Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Y. M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo B. Y. M. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant B. Y. M. A. galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas B. Y. M. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki bausmės atlikimo pradžios.

B. Y. M. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą nuspręsta pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei B. Y. M. A. atliks paskirtą arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. Y. M. A. K. apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. balandžio 22 d., apie 17.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su šeimos nare – sutuoktine H. A. M. A., tyčia virtuvinėmis žnyplėmis sudavė jai į lūpas ir ją pastūmė, dėl ko ji kairės kojos pirštais atsitrenkė į sieną, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai muštines žaizdeles viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir kairės pėdos III piršto srityje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios H. A. M. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

B. Y. M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. Y. M. A. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta ir prašant ją sušvelninti.

5. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus B. Y. M. A. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad B. Y. M. A. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, B. Y. M. A., veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi dėl padaryto, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, jis atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau vien tik šios aplinkybės, priešingai nei tai suvokia B. Y. M. A., nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos bausmės švelninimui. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nuteistasis pripažino ne iš karto. Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 23 d. B. Y. M. A. neigė smurtavęs savo sutuoktinės atžvilgiu, teigdamas, kad būtent ji buvo konflikto iniciatorė, ji jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir išvyko iš jųdviejų namų niekam nieko nesakiusi. Tai, kad savo sutuoktinės atžvilgiu jis vis tik smurtavo, nuteistasis pripažino tik 2022 m. gegužės 4 d. vykusios apklausos metu, savo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį detalizuodamas ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Nors šis faktas nėra pakankamas pagrindas jo vėliau išreikštą prisipažinimą ir nuoširdų gailestį pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tai neigiamai charakterizuoja B. Y. M. A., rodo, jog jo pozicija nebuvo nuosekli.

8. Netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo pažymėtina ir tai, kad šis nusikaltimas B. Y. M. A. nebuvo pirmasis – praeityje (Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu) jis jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą savo sutuoktinės atžvilgiu, tačiau, įvertinus tai, kad 2022 m. balandžio 22 d. jis padarė analogišką nusikalstamą veiką, akivaizdu, kad savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nekoregavo. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinta B. Y. M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o būtent, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors vien tik buvęs B. Y. M. A. teistumas negali nulemti arešto bausmės skyrimo jo atžvilgiu, tačiau šis faktas vertinamas kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Svarbu ir tai, kad, kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistojo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, kuriame 2022 m. kovo 30 d. B. Y. M. A. buvo pripažintas įtariamuoju.

9. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines B. Y. M. A. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Iš aptarto seka, kad net ir ankstesniu baudžiamuoju įsakymu B. Y. M. A. atžvilgiu taikyta analogiško pobūdžio bausmė (areštas) nebuvo pakankama siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį B. Y. M. A. nepavyksta. Visa tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir nesudaro pagrindo manyti, kad skyrus jam švelnesnę bausmę, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti ir tinkamai įgyvendinti.

10. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nukentėjusiosios poziciją. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino nepriimanti nuteistojo atsiprašymo, kadangi praeityje jis jos atžvilgiu jau naudojo fizinį smurtą, tuo metu ji jam atleido, tačiau, jokio teigiamo poveikio jo elgesiui tai neturėjo. Be to, nukentėjusioji pažymėjo, kad fizinio smurto panaudojimas jos atžvilgiu buvo išprovokuotas jos pasakytų teiginių apie ketinimą skirtis. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išreikštą nuomonę, akivaizdu, kad švelnesnė bausmė nuteistajam vertinamu atveju neatitiktų ir nukentėjusiosios interesų. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu B. Y. M. A. panaudojo savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tokiu būdu jiems neabejotinai sukeldamas neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. Esant šiems duomenims, nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad laisvėje jis nori likti dėl savo vaikų, atsižvelgiant į itin neigiamą jo elgesį jų akivaizdoje, atmestini kaip nesudarantys teisėto pagrindo jam paskirtos bausmės švelninimui. Nuteistojo vaikai nuo neteisėto elgesio B. Y. M. A. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju tai gali turėti teigiamos įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai sušvelninus jam skirtą bausmę. Apie dėl jo nusikalstamo elgesio galinčias kilti pasekmes B. Y. M. A. turėjo pagalvoti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti tokio savo elgesio pasekmes net ir tokiu atveju, kai jos B. Y. M. A. netenkina. Vien tik nuteistojo lūkesčius tenkinančios bausmės skyrimas šiuo atveju neabejotinai prieštarautų viešajam interesui, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas teisinga ir proporcinga bausme.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Tenkinti nuteistojo prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu atidėti jam skirtos arešto bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Jokių aplinkybių, dėl kurių, B. Y. M. A. asmenybę galima būtų vertinti kaip teigiamą, ir jų visumoje pagrįstai tikėtis, kad būdamas laisvėje nuteistasis sugebės koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme ir daugiau nebenusikalsti, sprendžiant iš aukščiau išdėstytų duomenų visumos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Juo labiau, jog, kaip minėta, B. Y. M. A. ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jau buvo paskirta arešto bausmė, tačiau, net ir atlikęs ją, jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nuteistasis nepadarė, sugrįžęs pas sutuoktinę, jos atžvilgiu jis ir vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

13. 2022 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 86,67 (aštuoniasdešimt šešis eurus, 67 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam B. Y. M. A. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

14. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Ir vis tik, bylos duomenimis, B. Y. M. A. yra užsienio valstybės pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, Lietuvos Respublikoje prašėsi prieglobsčio kaip karo pabėgėlis. Jokių duomenų apie nuteistojo turimą turtą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo B. Y. M. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. Y. M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš B. Y. M. A. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.