Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-25 · Civilinė byla Nr. 2S-2120-254/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-25
Bylos Nr.
2S-2120-254/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09305-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
R. D., A. D.
Advokatai
Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2120-254/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09305-2012-2;Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.1.; 113.6.; 122.4.;125.2.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. D. ir A. D. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13124-918/2012 pagal pareiškėjų R. D. ir A. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 3-4) nutraukti tarp pareiškėjų sudarytą santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi (b. l. 17-18) atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad iš kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį patalpos adresu (duomenys neskelbtini), bei garažą (boksą) adresu (duomenys neskelbtini). Šiam turtui Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2011-11-28 pritaikė areštą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad visam šiam turtui Kauno apygardos teismo 2010-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3176-153/2010 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą. Be to, Nekilnojamojo turto registre 2010-09-09 gautas advokatės Danos Žvingilienės prašymas neregistruoti A. D. ir R. D. sudarytų ¼ dalies negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalies patalpos adresu (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorių. Dėl šio turto 2010-09-09 yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėja L. S., tačiau savininkais Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodomi pareiškėjai. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-517-153/2012 dėl minėto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjams yra apribota disponavimo teisė jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šį turtą dalijasi. Sutartyje pareiškėjai neaptarė nekilnojamojo turto – ¼ dalies negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalies patalpos (duomenys neskelbtini), – pasidalijimo klausimo, nors šis turtas įregistruotas jų vardu. Taigi pareiškėjų nekilojamojo turto perleidimo sandoriai yra ginčijami, nėra aišku, kuris iš pareiškėjų prisiimtų teises ir pareigas nuginčijus šiuos sandorius, todėl konstatuotina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria pareiškėjai pasidalino turtą, kurio disponavimo teisė yra apribota, pažeidžia viešąją tvarką, todėl negali būti patvirtinta.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjai atskiraisiais skundais (b. l. 23-24, 25-26) prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskiruosius skundus grindžia šiais argumentais:

nekilnojamasis turtas, o būtent ¼ dalis negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), bei ¼ dalis negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pareiškėjams nuosavybės teise nepriklauso nuo 2010-09-09, kuomet jos pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perduotos L. S.. Turto perleidimo faktą patvirtina byloje esanti notarinė sutartis. Ta aplinkybė, kad L. S. neįregistravo šios sutarties NTR, negali būti kliūtis apeliantams siekti santuokos nutraukimo. Vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo;Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK numato teisines priemones ateityje susidarysiančiai situacijai spręsti. Prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, todėl turi būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka;teismas nepagrįstai pareiškimą atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šis įstatyminis pagrindas šiuo atveju netaikytinas, nes jame numatytas absoliutus ieškinio nenagrinėjimas teisme, tuo tarpu pareiškėjai pasirinko vienintelį įstatyme numatytą būdą tokiai savo teisei įgyvendinti;teismas, nustatęs, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja bendrai tvarkai ir gerai moralei, privalėjo civilinę bylą sustabdyti, kol sutuoktiniai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskiruosius skundus gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad apeliantai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje apeliantai susitarė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tame tarpe negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos-garažo (bokso) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą nustatė, kad šiam ir kitam apeliantams priklausiančiam turtui, kuris nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prokuratūros ir Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas areštas, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla 2-517-153/2012 dėl pažeistų teisių gynimo, neteisėtai pasisavinto turto grąžinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurioje apeliantai patraukti atsakovais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl dalies apeliantams priklausančio turto perleidimo sandorių vyksta teisminiai ginčai, konstatavo, kad kol šie ginčai nėra išspręsti ir nėra nustatytas aiškus turto savininkas, apeliantų prašymas dėl santuokos nutraukimo negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Be to, nurodė, kad apeliantų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeistų viešąją tvarką ir prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi sutikti negali.

Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas jų – nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 str. 1 d.). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

CK 3.51 straipsnyje yra nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pirmiau nurodytų sąlygų nebuvimo neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų santuoka jų bendru sutikimu negali būti nutraukta supaprastinto proceso tvarka, t.y. negalėjo jų prašymą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai turi daugiau kreditorių, kurių prašyme nenurodė. Pažymėtina, kad jeigu sutartyje apskritai nenurodoma apie bendrą sutuoktinių turtą ar jis nurodomas ne visas, nenurodyti duomenys apie visus sutuoktinių ar vieno jų kreditorius pripažintina, kad sutuoktiniai neįvykdė CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CPK 539 straipsnio reikalavimų. Tokiu atveju teisėjas, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, turi nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, o teismo nustatytu terminu jų nepašalinus, prašymą laikyti nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.), tačiau ne priimti skundžiamą nutartį ir prašymą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Pirmosios instancijos teismas jau prašymo priėmimo metu sprendė, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja viešajai tvarkai. Tačiau dėl tokių aplinkybių spręstina bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CK 540 str. 1 d.), o jas nustačius, byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Prašymą priėmus ir jį nagrinėjant, kreditoriams reiškiant reikalavimus kitoje teisme nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas turi spręsti klausimą dėl bylos dėl santuokos nutraukimo sustabdymo CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ydingumo bei sutuoktiniams reiškiamų kreditorių reikalavimų, dėl pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną supaprastinto proceso tvarka, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalė Burdulienė