) nebuvo paleistas iš kardymo vietos 2011 m. liepos 10 d., kai, jo teigimu, buvo suėjęs pirmas iš nurodytų (dviejų mėnesių) jo kardomojo suėmimo terminas. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo pareiškėjo teigimu, nurodė, kad, vykdydamas paminėtas teismo nutartis ir vadovaudamasis BPK nuostatomis dėl kardomojo suėmimo terminų skaičiavimo tvarkos, veikė teisėtai. Atsižvelgiant į šias ginčo šalių pozicijas, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra aktualus ir aiškintinas BPK nuostatų dėl kardomojo suėmimo terminų skaičiavimo tvarkos taikymo klausimas.
Aiškindama šį klausimą, kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso terminų skaičiavimo tvarka yra sureglamentuota specialios BPK normos – 100 straipsnio. Šioje teisės normoje yra nurodyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas (1 d.); dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu (2 d.); mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną (3 d.); jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena (4 d.); sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Kai pasibaigia šio Kodekso 127 straipsnyje numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi būti nedelsiant paleistas. Tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dieną (5 d.). Taikant nurodytas BPK 100 straipsnio nuostatas bylai nagrinėjamai situacijai, pažymėtina, kad paminėtas pareiškėjui teismo paskirtas dviejų mėnesių kardomojo suėmimo terminas skaičiuojamas mėnesiais, todėl jo pabaiga nustatytina pagal aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Tai reiškia, kad šis (dviejų mėnesių) terminas turėjo pasibaigti ne 2011 m. liepos 10 d. (kaip tai nurodo pareiškėjas), o 2011 m. liepos 11 d. Savo ruožtu tai reiškia, kad viešojo administravimo taikymo prasme trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo paleisti pareiškėją iš laikinojo įkalinimo vietos 2011 m. liepos 10 d. O, vykdydamas antrąją iš aukščiau nurodytų teismo (2011-07-11) nutartį, negalėjo to padaryti ir 2011 m. liepos 11 d.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.