Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad iš bylos matyti, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 3 d. pateikė prašymą atsakovui atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, 3-ojo aukšto kadastrinius matavimus. Atsakovas 2009 m. birželio 26 d. raštu Nr.2050/09-S1-416 atsisakė atlikti užsakymą, nes pastogėje nėra įrengtų patalpų, taip pat nepateiktas projektas dėl galimo pastogės įrengimo. Pareiškėjas šį atsakovo atsisakymą apskundė valstybės įmonei Registrų centrui, kuri 2009 m. liepos 10 d. raštu Nr.(1.1.38-7500)s-3791 pareiškėjui paaiškino, jog pagrįstai atsisakyta atlikti užsakymą dėl kadastrinių matavimų. Valstybės įmonė Registrų centras, atsakydama į šioje byloje pateiktą teismo paklausimą, 2009 m. spalio 29 d. raštu Nr.(1.1.38.-7500)s-6119 teismui paaiškino, kad pareiškėjas buvo apskundęs valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo matininkų veiksmus atliekant nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinius matavimus; kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka taikoma skundų nagrinėjimui, kai nekilnojamojo turto registre atsisakoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ar įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; kad skundų, susijusių su nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų (jų kadastro duomenų nustatymo ir tikslinimo) atlikimo veikla, nagrinėjimui minėta ikiteisminė tvarka netaikoma; kad valstybės įmonės Registrų centro atliekami kadastriniai matavimai yra privati, o ne viešojo administravimo veikla. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad valstybės įmonė Registrų centras bei jos filialai vykdo ne tik kadastro tvarkytojo funkcijas, kaip tai numatyta Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 ir 7 punktuose, tačiau teikia ir komercines paslaugas, nesusijusias su kadastro tvarkymu, bei pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktą, vykdydami tokią veiklą, nustato nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 13 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijami atsakovo veiksmai buvo atlikti atsakovui veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektui ir vykdant komercinę nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 11 ir 12 dalis bei 11 straipsnį, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 ir 13 punktus, kadastrinius matavimus gali atlikti ir privatūs matininkai su užsakovais sudarytų sutarčių pagrindu. Tokie santykiai tarp privačių matininkų ir užsakovų gali būti vertinami kaip civilinį pobūdį turintys santykiai dėl atitinkamos paslaugos suteikimo.

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl kadastrinių matavimų atlikimo kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro filialą. Tuo tarpu valstybės įmonė Registrų centras yra viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos yra viešojo administravimo veiklos vykdymas tvarkant atitinkamus valstybinius registrus. Šios įmonės tikslai - įgyvendinti Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Juridinių asmenų registro įstatymą, Vyriausybės nuostatas dėl Adresų registro tvarkymo, analizuoti nekilnojamojo turto rinką ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti žemės ir kito nekilnojamojo turto, juridinių asmenų registro ir kitas informacines sistemas (teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.1R-301 patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro įstatų 8 punktas). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 punktą, valstybės įmonė Registrų centras yra nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Atsižvelgiant į tokį valstybės įmonės Registrų centro teisinį statusą, šios įmonės vykdoma kadastrinių matavimų atlikimo veikla negali būti visiškai prilyginta privačių subjektų vykdomai kadastrinių matavimų atlikimo veiklai. Valstybės įmonės Registrų centro vykdoma kadastrinių matavimų atlikimo veikla siejasi su šios įmonės, kaip nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo, veikla. Valstybės įmonės Registrų centro įstatų 9.2.1 punktas numato, kad ši įmonė vykdo nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, tvarkydama nekilnojamojo turto kadastrą.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė vykdyti pareiškėjo prašomus atlikti kadastrinius matavimus, motyvuodamas viešojo teisinio pobūdžio argumentais, tai yra vadovaudamasis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 153 punktu. Šiame ginče nei atsakovas, nei pareiškėjas civilinio teisinio pobūdžio argumentų nenurodo.

Taigi, vertinant aptariamą ginčą, darytina išvada, kad jame dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus, grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo