- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-985-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18483-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. (R. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. (dabartinė pavardė – K.) ieškinį atsakovui R. K. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti bylos šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą po 577,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną ieškovę; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą ieškinyje.
2. Atsakovas byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti bylos šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) jo gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko tėvą (atsakovą); 3) nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą patikslintame priešieškinyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė atsakovo R. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė, kad iki sprendimo byloje priėmimo, siekiant atkurti motinos V. M. ir vaiko ryšį, gyvas motinos bendravimas su vaiku vyksta per tarpininką, taip pat paskyrė Šeimos krizių centrą „Viena stotelė“ teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) paslaugas, įpareigojo bylos šalis sumokėti už šeimos krizių centro „Viena stotelė“ suteiktas vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) mokamas paslaugas lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2025 m. vasario 13 d. pateikė teismui prašymą pakeisti 2025 m. sausio 30 d. nutartimi paskirtą tarpininką ir paskirti naują tarpininką teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo paslaugas – Mediacijos centrą „In Pace“. Prašymą grindė tuo, kad Šeimos krizių centras „Viena stotelė“ tarpininkavimo paslaugas gali teikti tik po pusės metų, o Mediacijos centras „In pace“ – per dvi savaites.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė, kad iki sprendimo šioje byloje priėmimo, siekiant atkurti motinos V. M. ir vaiko ryšį, gyvas motinos bendravimas su vaiku vyksta per tarpininką. Paskyrė Mediacijos centrą „In Pace“ teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) paslaugas. Įpareigojo ieškovę ir atsakovą iki 2025 m. vasario 25 d. (imtinai) kreiptis į Mediacijos centrą „In Pace“ ir užsiregistruoti pirminiam susitikimui. Po šalių kreipimosi pavedė Mediacijos centrui „In Pace“ parengti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo planą. Nustatė, jog bylos šalys užtikrina vaiko poreikiais grįstą bendravimo tvarką pagal Mediacijos centro „In Pace“ (centro specialistų) sudarytą planą, laikantis visų šio centro taisyklių. Įpareigoti šalis apmokėti Mediacijos centro „In Pace“ suteiktas vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) mokamas paslaugas lygiomis dalimis.
7. Teismas pažymėjo, kad esamoje situacijoje yra svarbu motinos ir vaiko ryšį pradėti atkurti kuo greičiau, todėl ieškovės prašymą tenkino ir skyrė naują tarpininką teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo paslaugas – Mediacijos centras „In Pace“. Likusioje dalyje laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas, nes byloje nėra duomenų, kad išnyko poreikis vaiko ir motinos ryšio atkūrimui.
8. Teismas nurodė, kad abi bylos šalys įpareigojamos apmokėti lygiomis dalimis Mediacijos centro paslaugas, kadangi abi šalys tarpusavyje pakankamai nebendradarbiauja vaiko klausimais, negeba sureguliuoti savo konfliktiškų santykių, dėl ko akivaizdžiai kenčia vaikas. Nei ieškovės kaltė, nei pats įvykis, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kol kas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, baudžiamojo įstatymo prasme nebuvo įvertinti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad motinos ir vaiko bendravimas nevyksta išimtinai dėl motinos kaltės. Taigi, dėl sutrikusio vaiko ir motinos ryšio yra kaltos abi bylos šalys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria įpareigotas R. K. apmokėti kartu su V. M. Mediacijos centro „In Pace“ suteiktas vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) mokamas paslaugas lygiomis dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo išvada, kad vaiko ir motinos ryšys nutruko dėl abiejų šalių kaltės yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė, kad netinkamas ieškovės elgesys su vaiku (pateikti video įrašai) ir psichologiškai bei galimai fiziškai traumuojantys įvykiai, ką patvirtina ir specialistai, ieškovės neteisėti veiksmai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, lėmė motinos ir vaiko ryšio nutrukimą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas yra prisidėjęs prie vaiko ir motinos bendravimo, ryšio nutrukimo.
1.2. Taip pat teismas turėjo įvertinti, kad vaikas faktiškai gyvena su atsakovu, kuris vienas pusę metų tenkina visus vaiko poreikius, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovui papildomą finansinę naštą už tarpininko paslaugas, kas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas imasi visų įmanomų priemonių siekdamas provokuoti, šmeižti ir kitais būdais nesudaryti sąlygų ieškovei bendrauti su sūnumi, sumenkinti motinos ir vaiko santykį. Atsakovas visiškai nepaisydamas vaiko interesų, teikdavo skundus VTAT dėl neva galimai netinkamo ieškovės bendravimo su sūnumi, jo netinkamos priežiūros, tačiau nė viena atsakovo skunde nurodytų aplinkybių nepasitvirtino. Jokio pavojaus sūnui nebuvo nustatyta. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir nustačius laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, atsakovas teismo nustatytos laikinos tvarkos piktybiškai nesilaiko (pateikti išrašai iš policijos elektroninių paslaugų sistemos), jokia forma nebendradarbiauja nei su ieškove, nei su kompetentingomis institucijomis, negrąžina sūnaus tolimesniam nepertraukiamam bendravimui su motina – ieškove. Taip pat VTAT specialistai savo iniciatyva 2025 sausio 31 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl kardomųjų priemonių panaikinimo vaiko atžvilgiu. Prokuratūra 2025 vasario 14 d. šį prašymą tenkino. Kardomosios priemonės taikymo sąlygos buvo pakeistos panaikinant ieškovės bei nukentėjusiojo A. K. bendravimo ribojimus (t. y. panaikintas paskirtas įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiuoju nedalyvaujant tretiesiems asmenims, galintiems užtikrinti mažamečio interesus). Tai patvirtina, kad tiek VTAT specialistai, tiek teisėsaugos institucija, nemato neigiamų veiksmų iš ieškovės pusės vaiko atžvilgiu. Taigi, ne dėl ieškovės sukeltų veiksmų jos ryšys nutrūko su sūnumi.
2.2. Dėl atsakovo ūmaus būdo ieškovė stengiasi vengti bet kokio bendravimo su atsakovu. Todėl stengėsi prisidėti prie vaiko gerovės užtikrinimo kaip gali, be bendravimo su atsakovu. 2024 gruodžio 18d. buvo perduotas paruoštas kostiumas Chanukos šventei, 2025 sausio 21 d. papildytas piniginėmis lėšomis klasės iždas.
2.3. Ieškovės turimais duomenimis atsakovui nuosavybes teise priklauso daugiau kaip 50 proc. UAB „A. A.“ akcijų, atsakovas nuo 2019 metų eina direktoriaus pareigas, 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu atsakovas nesugebėjo tiksliai atsakyti į teisėjos klausimą dėl savo tikslių mėnesinių pajamų, tačiau patvirtino, kad vairuoja prabangų Porsche Macan 2017 metų automobilį, kurio draudimo metinis polisas kainuoja daugiau nei 1000 Eur, taip pat atsakovas turi ne tik vaikui, bet ir sau prabangaus sporto klubo „Forum Palace“ narystę, kurio individuali narystė siekia nuo 175 Eur per mėnesį. O ieškovės darbo užmokesčio bazinis neto atlyginimas yra 1750 Eur. Ieškovė sudarė 2024 rugsėjo mėn. naują šeimą ir laukia šeimos pagausėjimo, todėl greitu metu bus valstybės išmokų gavėja, taip pat turi nuosavą transporto priemonę MINI COOPER, kurios rinkos vertė yra 8000eur., metinis draudimo poliso dydis 100 Eur, moka buto nuomą lygiomis dalimis su savo sutuoktiniu po 600 Eur bei komunalines išlaidas po 100 Eur, ieškovė gyvena pagal savo galimybes ir lanko sporto klubą GYM plus, kurio mėnesinis įkainis tik 19 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: VšĮ Psichikos sveikatos klinikos 2025 m. vasario 21 d. medicinos dokumentų išrašą su gyd. S. L. išvada dėl vaiko psichologinės būklės bei rekomendacijas faktinio santykio su mama atstatymo proceso, taip pat įvairius mokėjimo nurodymus, kvitus, čekius, patvirtinančius vaiko išlaikymo išlaidas, bei banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius atsakovo gaunamą darbo užmokestį, gautas iš atsakovo motinos.
12. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Nurodo, kad ieškovės ir jos sutuoktinio 2025 m. balandžio 17 d. povedybinė sutartis yra reikšminga sprendžiant atskirojo skundo klausimus, apibrėžiant ieškovės ir jos sutuoktinio finansinį atskirumą, o Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. balandžio 25 d. pranešimas, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu yra nutrauktas, taip pat yra aktualus, nes atsakovas atskirajame skunde rėmėsi šiuo ikiteisminiu tyrimu. Taip pat nurodo, kad šių dokumentų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti negalėjo, nes šie dokumentai buvo gauti vėliau, nei teiktas atsiliepimas.
13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad pateiktais įrodymais grindžiamos atskirojo skundo aplinkybės, kad ieškovės teikimų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, bei į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalių pateiktus naujus įrodymus priima, tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įpareigotos šalys apmokėti Mediacijos centro suteiktas vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) mokamas paslaugas lygiomis dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pagal šalių ieškinį ir priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė, kad iki sprendimo šioje byloje priėmimo, siekiant atkurti motinos ir vaiko ryšį, gyvas motinos bendravimas su vaiku vyksta per tarpininką, paskyrė Šeimos krizių centrą „Viena stotelė“ teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) paslaugas, taip pat įpareigojo šalis apmokėti Šeimos krizių centro „Viena stotelė“ suteiktas vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo (tarpininkavimo) mokamas paslaugas lygiomis dalimis. Ši teismo nutartis įsiteisėjo, atsakovas jos neskundė. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi teismas nors nurodė, kad pakeitė 2025 m. sausio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš esmės paskyrė tik naują tarpininką teikti vaiko poreikiais grįsto bendravimo tvarkos užtikrinimo paslaugas, o teismo įpareigojimas šalims apmokėti už paslaugas lygiomis dalimis liko iš esmės nepakeistas. Atsakovas atskiruoju skundu neskundžia teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nesutinka su teismo nustatytu mediatoriaus ir tarpininko teiktų paslaugų apmokėjimu. Atsakovo nuomone, teismas turėjo įvertinti, kad tarpininkavimo poreikis atsirado išimtinai dėl ieškovės kaltės sutrikusio ryšio su vaiku, kad vaikas gyvena pas atsakovą, kuris išlaiko vaiką, o ieškovė neteikia išlaikymo.
16. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl ginčo šalių tarpusavio konfliktų ir jų galimos įtakos vaikui, nėra pagrindas spręsti dėl papildomų paslaugų apmokėjimo vykdant teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones paskirstymo tarp šalių. Byloje pateikti įrodymai, taip pat šalių procesinių dokumentų ir jų argumentų turinys leidžia daryti prielaidą, kad tarp ginčo šalių tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški, dėl ko bendraujant ir auklėjant šalių nepilnametį sūnų kyla nesutarimai. Nurodomų aplinkybių dėl konkrečių konfliktinių situacijų ir tokių situacijų įtakos vaiko interesams pagrindu teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atlikęs visapusišką bei išsamų įrodymų vertinimą galėtų priimti sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones ir, juo labiau, sprendžiant papildomų mediatoriaus paslaugų apmokėjimą. Analogiškas vertinimas turėtų būti ir atsakovo argumentų dėl šalių finansinės padėties.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių esant gana įtemptiems ir konfliktiškiems santykiams, tam, kad nekiltų neaiškumų ar konfliktų, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalys lygiomis dalimis apmoka už Mediacijos centro „In Pace“ suteiktas jiems paslaugas. Toks teismo įpareigojimas neprieštarauja sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principams ( CK 1. 5 straipsnis) bei nepažeidžia vaiko interesų.
19. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.