Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui D. S., atsakovo atstovei Rasai Stravinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Basium“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimu. Taip pat turi būti ištirtos aplinkybės, leidžiančios spręsti, ar mokesčio mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie galimą jo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą. Pareiškėjo nuomone, šių aplinkybių visuma patikrinimo akte nebuvo tiriama ir įrodinėjama.

Negali sutikti su patikrinimo akto bei sprendimų teiginiais, jog „Faktą kad pagal minėtų bendrovių išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ūkinės operacijos neįvyko, patvirtina patikrinimo metu (2008-03-12) pateiktas UAB „Basium“ direktoriaus D. S. paaiškinimas su priedais“. 2008 m. kovo 12 d. aiškinamajame rašte nurodė, kad buvo tikrų pirkimo atvejų, kad yra tikros sąskaitos faktūros.

Pareiškėjas pabrėžia, kad vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti jo atliktus veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos partnerio veiklos sąžiningumo vertinimu. Neturėjo jokių galimybių žinoti, kad R. B. ĮI nesumokės mokesčių. Patikrinimo akte nebuvo nagrinėta, ar buvo realus prekių ir paslaugų teikimas.

Mokestinio ginčo byloje neginčijamai nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų, t. y. R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“ neįvyko. Šias aplinkybes patvirtina ginčijamas PVM sąskaitas faktūras išrašiusio R. B. (R. B. individualios įmonės savininko ir UAB „Ginbraitas“ direktoriaus) parodymai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT) Klaipėdos skyriaus 2007 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/27 yra apibendrinti R. B. įtariamojo 2006 m. rugpjūčio 2 d. ir 2006 m. rugpjūčio 3 d. apklausos protokolai. Minėtas asmuo nurodė, kad 2002 m. nusprendė pradėti verslą ir įsteigė individualią įmonę, po to laikraštyje rado skelbimą apie parduodamą akcinę bendrovę. Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs vyriškis pasiūlė R. B. įmonei išrašyti PVM sąskaitas faktūras, kurias R. B. galės traukti į savo įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu atvaizduoti plastmasės žaliavos pirkimą, nors realiai tokie sandoriai nebuvo vykdomi, už tai buvo nurodoma sumokėti 10 proc. nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos. Susitikimo metu atvežtos jau išrašytos ir pasirašytos sąskaitos faktūros, kuriose buvo atvaizduota, kad R. B. IĮ iš kažkokios įmonės perka plastmasės žaliavas. Kaip nurodo R. B., vėliau jis įsigijo UAB „Ginbraitas“ akcijas ir individuali įmonė veiklos nebevykdė. Įsigijus bendrovės akcijas, tokiu pat būdu plastmasės žaliavos įsigijimas buvo atvaizduojamas ir UAB „Ginbraitas“ apskaitoje. R. B. nurodė, kad kadangi visą laiką turėjo galimybę fiktyviai vaizduoti plastmasės įsigijimo operacijas, todėl platino informaciją apie tai, kad gali išrašyti R. B., o vėliau UAB „Ginbraitas“ plastmasės žaliavos pardavimo sąskaitas faktūras, pinigų mokėjimą pateisinančius dokumentus, realiai nevykdant ūkinių operacijų, už 15 proc. mokestį nuo PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoto PVM sumos. Anot R. B., jam ėmė skambinti suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėjo atstovas D. S. . R. B. patvirtino, kad išrašant dokumentus, juose užfiksuotos operacijos realiai neįvyko. Tik buvo išrašomi reikiami dokumentai tokioms operacijoms įforminti. Tai buvo daroma, kad išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Anot R. B. parodymų, jis suvokė, kad visi anksčiau minėti (sandorius ir pinigų apmokėjimą patvirtinantys) dokumentai yra klastojami, siekiant išvengti PVM sumokėjimo. Šiais dokumentais buvo įforminamos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. jie išrašinėjami tikrovės neatitinkančiomis datomis, o nei R. B., nei UAB „Ginbraitas“ per visą laiką realiai prekių, t. y. Žaliavos, niekada nepirko ir nepardavė, visos užfiksuotos ūkinės operacijos realiai nėra įvykusios (specialisto išvada 4-5 psl.). Tokį pat ūkio subjektų tarpusavio veiklos modelį patvirtino ir pareiškėjo direktorius D. S. 2006 m. birželio 3 d. įtariamojo apklausos protokoluose (specialisto išvada 5-6 psl.) bei mokesčių inspekcijai pateiktame 2008 m. kovo 13 d. aiškinamajame rašte, kur minėtasis asmuo paaiškino, kad pareiškėjo sandėlyje susikaupus dideliam kiekiui plastmasės žaliavos, kuriai pateisinti neturėjo įsigijimo dokumentų, 2003 m. jis pradėjo ieškoti asmenų, kurie galėtų išrašyti šių prekių įsigijimą pateisinančius dokumentus, R. B. pasakė, kad gali išrašyti PVM sąskaitas faktūras plastmasės žaliavom teikiamam kiekiui ir reikiamai datai. Anot D. S., jis visas iš R. B. įmonės ir UAB „Ginbraitas“ gautas PVM sąskaitas faktūras įtraukdavo į buhalterinę apskaitą ir finansines atskaitomybes, pagal kurias susigrąžindavo PVM, nors pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras realiai ūkinės operacijos neįvyko (specialisto išvada, 5-6 psl.). Dėl šių priežasčių tiek pareiškėjo patikrinimą atlikusi mokesčių inspekcija, tiek visos mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo ūkinės operacijos su R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos šias „ūkines operacijas“ atspindinčiose PVM sąskaitose faktūrose. Pareiškėjui UAB „Ginbraitas“, R. B. IĮ jokių darbų neatliko, prekių nepardavė, o šių ūkio subjektų išrašytuose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis savo teisę į PVM atskaitą sieja su savo sąžiningumu ir tuo, kad anot pareiškėjo, jis turėjo dalį prekių (plastmasės žaliavos), kurių įsigijimui pateisinti naudojo R. B. IĮ bei UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovo nuomone, tokie teiginiai nėra teisingi, nes, nustačius, kad apskaitos dokumente fiksuojama ūkinė operacija nėra įvykusi tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, įrodinėti mokesčių mokėtojo nesąžiningumo nereikia, nes PVM mokėtojas turi prekes ar paslaugas realiai įsigyti iš pardavėjo ir sumokėti už ją pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM) bei sukūręs su preke pridėtinę vertę, prekę ar paslaugą realizuoti, o pareiškėjui UAB „Ginbraitas“, R. B. IĮ jokių darbų neatliko, prekių nepardavė, o šių ūkio subjektų išrašytuose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokios pozicijos nagrinėdamas mokestinius ginčus laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A-17-711/2007, 2008 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 -1778/2008).

Be to, įvertinus šios mokestinės bylos medžiagą ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes, matyti, kad pats pareiškėjas sąmoningai rinkosi tokį elgesio būdą, kuris akivaizdžiai neatitinka norminių aktų reikalavimų, t. y. ieškojo ūkio subjektų, kurie išrašytų PVM sąskaitas faktūras, pateisinančias realiai neįvykusias ūkines operacijas, sudarant pareiškėjui galimybę deklaruoti atskaitomas PVM sumas ir grįsti patiriamas prekių įsigijimo išlaidas, kas rodo akivaizdų pareiškėjo nesąžiningumą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinėje byloje ginčas kilęs dėl bendrovės teisės į 220 729 Lt PVM atskaitą bei 1145873,29 Lt sąnaudas pagal R. B. įmonės ir UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVMI, patikrinusi pareiškėjo PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, 2008 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-07-77-20 (mokestinė byla, l. 41-58) papildomai apskaičiavo UAB „Basium“ 220 729 Lt PVM, 86 792,26 Lt šio mokesčio delspinigių, 163 552 Lt pelno mokesčio, 42 211,82 Lt šio mokesčio delspinigių. Dėl šio akto pareiškėjas pateikė pastabas (mokestinė byla, l. 37-39). Vilniaus AVMI 2008 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-197 (mokestinė byla, l. 30-35) patvirtino patikrinimo akte papildomai apskaičiuotas sumas ir paskyrė 66 219 Lt PVM baudą ir 49 066 Lt pelno mokesčio baudą. UAB „Basium“ kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių (mokestinė byla, l. 26-28). Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 69-193 (mokestinė byla, b. l. 22-25) patvirtino Vilniaus AVMI 2008 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-197. Pareiškėjas skundą padavė Komisijai (mokestinė byla, l. 139-141). Ši 2009 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. S-67(7-301/2008) (mokestinė byla, l. 157-161) patvirtino atsakovo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 69-193.

Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti naikinami. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad skundžiami sprendimai iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Pagal PVM 58 str. 1 d. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. To paties įstatymo 64 str. 1 d. nurodyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A(1)-355/2004, yra nurodyta, kad, vertinant mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, būtina nustatyti ne tik tai, ar atitinkama PVM sąskaita faktūra turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, bet ir tai, ar ūkinė operacija realiai įvyko ir ar jos turinys yra toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitoje faktūroje). Jeigu PVM sąskaita faktūra, kuria mokesčių mokėtojas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitoje-faktūroje, tuomet mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą (Administracinių teismų praktika Nr. 6, psl. 128-142).

Taigi, PVM sąskaitos faktūros buvimas savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą. Būtina, kad: 1) PVM mokėtojas prekę realiai įsigytų ir už ją sumokėtų pardavėjui atitinkamą PVM sumą; 2) sukurtų su įsigyta preke pridėtinę vertę; 3) sukurtą prekę realiai realizuotų. Vienos iš šių sąlygų nebuvimas suponuoja išvadą, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks atvaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose bei paneigia teisę į PVM atskaitą.

Pelno mokesčio 11 str. 4 d. reglamentavo, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nustatyta, kad pareiškėjas pagal R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. iki 2006 m. liepos 31 d. atskaitė 220 729 Lt pirkimo PVM ir į sąnaudas įtraukė 1 145 873,29 Lt (2002 m. - 19 497,12 Lt; 2003 m. - 215 240,73 Lt; 2004 m. - 181 680,11 Lt; 2005 m. - 468 072,13 Lt; 2006 m. - 261 383,20 Lt).

Nors šiuo atveju ginčo PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pareiškėjas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose faktūrose. Iš mokestinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad realiai ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų (R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“) neįvyko, t. y. išvardintos įmonės realiai pareiškėjui plastmasės žaliavos nepardavė, taip pat neatliko jokių kitų darbų, t. y. PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tai patvirtina duomenys, užfiksuoti FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2007 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/27 (mokestinė byla, l. 80-98).

Iš šios išvados matyti, kad apklaustas R. B. (R. B. IĮ savininkas ir UAB „Ginbraitas“ direktorius) nurodė, kad tiek jo įmonė, tiek UAB „Ginbraitas“ realiai prekių, t. y. plastmasės žaliavos, niekada nepirko ir nepardavė, tik buvo išrašomi dokumentai. Šiuos dokumentus įtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitą. Tai buvo daroma tam, kad išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. R. B. įmonė jokios realios ūkinės veiklos nevykdė ir t. t.

Įgaliotų pareigūnų apklaustas D. S. (pareiškėjo direktorius) paaiškino, kad UAB „Basium“ sandėlyje atsirado didelis kiekis plastmasės žaliavos, kuriai pateisinti įmonė įsigijimo dokumentų, todėl 2003 m., kaip UAB „Basium“ direktorius, pradėjo ieškoti asmenų, kurie galėtų išrašyti plastmasės žaliavų įsigijimą pateisinančius dokumentus. Nurodė, kad pagal R. B. IĮ išrašytas PVM sąskaitas faktūras realiai ūkinės operacijos neįvyko. Pagal PVM deklaracijas darydavo pirkimo PVM atskaitą ir t. t.

Iš esmės analogiškos pareiškėjo veiklos aplinkybės buvo išdėstytos ir aiškinamajame rašte (mokestinė byla, l. 59-60), kuris 2008 m. kovo 13 d. buvo pateiktas Vilniaus AVMI.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. IĮ 2005 m. lapkričio 29 d. mokesčio administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų kaip asmuo, neteikiantis PVM deklaracijų; UAB „Ginbraitas“ 2006 m. liepos 28 d. išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva kaip asmuo, nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose.

Minėtų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad apskaitos dokumentai buvo surašomi turimoms plastmasės žaliavoms pateisinti. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų ūkinių operacijų realumą.

Atsižvelgus į tai, kad ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose faktūrose, pareiškėjo sąžiningumo vertinimas, sprendžiant klausimą dėl teisės į PVM atskaitą, neturi jokios reikšmės. Analogiškai yra pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje adm. byloje Nr. A442 - 1778/2008. Iš kitos pusės, atitinkamo pareiškėjo elgesio negalima laikyti sąžiningu mokestinės atsakomybės prasme. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas sąmoningai ieškojo asmenų, kurie fiktyviai išrašytų dokumentus, pateisinančius plastmasės žaliavų įsigijimą, vienareikšmiškai rodo jo nesąžiningumą vykdant verslą, todėl, kolegijos vertinimu, toks ūkio subjektas nagrinėtinu atveju neturi teisės į PVM atskaitą.

Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neįrodo jo skundo pagrįstumo. Skunde akcentuota, kad buvo tikrų pirkimo atvejų, kad yra tikros sąskaitos faktūros, tačiau, kaip jau buvo minėta, įrodymų, patvirtinančių ūkinių operacijų realumą, byloje nepateikta. Kolegija sprendžia, kad pareiškėjui pagrįstai nurodyta papildomai sumokėti į biudžetą 220 729 Lt PVM.

Pripažinus, kad pareiškėjas 220 729 Lt PVM į pirkimo atskaitą įtraukė nepagrįstai, to pasekoje nepagrįstai buvo sumažintas apmokestinamas pelnas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl mokesčių administratoriaus nurodymas pareiškėjui sumokėti 163 552 Lt pelno mokesčio taip pat yra teisingas.

Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. numato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Nustačius, kad pareiškėjas nesumokėjo į biudžetą atitinkamas PVM ir pelno mokesčio sumas, atsižvelgiant į mokesčio permokas, UAB „Basium“ pagrįstai priskaičiuoti 86 792,26 Lt PVM delspinigių ir 42211,86 Lt pelno mokesčio delspinigių.

Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius įvertino, kad bendrovė pagal pastabų turinį pripažino pažeidimus, be to patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pagrįstai tai pripažindamas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis; be to atsižvelgė, kad bendrovė siekė atskaityti PVM ir pripažinti sąnaudas leidžiamais atskaitymais pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras (tai mokestinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė), ir pagrįstai UAB „Basium“ skyrė būtent 66 219 Lt PVM baudą ir 49 066 Lt pelno mokesčio baudą (30 proc. dydžio). Tokios skirtos baudos, atsižvelgiant ir į pažeidimo mastą (į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta ženkli PVM (220 729 Lt) ir pelno mokesčio (163 552 Lt) suma) laikytinos tinkamomis poveikio priemonėmis. Nėra pagrindo koreguoti pastarųjų dydžio.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Mokesčių administratoriai ir Komisija teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, tinkamai vertino esmines bylos aplinkybes. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Kaip matyti iš 2009 m. balandžio 9 d. įmokos mokėjimo kvito (b. l. 2), pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, sumokėjo 128 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., pareiškėjui grąžintina dalis (28 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Basium“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui UAB „Basium“ 2009 m. balandžio 9 d. sumokėtą 28 Lt žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.