- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-53-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01425-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūrai
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. Lakačaukienei,
trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Alfredui Niciui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1767-785/2010 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. V. ,
tretiesiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūrai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu (1–2 b. l.) prašė įpareigoti atsakovą V. V. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytus voljerus, esančius miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovas V. V. per teismo nustatytą terminą tinkamai nepašalins savavališkos statybos padarinių, pavesti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos organizuoti statybos padarinių pašalinimą, išieškant nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu (65–67 b. l.) ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą V. V. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti voljerus, esančius miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė atsakovui V. V. , kad jeigu jis per teismo nustatytą 6 mėn. terminą nepašalins savavališkos statybos padarinių, ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įgys teisę atlikti statybos padarinių pašalinimą atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 2 lentelę voljerai didesni nei 100 kv. m laikomi nesudėtingais II grupės inžineriniais statininiais. Reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktuose nurodyta, kad statant II grupės nesudėtingus statinius yra reikalingas supaprastintas statinio projektas bei raštiškas įgalioto valstybės tarnautojo (savivaldybės administracijos architekto) pritarimas. Atsakovas statinio statybai šių dokumentų neturi.
Reglamento bendrųjų pastabų 3 punkte nurodyta, jog 1 ir 2 lentelėse nurodyti nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis tai leidžia ir kuriuos statytojas valdo nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio bei miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, statinių statyba miško ūkio paskirties žemėje negalima (išskyrus specializuotus statinius: medienos sandėlius bei su mišku susijusius įrenginius, poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles). Teismas padarė išvadą, kad miškų ūkio paskirties žemėje toks statinys apskritai negali būti statomas ir tokio statinio statybai negalėtų būti išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo (savivaldybės administracijos architekto) pritarimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis pats šių statinių nestatė. Statiniai buvo įsigyti kartu su žemės sklypu. Teismas konstatavo, kad atsakovas naudoja statinius pagal paskirtį, laiko ten šunis, t.y. gauna naudą iš šių statinių, be žemės sklypo savininko sutikimo, jokie statybos darbai jo žemės sklype negali būti atliekami, o įsigijus žemės sklypą su statiniais, kurie nėra ir negali būti įteisinti, naujam savininkui tenka pareiga pasirūpinti šių neteisėtų statinių nugriovimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal LR CK 4.103 straipsnį jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovui tenka pareiga savo lėšomis nugriauti statinį, pašalinti nelegalios statybos padarinius (LR Statybos įstatymo 28 straipsnis; LR CPK 103 str. 3 d. 2 p.).
Atsakovo prašymą nustatyti 9 metų terminą teismas laikė nepagrįstu, peržengiančiu protingumo ribas, dėl ko nelegalių statybų šalinimo institutas netektų savo prasmės. Spręsdamas dėl optimalaus termino, savavališkos statybos padarinių pašalinimui, teismas atsižvelgė, kad tai yra nesudėtingos konstrukcijos statinys, nugriovimui nereikalaujantis daug lėšų ir laiko sąnaudų. Nelegalios statybos statinyje atsakovas laiko net 17 vnt. šunų, todėl jam bus reikalinga laiko susirasti kur laikyti šunis, arba pastatyti voljerą pagal statybos įstatymo reikalavimus, kitame žemės sklype, kur nėra draudžiamos statybos. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais konstatavo, kad 6 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra pakankamas nelegalios statybos padarinių pašalinimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (70–71 b. l.) atsakovas V. V. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą ir terminą nugriauti savavališkai pastatytus statinius nustatyti ne trumpesnį kaip 9 metai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:
Atsakovas pats šunų voljerų nestatė. Šunų voljerai buvo pastatyti dar iki to, kai jis 2000 m. sausio 24 d. įsigijo šalia jų esantį sodo namelį kartu su žemės sklypu. Atsakovas V. V. neturi jokių pastatų ar statinių, kurie būtų pritaikyti 17-ai veislinių šunų laikymui, o naujiems voljerams pastatyti teismo nustatytas 6 mėnesių terminas yra neprotingai trumpas, per tokį trumpą terminą neįmanoma įsigyti žemės sklypo voljerams statyti, gauti leidimo iš savivaldybės administracijos, sudaryti sutarties dėl voljerų statybos su rangovu ir jų pastatyti. Nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono apylinkės teismas pastarųjų aplinkybių net nenagrinėjo, ir iš esmės terminą nustatė vertindamas tik tas aplinkybes, kiek laiko reikia tokiems voljerams nugriauti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (84–85 b. l.) ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodė, kad Statybos įstatymo 28 str. 2 ir 3 d. nurodo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos padarinių šalinimui nustato 6 mėnesių terminą, kuris, esant svarbioms priežastims gali būti pratęstas vieną kartą 3 mėnesiams. Taigi minėtas įstatymas numato savavališkos statybos padarinių šalinimui 6 mėnesių terminą, nepriklausomai nuo to, kokį statinį - nesudėtingą, neypatingą ar ypatingą-reikalaujama nugriauti. Nugriautinas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, jo nugriovimui nereikia daug lėšų ar laiko sąnaudų, todėl teismo nustatytas 6 mėnesių terminas yra realus ir pakankamas savavališkos statybos padarinių pašalinimui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (78 b. l.) tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra nurodo, kad nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis tai leidžia ir kuriuos statytojas valdo nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu. Pagal Žemės įstatymo 26 str. ir Miškų įstatymo 2 str. nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje gali būti tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba nėra leidžiama. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo“ 13 p., atsakovas turimam šunų veislynui neturi leidimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (81 b. l.) tretysis asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, objektyviai įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-02-04 Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-100204-00015 nustatė, kad atsakovas V. V. savavališkai pastatė šunų voljerus, adresu (duomenys neskelbtini) (9–11 b. l.). Šiame akte nurodyta, kad šunų voljerai yra II grupės nesudėtingas statinys, kuriems statybos leidimas yra neprivalomas, tačiau privalomas supaprastintas statinio projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. Šio supaprastinto statinio projekto atsakovas V. V. neturi, todėl vadovaujantis 1996 m. kovo 19 d. LR Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio 71 dalimi, statiniai, pastatyti be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, laikytini savavališkais.
Ieškovas 2010-02-09 raštu Nr. 2D-1171, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareikalavo atsakovą V. V. iki 2010 m. balandžio 30 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti šunų voljerus, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (6 b. l.). 2010-04-30 raštu Nr. 4D-462 ieškovas konstatavo, kad atsakovas V. V. iki nurodyto termino nepašalino savavališkai pastatytų šunų voljerų (4 b. l.).
Pagal LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 2 lentelę, voljerai, didesni nei 100 kv. m. laikomi nesudėtingais II grupės inžineriniais statiniais. Minėto Reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktuose nurodyta, kad statant II grupės nesudėtingus statinius yra rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus.
Reglamento bendrųjų pastabų 3 punkte nurodyta, kad 1 ir 2 lentelėse nurodyti nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis tai leidžia ir kuriuos statytojas valdo nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu.
Iš byloje esančio pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad atsakovas V. V. 2005-11-30 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, kurio paskirtis – miškų ūkio (15 b. l.).
LR Miškų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams.
Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 32 straipsnis numato privataus miško savininko teises: valdyti, naudoti miško valdą ir disponuoti ja LR Civilinio kodekso, LR Žemės įstatymo, LR saugomų teritorijų įstatymo bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka, parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstą mišką, privačioje žemėje įveisti miškus ar paversti juos kitomis naudmenomis, gauti kompensaciją dėl ūkinės veiklos ribojimo, jungtis į asociacijas, kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas, dalyvauti kartu su privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę atliekančiais pareigūnais, kai tikrinama jo miško valda. Tiek miškų įstatyme, tiek šioje teisės normoje numatytas baigtinis miškų savininkų teisių sąrašas, kitų teisių, tame tarpe ir teisė statyti nors ir nesudėtingus statinius, miško savininkui nesuteikta.
Atsakovas neginčija savavališkos statybos fakto, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad 6 mėnesių terminas, skirtas savavališkos statybos padariniams pašalinti, yra per trumpas, nes per tokį terminą neįmanoma įsigyti žemės voljero statybai, gauti leidimo, sudaryti statybos rangos sutartį naujo voljero statybai.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Savavališkos statybos aktą ieškovas surašė dar 2010 metų vasario 4 d., o 2010-02-09 raštu Nr. 2D-1171 pareikalavo atsakovą iki 2010 m. balandžio 30 d. likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti šunų voljerus, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (6 b. l). Atsakovas V. V. jau daugiau kaip prieš metus laiko buvo įspėtas, kad privalo pašalinti savavališkai pastatytus šunų voljerus, tačiau nepasirūpino nei žemės sklypo, nei leidimo ar kt. klausimais, galimai dėl savo nerūpestingumo. Vienerių metų terminas, praėjęs nuo savavališkos statybos akto surašymo, ir pirmosios instancijos teismo paskirtas 6 mėnesių terminas, yra pakankamas terminas įsirengti naujus voljerus. Atsakovas galėjo šiuos klausimus išspręsti tinkamai, jeigu būtų buvęs rūpestingas ir atidus. Be to, šunų voljerai yra nesudėtingos konstrukcijos statiniai, kurių įsigijimui, įrengimui, o taip pat ir pašalinimui nereikalingos didelės išlaidos ar laiko sąnaudos. Išdėstytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad protingas terminas šunų voljerams nugriauti yra 9 metai.
Atsakovas V. V. apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad jis pats šunų voljerų nestatė, jie buvo pastatyti dar iki jam įsigyjant šalia esantį sodo namelį.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, nes kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kas iš tikrųjų faktiškai pradėjo statyti statinius ar kas baigė statybos darbus. Svarbiau kieno užsakymu statybos buvo pradėtos ar kas duotuoju momentu gauna naudą naudodamasis statybos proceso metu sukurtais daiktais. Atsakovas neginčijo, kad šis statinys priklauso jam, jis juose laiko šunis ir iš statinių gauna naudą. Įsigijus žemės sklypą su statiniais, kurie negali būti įteisinti, naujajam savininkui tenka pareiga pasirūpinti šių neteisėtų statinių nugriovimu.
Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymo Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” 13 punktas numato, kad už agresyvius šunis atsakingi asmenys privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, leidimą tokį šunį laikyti. Iš teismui pateiktų šunų kilmės dokumentų matyti, kad atsakovas laiko Vidurinės Azijos aviganių ir Kaukazo aviganių veislės šunis (29–44 b. l.). Agresyvių šunų veislių sąraše nurodyta, kad Kaukazo aviganis yra priskiriamas agresyvių šunų veislei, todėl laikydamas šiuos šunis, atsakovas privalo turėti savivaldybės leidimą. Byloje įrodymų, kad V. V. šį leidimą turi, nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybės, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo V. V. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CK 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) 5,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.