- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-257-211/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19;
2013 m. kovo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 364 str. tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, nustatė :
Aprašomoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2003-10-31 nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 187 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 11 p., 146 str. 1 d., 294 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Taip pat A. V. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009-05-29 nuosprendžiu pagal LR BK 249 str. 2 d. (2003-04-10 Įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 25 str. 4 d. ir 253 str. 2 d., 25 str. 4 d. ir 234 str. 1 d. (1993-12-14 įstatymo Nr. I-334 redakcija), 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 25 str. 4 d., 129 str. 1 d., 25 str. 4 d., 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 9 p., 25 str. 4 d., 289 str., 254 str. 4 d., 180 str. 3 d., 63 str. 1 d., 5 d. 3 p. laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Bausmės vykdymo pradžia – 2001-11-23, bausmės vykdymo pabaiga – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistasis A. V. kalėjime atliko 11 metų 2 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmę atlieka paprastoje grupėje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistojo A. V. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, 2013-03-01 nutartimi jį atmetė. Teismas motyvavo tuo, kad nuteistajam atlikus santykinai neilgą bausmę kalėjime, nebus užtikrintos sąlygos įgyvendinti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, o taip pat, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę – nebus užtikrinti reikiami saugumo reikalavimai.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį ir jį perkleti iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad apeliantas atitinka formalųjį perkėlimo pagrindą pagal BVK 165 str., nurodė ir tuos motyvus, kurie nėra įtraukti į minėtą normą, tai yra jo asmenybę. Nuteistojo teigimu, tokią jo asmenybę suformavo atitinkamų pareigūnų sąmoningas pateikimas apie jį žiniasklaidai, kurie sukūrė legendas, šiurpinančias žmones. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis A. V. neprisipažįsta dėl nusikaltimų. Apeliantas nurodo neprisipažįstąs ir tai, kad įstatymas nenumato pripažinti, ko nesi padaręs.
Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas jo nuobaudas, visiškai nevertino, ar tos nuobaudos yra teisingos. Pasak nuteistojo A. V., jos skirtos jam nepagrįstai, jis pareigūnų veiksmus yra apskundęs. Pabrėžia, kad paskatinimus kalėjimo administracija duoda tik tiems nuteistiesiems, kurie „nusipelno“ administracijos pareigūnams, o charakteristikoje atsispindi, koks jis yra iš tikrųjų: taktiškas, mandagus, tvarkingas.
Nuteistasis skunde nurodo, jog, tai, kad jis nebendrauja su kitais nuteistaisiais, kurie neturi jokių kitų vertybių, o tik galvoja apie nusikaltimus, cigaretes, narkotikus, neturi turėti įtakos dėl jo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus. Apeliantas neriboja bendravimo, sportuoja, vaikšto į užimtumo būrelius, į poilsio kambarį.
Teismo posėdyje gynėjas prašė patenkinti nuteistojo A. V. skundą, prokurorė siūlė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nebuvo tenkintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo A. V. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BVK 165 str. nuostatas.
Pagal LR BVK 165 str. 1 d. nuostatas teismas turi teisę, tačiau ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Teismas sprendimą perkelti ar ne nuteistąjį į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą priima, atsižvelgęs į jo elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos, nuteistasis A. V. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2001-11-23. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus buvo baustas už įvairius nustatyto režimo pažeidimus, 4 paskutinės nuobaudos už atsisakymą eilės tvarka dirbti nemokamus darbus yra galiojančios.
Nors apeliantas teigia, kad nuobaudos jam buvo skiriamos nepagrįstai, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti minėtų nuobaudų pagrįstumu, kadangi jos nėra panaikintos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš nuteistojo A. V. asmens bylos, bausmės atlikimo metu jis buvo baustas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, uždraustų daiktų laikymą, bendravimą su nuteistaisiais iš kitų kamerų, neregistruotų elektros prietaisų laikymą, atsisakymą eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Apeliantas skatintas per bausmės atlikimo laiką nebuvo, ir nors skunde teigia, kad paskatinimus kalėjimo administracija duoda tik tiems nuteistiesiems, kurie „nusipelno“ administracijos pareigūnams, kolegija tai laiko tik subjektyvia nuteistojo nuomone.
Atsižvelgiant į A. V. bausmės atlikimo metu padarytų pažeidimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje kaip nepriekaištingą, priešingai nei skunde teigia apeliantas, nėra pagrindo.
Lukiškių TI-K administracijos teikime nurodoma, kad A. V. elgesys vertinamas patenkinamai, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai. Lukiškių TI-K psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad A. V. tvarkingas, mandagus, nekonfliktiškas, išreiškiantis savo geranoriškumą, draugiškumą ne dėl to, kad reikalauja bendros etikos taisyklės, o tam, kad pabrėžti savo išskirtinumą. Nors nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo charakteristiką, tačiau kolegija pažymi, kad teismas, skundžiamoje nutartyje visa tai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad aukščiau nurodytos aplinkybės vis tik neleidžia teigti, jog nuteistasis, nors ir suvokdamas savo elgesio bausmės atlikimo metu svarbą, stengiasi paklusti nuteistiesiems privalomoms bausmės atlikimo vietos taisyklėms. Kaip matyti ir iš apeliacinės instancijos teismui paduoto skundo, nuteistasis A. V. savo elgesiui randa įvairių pateisinimų.
Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nuteistojo A. V. perkėlimo į pataisos namus, atsižvelgė ir į tai, kad A. V. neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kas, kolegijos nuomone, taip pat parodo nuteistojo požiūrį tiek į savo elgesį, tiek į visuomenėje priimtas elgesio ir moralės normas, tiek į teisės normų reikalavimus.
Kolegija atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis A. V. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, su kalėjimo administracijos atstovais elgiasi taktiškai. Teismo nuomone nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarios, tačiau jos nėra pakankamas pagrindas nuteistąjį perkelti atlikti tolimesnę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į švelnesnio režimo laisvės atėmimo vietą. Atsižvelgtina į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad A. V. nuteistas už žiaurius, labai sunkius nusikaltimus, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taip pat pabrėžtina, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija netarpininkauja dėl A. V. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolimesnei bausmei atlikti.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis A. V. iš tikrųjų pasikeitė ir yra saugu švelninti pastarajam atliekamos bausmės rėžimo sąlygas, jį perkeliant į pataisos namus. Kolegijos nuomone, apelianto kalėjime atliekamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., nutarė:
atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.