Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-150/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-31
Bylos Nr.
1A-150/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Rūta Mickevičienė, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
A. T.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-150/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.2.17.1; 1.1.9.6
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Sergijui Stulginskiui,gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (A. T. ) gynėjo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 100 MGL (12500 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, nuteistajam A. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 55000 eurų, kurie saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM saugykloje, konfiskavimas.

Iš nuteistojo A. T. nuspręsta išieškoti 55 Lt 77 ct proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei pinigus, kurių kiekis viršija 250 MGL sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei. 2006 m. liepos 13 d. apie 18 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Rusijos Federacija Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1622", reg. Nr. H 889 KE 39, gabendamas paslėpęs automobilio salone miegamojo čiužinio viduje pinigus - 55 000 eurų (atitinkančius 189 750 litų sumą), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-03 nutarimo Nr. 1331 (2004-11-25 redakcija) „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos" 4 punkto reikalavimus, nedeklaravo šių pinigų muitinėje.

Šalies argumentai

Nuteistastojo A. T. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė A. T. paskirta neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatas ir nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ Nr. 43 išaiškinimų.

Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – 55000 eurų konfiskavimą, teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ teismams išaiškina, kad už kontrabandą kartu su bausme BK 72 straipsnyje numatytais pagrindais skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimo skyrimą teismas turi motyvuoti, nurodydamas nuosprendyje konkretų konfiskavimo pagrindą. Kontrabandos dalykas konfiskuojamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nurodytus požymius, konfiskuojami. Teismas padarė išvadą, kad A. T. padarytos kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinės kontrolei gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pinigai - 55000 eurų, nepateikti muitinės kontrolei – atitinka Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nurodytus požymius, todėl kaltinamajam kartu su bausme, kaip tai numatoma Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje, skirta baudžiamojo poveikio priemonė –55000 eurų konfiskavimas.

Teismo padaryta išvada dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo yra neteisėta dėl šių motyvų:

Turto konfiskavimas nėra bausmė, tai baudžiamojo poveikio priemonė. Įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK, turto konfiskavimas neteko bausmės savybių. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šioje byloje teismas neteisingai taikė pinigų konfiskavimą kaip papildomą bausmę, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies prasmei, nes byloje taikytas pinigų 55000 Eurų konfiskavimas negali būti suprastas kaip padedantis įgyvendinti A. T. paskirtos bausmės – 10250 Lt baudos, paskirtį.Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatyta, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlyginamai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Minėtame straipsnyje pasakyta, kad teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui, ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialinę vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialiąją vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Savo esme turto konfiskavimas artimas civilinio poveikio priemonėms, kadangi turi būti paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Skirtumas tik tas, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, o ne nukentėjusiajam.

Byloje yra nustatyta, kad A. T. , dirbdamas įmonėje – ribotosios atsakomybės bendrovėje „Agrobaltimport“ vairuotoju, būdamas materialai atsakingas ir minėtos įmonės įgaliotas, pagal kasos išlaidų orderį 2006 m. liepos 13 d. gavo įmonės pinigus - 55000 eurų. Šie pinigai buvo skirti sumokėti tiekėjui - AB „Pieno žvaigždės“ filialui Pasvalio sūrinei - už patiekiamą pagal sutartį produkciją. Ši aplinkybė neginčijamai įrodyta rašytiniais įrodymais -sutartimis, prekiniais važtaraščiais, mokėjimo dokumentais ir kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Ūkinis komercinis bendradarbiavimas tarp šios Rusijos įmonės ir AB „Pieno žvaigždės“ yra ilgalaikis, vyksta virš 10 metų. Per metus Rusijos įmonė "Agrobaltimport" perka iš Lietuvos gamintojo AB "Pieno žvaigždės" filialo Pasvalio sūrinės apie 600 tonų sūrių. Šis dviejų kaimyninių šalių įmonių komercinis bendradarbiavimas neabejotinai naudingas Lietuvos ekonomikai. A. T. padarytas nusikaltimas yra formalus. Nuteistasis, žinodamas kad reikia įmonės RAB „Agrobaltimport“ vežamus pinigus atsiskaitymui su AB "Pieno žvaigždės" už sūrius kertant valstybės sieną deklaruoti, elgėsi neprotingai ir neatsakingai. Nenorėdamas paviešinti faktą apie vežamus su savimi pinigus, laukdamas momento, kuomet galėtų muitinės pareigūnams kuo slapčiau pranešti apie būtinus deklaruoti pinigus, A. T. pažeidė nustatytą pinigų deklaravimo tvarką ir neatsargiai padarė nusikaltimą, už kurį teisėtai nuteistas.

Tačiau negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad privalomi pateikti muitinės kontrolei A. T. gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pinigai, nepateikti muitinės kontrolei, atitinka Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus požymius. Minėtoje įstatymo normoje, t. y. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Teismas nenustatė jokių įrodymų, kad 55000 eurų, kurie buvo paimti iš A. T. , gauti iš nusikalstamos veikos.

Teismo konfiskuoti pinigai taip pat neatitinka kitų Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, todėl teismas neteisėtai taikė Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teismo nuosprendžio dalis dėl 55000 eurų konfiskavimo prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 43, 8.1 punktui, nes kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai konfiskuojami tik Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. jeigu yra įrodyta, kad pinigai gauti iš nusikalstamos veikos.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 55000 eurų, kurie saugomi FNTT prie LR VRM saugykloje, konfiskavimo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikaltimo – pinigų kontrabandos – faktas, nusikaltimo kvalifikavimas ir paskirta už jį bausmė. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau tokį teiginį paneigia visuma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, neginčijamai patvirtinančių, kad A. T. pakankamai gerai žinojo pinigų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką ir kad sąmoningai tos tvarkos nesilaikė, t. y. veikė turėdamas tiesioginę tyčią padaryti kontrabandą. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija visiškai sutinka ir jų nekartoja.

Kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentus pinigus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šio nusikaltimo dalyku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 3 punkte išaiškinta, kad daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui, tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, juvelyriniai dirbiniai, mokslo, meno, istorinės ir kultūros vertybės, archeologiniai radiniai, Lietuvos Respublikos gryni pinigai ir užsienio valiuta, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką.

To pačio nutarimo 8.1 punktas numato, kad kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Nedeklaravus įvežti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją 55000 eurų nebuvo galima. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-03 nutarimo Nr. 1331 (2004-11-25 redakcija) „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos" 4 punkto reikalavimus. Taigi, šių pinigų patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją yra sąlygotas nusikalstamos veikos- kontrabandos, arba, kitaip sakant, šie pinigai Lietuvoje vertintini kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, nors tų pinigų kilmė Rusijos Federacijos teritorijoje ir būtų nenusikalstama.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.

Toks pinigų apibūdinimas taikytinas A. T. į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabentiems 55000 eurų, todėl taikydamas šių pinigų konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnį, Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimą Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“.

Kad už panašias veikas turto konfiskavimas taikytinas, patvirtina ir teismų praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 6 d. kasacinėje byloje Nr. 2K-277/2004 nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Jeigu, kontrabandos būdu gabenta valiuta kaltininkui nepriklausė, tai ji konfiskuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad teismas privalo konfiskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialinę vertę turinčius daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi baudžiamoji byloje Nr. 2K–695/2004 atmetė nuteistojo S. V. kasacinį skundą dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų, kuriais buvo taikytas kontrabandos būdu gabentų pinigų konfiskavimas panašiomis kaip ir šioje byloje aplinkybėmis.

Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pinigų konfiskavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies prasmei, teigiant kad jis negali būti suprastas kaip padėjęs įgyvendinti A. T. paskirtos bausmės – 10250 Lt baudos, paskirtį, nėra niekuo pagrįstas. Atvirkščiai, suvokimas, kad kontrabandos būdu gabenti pinigai gali būti konfiskuoti, kaip tik padeda įgyvendinti bausmės paskirtį - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Apeliacinio skundo teiginiai apie ūkines sąlygas, galėjusias turėti įtakos nusikaltimo padarymui, nėra reikšmingi ir baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. (A. T. ) gynėjo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas KruopysRūta MickevičienėVioleta Ražinskaitė