Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-559-633/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
1-559-633/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36786-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Civilinis ieškovas
P. V., M. V.
Advokatai
Bronislovas Liatukas, Matilda Liatukaitėsir Bronislovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-559-633/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36786-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams P. V. ir M. V., jų atstovui pagal pavedimą advokatui Bronislovui Liatukui, gynėjui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. E. Š., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, išlaikytinių neturintis, aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį;

2. A. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs ir išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;

3. A. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs ir turintis 3 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (buvę teistumai išnykę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį;

4. A. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nesusituokęs ir išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis E. Š. 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 15.00 val. laiku Keturkaimio km Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav. esančiuose laukuose, kilus konfliktui dėl ginčijamos žemės, apgadintos sėjamosios bei ir senesnių asmeninių nesutarimų, tyčia pargriovė P. V. ant žemės ir kumščiais sudavė iki dešimt smūgių jam į galvą ir kt. kūno vietas; į lauką atvykus kaltinamojo E. Š. pakviestiems kaltinamiesiems A. Š., A. Š. bei A. M., veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamajam A. Š. pakartotinai pargriovus nukentėjusįjį P. V. ant žemės, kaltinamieji E. Š., A. Š., A. Š. ir A. M. spyrė kojomis bendrai iki aštuonių kartų gulinčiam P. V. į juosmens sritį ir krūtinę bei kaltinamasis A. Š. metaliniu strypu dukart sudavė nukentėjusiam P. V. į petį; į lauką atvykus nukentėjusiojo P. V. pakviestam M. V., kaltinamasis E. Š. kumščiu sudavė M. V. į pilvą ir kairę ausį; tokiu bendru mušimu kaltinamieji sukėlė nukentėjusiajam P. V. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą nukentėjusiajam M. V..

Šiais veiksmais kaltinamieji E. Š., A. Š., A. Š. ir A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis E. Š. kaltu teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, dėl bylos esmės paaiškino, jog kaltinamieji A. Š. ir A. Š. yra jo sūnūs, o kaltinamasis A. M. – dukters sugyventinis, taip pat teigė, jog nebuvo susipykęs ir su nukentėjusiais. Įvykio dieną jis dirbo (lėkščiavo) savo lauką, o nukentėjusysis P. V. sėjo gretimą liudytojo J. N. sklypą. Atvykęs į savo lauką, palei vieną jo kraštą nerado riboženklių, apie 4 m. pločiu palei tą patį kraštą jo laukas buvo išdirbtas ir užsėtas (kartu su J. N. sklypu), jis pamanė, jog tai padarė kaimyniniame lauke dirbęs nukentėjusysis P. V.. Pastarajam sustojus, jis, kaltinamasis E. Š., su savo traktoriumi privažiavo nukentėjusiam iš dešinės pusės priekiu į sėjamąją, kad būtų į šią atsitrenkęs ir apgadinęs, teigė nematęs ir nepajutęs. Jie abu išlipo iš savo traktorių, jis, kaltinamasis E. Š., ėmė bartis ant P. V., kad šis išvartė jo sklypo riboženklius ir išdirbo bei užsėjo kraštą jo žemės, nukentėjusysis neigė tai padaręs. Dar iki išlipimo iš traktoriaus jis telefonu pakvietė atvažiuoti į lauką savo sūnus ir žentą (likusius kaltinamuosius). Jam su P. V. susiginčijus, jiedu susikibo vienas kitam už drabužių ir parkrito ant žemės, pirmas jo teigimu pradėjo smurtauti pats nukentėjusysis P. V., besiraičiodami jie vienas kitam sudavė kumščiais į galvą, veidą po maždaug 4 smūgius ar daugiau. Jiems kuriam laikui liovusis ir abiem atsistojus, nukentėjusysis P. V. jam netikėtai dar sudavė į veidą ir spyrė į krūtinę, po ko pabėgo toliau į lauką, pamatęs į laiką prie jų automobiliu atvažiavusius jo sūnus ir žentą (kitus kaltinamuosius). Nukentėjusiojo P. V. daugiau niekas nepersekiojo ir nemušė. Netrukus savo mikroautobusu į laukus prie jų (kaltinamųjų) atvažiavo ir sustojo, prieš tai pavojingai manevruodamas (važiuodamas į juos). P. V. tėvas, nukentėjusysis M. V.. Kilus konfliktui, šis, nukentėjusysis M. V., pirmas sudavė jam, kaltinamajam E. Š., kumščiu į krūtinę bei sugriebęs už drabužių tempė į save, tuomet jis, E. Š., jo teigimu gindamas save, sudavė nukentėjusiajam M. V. į kairę ausį, daugiau smūgių, tame tarpe ir į pilvą, tvirtino nesudavęs, tuo konfliktas ir pasibaigęs, kiti kaltinamieji (jo sūnūs ir žentas) smurto nei prieš vieną iš nukentėjusiųjų nevartojo. Iki šio konflikto tiek jis, tiek ir abu nukentėjusieji buvę sveiki (be išorinių sužalojimų žymių), jis pats konflikto metu taip pat patyrė lengvus kūno sužalojimus. Policijos pats nekvietė, nes nenorėjęs pykčių su kaimynais (nukentėjusiais), iš įvykio vietos išvyko, nes sutriko sveikata, žinojo, kad nukentėjusieji iškvietė policiją.

3. Kaltinamasis A. Š. kaltu teisiamajame posėdyje taip pat visiškai neprisipažino, dėl bylos esmės paaiškino, kad prieš įvykį jis su broliu A. Š. ir sesers sugyventiniu A. M. pietavo savo (tėvų) namuose, į brolio telefoną iš laukų paskambinęs tėvas, kaltinamasis E. Š., prašė atvažiuoti, nes nukentėjusysis P. V. išvartęs jų žemės sklypo riboženklius prie ribos su J. N. sklypu, jokių lazdų, strypų ar pan. daiktų muštynėms jie su savimi nepasiėmė ir neturėjo, išvyko tėvų automobiliu. Artėjant prie laukų, jis matė, kad kaimyninio J. N. žemės sklypo kampe sustojęs su prikabinta sėjamąja (duomenys neskelbtini) traktorius, o jam iš dešinės priekiu į sėjamąją stovi jo tėvo traktorius su prikabintomis lėkštėmis, ar šis buvo atsitrenkęs ir sėjamąją apgadinęs, tvirtino nematęs. Toliau jiems artėjant, jis tvirtina matęs, jog pats nukentėjusysis P. V. kumščiu sudavė jo tėvui kaltinamajam E. Š. į veidą ir pabėgęs tolyn į laukus (daugiau smūgių šioje vietoje nebuvę), į tą laiką jie sustoję ir išlipę iš automobilio, priėję prie tėvo, nukentėjusio P. V. niekas iš jų nepersekiojo ir jo nemušė, ar tas buvo sumuštas, tvirtina nematęs. Jo tėvo, kaltinamojo E. Š., buvo kruvinos lūpos, daugiau sužalojimų žymių pas jį irgi nematęs. Į tą laiką į lauką savo mikroautobusu atvažiavo ir sustojo, prieš tai pavojingai manevruodamas, P. V. tėvas nukentėjusysis M. V.. Tolimesnio konflikto tarp jo tėvo ir atvažiavusio M. V. jam nesimatė (užstojo mikroautobusas), tačiau konfliktui pasibaigus, tėvas teigė, kad M. V. pirmas sudavė jam į krūtinę, tuomet jis, E. Š., sudavęs atgal į ausį. Tėvui E. Š. pasidarius bloga, jis jį išvežė į namus, o brolis su A. M. liko toliau dirbti jų lauką, jie policijos nekvietė, kas ją iškvietė, jam nežinoma.

4. Kaltinamasis A. Š. kaltu teisiamajame posėdyje irgi visiškai neprisipažino, dėl bylos esmės davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis A. Š., papildomai nurodydamas, jog matęs, kad jiems artėjant prie įvykio vietos, nukentėjusysis P. V. prieš pabėgdamas ne tik sudavė kumščiu jo tėvui E. Š. į veidą, bet ir įspyrė jam į krūtinę, be to, atvažiavęs prie jų ir išlipęs iš savo mikroautobuso nukentėjusysis M. V. pirmas sudavė kumščiu jo tėvui kaltinamajam E. Š. į krūtinę bei sugriebęs už marškinėlių tempė į save, po ko tėvas sudavęs kumščiu atgal jam, M. V., į ausį.

5. Kaltinamasis A. M. kaltu teisiamajame posėdyje taip pat visiškai neprisipažino, dėl bylos esmės davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir kaltinamasis A. Š., išskyrus pastarojo teiginį, kad jiems artėjant prie įvykio vietos, nukentėjusysis P. V. įspyręs kaltinamajam E. Š. į krūtinę (to tvirtino nematęs).

6. Nukentėjusysis P. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nusikaltimo įvykio metu savo traktoriumi su prikabinta sėjamąja sėjo kviečiais kaimyno liudytojo J. N. žemės sklypą, kuris ribojasi su kaltinamojo E. Š. sklypu, pastarajame savo traktoriumi dirbo (lėkščiavo) pats kaltinamasis E. Š., tarp jų jau ir anksčiau buvo kilęs ginčas dėl neva tai jo, P. V., išvartytų E. Š. sklypo riboženklių. Vienu momentu jis užsivažiavo ir sustojo J. N. lauko gale, reguliavo kompiuterį, jam už nugaros buvo E. Š. sklypas, riboženklių tvirtino nekliudęs. Į tą laiką jam iš dešinės atvažiavo kaltinamasis E. Š. ir traktoriaus priekiu nestipriai, tačiau tyčia atsitrenkė į jo sėjamąją, ją apgadino. Šioje vietoje J. N. tvirtinimu yra jo žemė, ji jau buvo jo išdirbta ir paruošta sėjai. Jis iš traktoriaus kabinos telefonu paskambino ir pranešė apie įvykį savo tėvui, nukentėjusiajam M. V., bei tuo pačiu telefonu padarė keletą apgadintos sėjamosios fotonuotraukų, taip pat matė, jog kažkam telefonu iš savojo traktoriaus skambino ir kaltinamasis E. Š.. Po to šis, E. Š., išlipęs iš savojo, priėjo prie jo traktoriaus, jis, P. V., taip pat išlipęs bei paklausęs, kodėl E. Š. įvažiavęs į jo sėjamąją, tuomet tas atsakęs, jog tai jam, P. V., už ankstesnį riboženklių išvartymą, keikęs jį. Po šito kaltinamasis E. Š. užsimojęs kumščiu, jis, P. V., spėjęs žengti atgal, smūgio išvengęs, pasilenkęs paimti nuo žemės iškritusio savo telefono, tuo pasinaudojęs E. Š. jį stipriai pastūmęs iš priekio, dėl ko jis, P. V., nugriuvęs ant nugaros į dirvą, kaltinamasis E. Š. jį klūpėdamas apžergęs kojomis, taip prispausdamas prie žemės ir kumščiais jam sudavęs į veidą bei kt. galvos vietas, mano, iki 10 kartų, iki įvykio jo kūnas buvęs visiškai sveikas, be jokių sužalojimų. Jam pavyko E. Š. nustumti ir atsistoti. Į tą laiką prie jų atvažiavo „Audi“ automobiliu kiti trys kaltinamieji, A. Š. ir A. M. turėjo rankose pagalius (lazdas), o A. Š. iš automobilio bagažinės pasiėmė metalinį strypą. Tuo metu kaltinamasis E. Š. rodydamas į jį paliepė „vaikai, „imat“ šitą“, jis ėmė bėgti tolyn į laukų gilumą, tačiau kaltinamieji jį pasivijo, pirmasis jam bėgančiam per kojas sukirto kaltinamasis A. Š., beveik tuo pačiu metu jį rankomis stūmė kaltinamasis A. M. ir jis, P. V., krito į dirvą ant pilvo, susirietė „į kamuolį“ ir rankomis dengėsi galvą. Prie savęs jau girdėjo visų keturių kaltinamųjų jam išsakomus keiksmažodžius ir jautė, kad yra spardomas ne mažiau kaip po du žmones iš skirtingų (priešingų) kūno pusių, todėl ir manantis, kad buvo spardomas visų keturių kaltinamųjų, jam šiuo metu buvo įspirta į šonus, pečius, ranką, viso, apie 8 kartus, smurtui liovusis, prie savęs pamatęs visus keturis kaltinamuosius. Po spyrių jis dar pajuto vieną po kito du smūgius į dešinės mentės sritį, pagal pojūčius, šie smūgiai buvo suduoti būtent metaliniu strypu, kurį prieš tai matė kaltinamojo A. Š. rankoje. Kaltinamieji patys liovėsi jį mušti, kai lauke pasirodė mikroautobusu atvažiavęs jo tėvas M. V., kuomet šis išlipo, prie jo priėjo E. Š. ir A. Š., kilo konfliktas, E. Š. bandė suduoti tėvui, šis pasitraukė, po to išgirdo du duslius smūgių garsus, kai priėjo pats arčiau, tėvas pasakė, kad E. Š. jam sudavė į pilvą, po to į ausį. Jo tėvas iškvietė policiją. Jis pats, P. V., tvirtino nė vienam iš kaltinamųjų smūgių nesudavęs.

7. Nukentėjusysis M. V. patvirtino, kad prieš pat nusikaltimo įvykį jam paskambinęs sūnus nukentėjusysis P. V. pranešė, jog kaltinamasis E. Š. tyčia traktoriumi įvažiavo į jo sėjamąją ir ją apgadino, sūnus tuo metu sėjo kaimyno liudytojo J. N. žemės sklypą. Jis iškart važiavo savo mikroautobusu pasižiūrėti, kas nutikę. Artėdamas prie įvykio vietos, likus 100 m ar mažiau, matė, jog J. N. sklype netoli savo traktoriaus ant dirvos guli susirietęs į kamuolį ir užsikniaubęs galvą jo sūnus P. V., o jį apstoję visi keturi kaltinamieji, pats tiksliai matė, jog kaltinamasis A. Š. užsimojęs kirto sūnui metaliniu strypu, kaltinamieji A. Š. ir A. M. – spardė sūnų kojomis (A. M. rankoje dar matė ir kažkokį daiktą), viso pats matė ne mažiau kaip penkis smūgius, kad sūnui tuo metu būtų smūgiavęs ir kaltinamasis E. Š., jis, M. V., nematęs, todėl to tvirtinti negalįs. Jį pamatę, kaltinamieji liovėsi, jis pats į juos specialiai nevažiavo ir sustojo likus 2-3 metrams, išlipęs bandė aiškintis, už ką mušamas jo sūnus, tačiau aiškių paaiškinimų nebuvo. Jis matė, jog sūnaus sėjamoji išties apgadinta, prie jos tebestovėjo E. Š. traktorius, jo dažų likučių matėsi ant sūnaus sėjamosios apgadintose vietose, buvo aišku, kad įvažiavo kaltinamasis E. Š. ir tai padarė tyčia. Tuomet jis telefonu pranešė policijai apie įvykį ir liko laukti pareigūnų. Supykęs dėl policijos iškvietimo, kaltinamasis E. Š. netikėtai sudavė jam kumščiu į pilvą bei į kairę ausį. Jis pats smūgių E. Š. nesudavęs, tačiau sugriebti už drabužių šį galėjo, to neneigia, bet tyčia jų neplėšęs. Tiek sūnus, tiek jis pats iki šių įvykių buvę visiškai sveiki, asmeniškai pats su kaltinamaisiais anksčiau nesutarimų neturėjęs, tačiau jam žinoma, jog tokių turėjo jo sūnus P. V. su kaltinamuoju E. Š. dėl riboženklių. Pasibaigus konfliktui ir iki policijos atvykimo, jo klausinėjamas, sūnus P. V. jam papasakojo (teigė) lygiai tokias pačias jo sumušimo aplinkybes, kaip jas nurodė ir teisiamajame posėdyje.

8. Liudytojas J. N. teisme patvirtino, jog turintis žemės Keturkaimio km Vilkaviškio r. sav., jo sklypas ribojasi su kaltinamojo E. Š. žemės sklypu, teigė, kad ginčų dėl sklypų ribos vietos nebuvo. Įvykio dieną jo prašymu (pasamdytas) nukentėjusysis P. V. su savo technika sėjo jo sklypą. Po kurio laiko jam paskambinęs tas pats P. V. pasakė, jog kaltinamasis E. Š. su traktoriumi įvažiavo į jo sėjamąją ir ją apgadino, klausė, kas taisys ar atlygins nuostolius. Tuomet jis vienas nuvyko pasižiūrėti, kas atsitikę. Savo lauko gale prie krašto, kur šis ribojasi su E. Š. žeme, rado stovintį P. V. traktorių su prikabinta ir apgadinta iš dešinės pusės sėjamąja, tiek pastaroji, tiek ir traktorius stovėjo jo, J. N., žemėje ir į E. Š. žemę įvažiuota nebuvo. Prie sėjamosios iš dešinės pusės dar matėsi statmenos jai traktoriaus ratų vėžės, pačio traktoriaus jau nebuvo. Gretimą E. Š. žemės sklypą dirbo (lėkščiavo) su jo traktoriumi A. Š. ir A. M.. Jam dar tik važiuojant į įvykio vietą, jis ant privažiavimo prie gyvenvietės kelio sustojęs rado laukiantį policijos nukentėjusįjį M. V., kuris jam papasakojo, kad jo sūnui P. V. sėjant jo, J. N., žemės sklypą, atvažiavęs iš savojo tyčia įvažiavo savo traktoriumi į sėjamąją E. Š., kilus konfliktui, pastarasis telefonu išsikvietė likusius kaltinamuosius ir visi keturi sumušė, daužė, spardė jo sūnų P. V., o atvykus jam, M. V., apginti sūnaus, E. Š. ir jam sudavęs į pilvą ar krūtinę, dėl ausies lyg tai neminėjo, šviežių sumušimo žymių pats nepastebėjęs. Atvykus prie M. V. policijai, kartu su jais ir pats atvažiavo į įvykio vietą. Čia su P. V., tuo metu sėdėjusiu savo traktoriuje, pats nekalbėjęs, tačiau matęs, jog buvo sumuštas, nubrozdintas jo veidas, jis taip pat skundėsi gumbu galvoje, iškviesti medikai jį išgabeno į ligoninę.

9. Liudytojas D. A., policijos pareigūnas, kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, kad įvykio dieną gavo pranešimą telefonu iš nukentėjusiojo (M. V.), kad jį ir laukuose Keturkaimio km Vilkaviškio r. sav. traktoriumi dirbusį jo sūnų sumušė 4 asmenys su pagaliais, susitarė, jog šis jų lauks Ateities gatvėje. Patikrinti pranešimo jis vyko kartu su pareigūne L. G., sutartoje vietoje rado jų laukusį su mikroautobusu pranešėją, su juo buvo dar vienas vyriškis. Pranešėjui palydėjus, nuvažiavo į lauką, jame rado stovintį traktorių, prie jo pranešėjo sūnų, kurio buvo sumuštas veidas, pastarasis dar tvirtino, kad jam į sėjamąją tyčia įvažiavo ir ją apgadino E. Š.. Pranešėjas ir toliau tvirtino, kad 4 kaltinamieji su lazdomis sumušė jo sūnų, o atvykus ir į konfliktą įsikišus jam pačiam, ir pats gavo smūgį į ausį, skundėsi, kad joje spengia. Toliau gretimame lauke dirbo kitas traktorius, pranešėjo ir jo sūnaus teigimu, būtent tas, kuriuo buvo apgadinta jų sėjamoji. Iškvietęs į įvykio vietą tyrimo grupę, jis pats su kolege dar nuvyko ieškoti E. Š. į jo namus, tačiau nerado, sutuoktinė teigė, kad jis išvykęs pas advokatą į Vilniaus m. pasitarti dėl situacijos (2 t., b. l. 116-117).

10. Iš esmės tas pačias aplinkybes byloje, tame tarpe ir teisiamajame posėdyje, patvirtino ir liudytoja L. G., policijos pareigūnė, papildomai nurodydama, jog atvykusi į nusikaltimo įvykio vietą, prie nukentėjusiojo traktoriaus apgadintos sėjamosios matėsi (buvo) kito traktoriaus vėžės, kad pranešėjo ausies srityje išoriškai matėsi sumušimo žymės (patinimas), taip pat, kad apie įvykį pasakojęs pranešėjo sūnus minėjo, jog buvo mušamas ir armatūra (metaliniu strypu) (2 t., b. l. 119-120).

Policijos pareigūnų, liudytojų D. A. ir L. G., parodymais nurodytą nukentėjusiojo M. V. pranešimo apie jo ir jo sūnaus nukentėjusio P. V. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (sumušimo) aplinkybes turinį byloje patvirtina ir minėtų pareigūnų (liudytojų) ant tarnybinės uniformos, atvykus į nusikaltimo įvykio vietą, dėvėtais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais padarytas įrašas, kuris buvo betarpiškai ištirtas, peržiūrint ir perklausant jį teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 147-150).

11. 2020 m. rugsėjo 13 d., 17.00 – 17.30 val. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikaltimo įvykis įvykęs išdirbtame lauke Vilkaviškio r. sav. Keturkaimio km Ūkininkų gatvės prieigose. Žiūrint nuo minėtos gatvės pusės, pačiame lauko gale jo dešiniame kampe rastas stovintis raudonos spalvos traktorius „Casey H185PUMA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie galo prikabinta sėjamąja. Tiek traktorius, tiek sėjamoji stovi išdirbtoje dirvoje, už jungtinio bei jo dešinėje, žiūrint nuo Ūkininkų gatvės pusės, yra sklypai su žydinčiais pasėliais (tikėtina rapsais). Sėjamosios dešinėje pusėje ant maždaug 1 m. aukštyje esančios metalinės detalės su galiniu žibintu rasti apgadinimai – ji nulenkta ir nubrozdinti dažai (1 t., b. l. 39-45). Nukentėjusio P. V. prie bylos pateiktose 4 fotonuotraukose, padarytose nusikaltimo įvykio vietoje 2020 m. rugsėjo 13 d. nuo 15:03:33 val. iki 15:07:15 val. laikotarpiu, užfiksuota situacija, kad į įvykio vietoje rastą prie jo traktoriaus prikabintą sėjamąją iš dešinės pusės įsirėmęs priekine dalimi (svarmenimis) būtent fiksuotų apgadinimų vietoje kaltinamojo E. Š. traktorius „John Deere 6930“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie galinės dalies prikabintomis lėkštėmis, šio traktoriaus kabinoje prie vairo, sprendžiant vizualiai, sėdi pats kaltinamasi E. Š., 2 fotonuotraukos padarytos iš nukentėjusiojo traktoriaus kabinos, kitos dvi – nuo dirvos (1 t., b. l. 46-50).

12. 2020 m. rugsėjo 13 d. atitinkamai 16:11 val. ir 16:12 val. laiku atliktomis alkotesteriu „Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0286 patikromis nustatyta, jog nukentėjusieji M. V. ir P. V. yra visiškai blaivūs (0,00 prom.) (1 t., b. l. 121-123).

13. 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiajam P. V. konstatuota galvos, veido sumušimas, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, o taip pat kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės ausies kaušelio, apatinės lūpos, smakro ir dešinės mentės srityse, nubrozdinimai kaktos, nosies nugarėlės, kairio skruosto ir kairio žando srityse. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. rugsėjo 13 d. kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir smūgiai kumščiais bei spyriai kojomis, mažiausiai 9 trauminiais poveikiais (smūgiais), ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis P. V. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 127).

Nukentėjusiojo P. V. bylon pateikti medicininiai dokumentai patvirtina sveikatos priežiūros paslaugų dėl patirtų traumų nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu jam teikimą (sveikatos sutrikdymą ir taikymą gydymą medikamentais) mažiausiai iki 2020 m. rugsėjo 21 d. (2 t., b. l. 182-183).

14. 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam M. V. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertintas. Jeigu jam nagrinėjamo nusikaltimo įvykio metu (2020 m. rugsėjo 13 d.) buvo suduota į kairės ausies sritį, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 133).

Nukentėjusiojo M. V. bylon pateikti medicininiai dokumentai patvirtina sveikatos priežiūros paslaugų dėl patirtos kairiosios ausies traumos jam teikimą 2020 m. rugsėjo 22 d. (2 t., b. l. 180).

15. 2020 m. spalio 23 d. administracinių nusižengimų protokolu su administraciniu nurodymu kaltinamasis E. Š. buvo pripažintas kaltu betarpiškai prieš nagrinėjamą byloje nusikaltimo įvykį pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus, atsitrenkęs į prie nukentėjusiojo P. V. traktoriaus prikabintą sėjamąją ir ją apgadinęs bei pasišalinęs iš įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, jam paskirta ir jo įvykdyta administracinė nuobauda (bauda) (1 t., b. l. 174-177).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

16. Dėl kaltinamųjų parodymų. Kaltinamieji A. Š., A. Š. ir A. M. byloje nuosekliai neigė nusikaltimo įvykio metu ir vietoje persekioję nukentėjusįjį P. V. ir jo atžvilgiu vartoję bet kokį fizinį smurtą (jį mušę), taigi ir jiems inkriminuojamą (punktas 1), o kaltinamasis E. Š. – nors ir pripažinęs vieną iš jam inkriminuotų (punktas 1) smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį M. V. – smūgį kumščiu jam į kairės ausies sritį, tvirtino tai padaręs gindamas save nuo paties M. V. užpuolimo ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Teismas sprendžia, kad šie kaltinamųjų pareiškimai (parodymai) neatitinka tikrovės ir tiek, kiek jie prieštarauja teismo aukščiau konstatuotoms kaip nustatytoms šioje byloje faktinėms nusikaltimo įvykio aplinkybėms (punktas 1), atmestini, vertinami labiausiai bylos baigtimi suinteresuotų kaltinamųjų tarpusavyje aptartu ir suderintu siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek kiekvienam sau, tiek ir kitiems bendrininkams, su kuriais kiekvienas iš jų yra susietas artimais giminystės (šeimos) ryšiais. Tiek nusikalstamą veiką nukentėjusių atžvilgiu pradėjęs kaltinamasis E. Š., tiek jau eigoje prie jos E. Š. prašymu prisijungę likusieji kaltinamieji turėjo aiškų motyvą smurtu kerštauti pirmiausiai nukentėjusiam P. V., o po to ir jų veiksmus bandžiusiam nutraukti pirmojo tėvui nukentėjusiajam M. V., - asmeninės neapykantos dėl įsisenėjusių konfliktų iš esmės neneigė ir patys kaltinamieji, tai patvirtino teisme ir liudytojas J. N.. Tokias teismo išvadas suponuoja be kita ko ir aplinkybės, jog, pirma, policiją kvietė ir teisinės gynybos prašė ne tariamai gynęsis E. Š. ir (ar) kiti kaltinamieji (jo bendrininkai), tačiau neva tai juos kiekvienas užpuolę nukentėjusieji, antra, būtent kaltinamieji, žinodami apie pranešimą/kvietimą, pasišalino iš įvykio vietos, nelaukdami policijos, be to, jie patraukė ir savo traktorių, kuriuo buvo labai tikėtina tyčia apgadintas nukentėjusio P. V. turtas ir būtent tuo tiesiogiai ir specialiai išprovokuotas konfliktas, žinant, jog jėgos persvara yra kaltinamųjų pusėje, negana to, kaltinamieji E. Š. ir A. Š. netgi pasišalino iš savo namų arba juose pasislėpė nuo policijos tyrėjų. Taigi, jau vien pačių kaltinamųjų elgesys po nusikaltimo įvykio, teismo vertinimu, įrodo, kad visgi jie buvo nagrinėjamo byloje konflikto iniciatoriai ir kaltininkai, kad būtent jie buvo užpuolikų vaidmenyje, o tai, kad kaltinamasis E. Š. taip pat patyrė nežymius kūno sužalojimus, nuo jo užpuolimo ginantis nukentėjusiam P. V., nekeičia kaltinamųjų byloje įrodytų veiksmų teisinio vertinimo baudžiamojo įstatymo požiūriu.

17. Dėl nukentėjusiųjų parodymų. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių, juridiškai reikšmingų nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio aplinkybių byloje buvo pakankamai nuoseklūs (neatitikimai lyginant jų parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme nėra esminiai), jie ne tik dera tarpusavyje, vieni kitus papildydami ir patvirtindami, ir yra logiški, bet ir yra visiškai patvirtinti kitų teismo aukščiau aprašytų įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, pirmiausiai liudytojų J. N., D. A. ir L. G. parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvadomis, abiejų nukentėjusiųjų medicininių dokumentų duomenimis, įvykio vietos apžiūros rezultatais, nukentėjusiojo P. V. padarytomis fotonuotraukomis ir kt., kas dėstyta aukščiau. Pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, priešingai nei kaltinamųjų, teismas šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, todėl abiejų nukentėjusiųjų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, pripažįstami atitinkančiais šios bylos faktines aplinkybes, yra teisingi.

18. Visi aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį kaltinamųjų parodymų (punktas 16), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamajam E. Š. sąmoningu turto sugadinimu sukėlus dėl asmeninių nesutarimų ir darbo ginčijamoje žemėje konfliktą su nukentėjusiuoju P. V., pats šį užpuolė ir mušė bei tam taip pat išsikvietė iš namų kitus kaltinamuosius, šiems atvykus jau bendrai su jais toliau mušė nukentėjusį P. V. bei jį ginti atvykusį jo tėvą nukentėjusįjį M. V., bendru mušimu pirmajam sukeldami fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydami sveikatą, o antrajam - sukeldami fizinį skausmą (punktas 1).

19. Aplinkybių, kurios šalintų visų, ar kurių tai skyriumi kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą juos visus ar dalį jų nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė. Nors kaltinamasis E. Š. teigia, jog savo pripažįstamu byloje smurtu atsakė į pirmesnį paties nukentėjusiojo M. V. smurtą, taip save gindamas (veikęs būtinosios ginties ribose), tačiau teismo aukščiau jau įvertinti bylos duomenys savo visuma tai paneigia ir teikia pagrindą priešingai išvadai, tai yra, kad būtent kaltinamasis E. Š. buvo užpuolikas, o nukentėjusysis M. V. pirmiausiai gynė jo akivaizdoje mušamą savo sūnų, o po to ir pats save, dėl ko ir nukentėjo.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

20. Teismas sprendžia, kad visų kaltinamųjų veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusius smurtu užpuolė ir bendrai veikdami (mušdami) sumušė būtent visi keturi kaltinamieji ir niekas kitas, kokiais individualiais veiksmais kiekvienas iš kaltinamųjų prisidėjo prie bendrai vykdytos nusikalstamos veikos ir realizavo jos sudėtį teismo buvo aprašyta aukščiau (punktas 1). Antra, kiekvienas iš kaltinamųjų taip aktyviai veikė (suduodami smūgius nukentėjusiems atitinkamai kumščiais, spirdami kojomis ar smūgiuodami metaliniu strypu (A. Š.), į įvairias kūno vietas (kur pakliuvo) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (padarinių nukentėjusių sveikatai) atžvilgiu jų kiekvieno tyčia, teismo vertinimu, ir buvo neapibrėžta, todėl kiekvienas iš kaltinamųjų turi atsakyti pagal faktiškai kilusias dėl jų visų keturių bendro mušimo pasekmes abiejų nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiam M. V., taip pat fizinio skausmo sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų jais sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam P. V.. Trečia, daugybiniai smūgiai kumščiais, kojomis bei metaliniu strypu, sukėlę abiem nukentėjusiems ženklų laiką trukusį fizinį skausmą ir išorinius kūno sužalojimus (P. V.), dėl kurių jiems abiem prireikė sveikatos priežiūros paslaugų, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 straipsnio 1 dalies) prasme neabejotinai turi būti traktuojama abiejų nukentėjusiųjų mušimu. Ketvirta, nukentėjusiųjų mušimo pasekmės šių asmenų sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiškimais, tiek liudytojų parodymais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek ir pačių kaltinamųjų paaiškinimais apie nukentėjusiųjų išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvę sveikais veidais).

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

21. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kiekvienam iš kaltinamųjų paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų bendrai įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo panaudotas ne prieš vieną, tačiau prieš du asmenis, nors jis ir nebuvo labai intensyvus ir stiprus bei nesukėlė pavojingesnių padarinių nukentėjusių sveikatai, tačiau dviem smūgiams į nukentėjusio P. V. kūną buvo panaudotas specialiai su savimi atsigabentas daiktas – metalinis strypas, didinęs fizinio smurto sunkesnių padarinių riziką šiam nukentėjusiajam.

22. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamųjų veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais bendrais kaltinamųjų veiksmais (bendru mušimu) sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų (P. V.) atsiradimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra.

23. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurios jų visų vertinamos dar teigiamai : kaltinamieji baudžiamojo įstatymo požiūriu visi nusikalto ir yra teisiami pirmą kartą, iki byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykio nebuvo bausti ir administracinėmis nuobaudomis, visi dirba (E. Š. ir A. Š. – savo ūkininkų ūkiuose), gyvena šeimose (išskyrus A. Š.), A. Š. dargi turi 3 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, alkoholiu ir (ar) kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis kaltinamieji nepiktnaudžiauja.

24. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė, o sunkinančia pripažįstama aplinkybė, jog nusikalstama veika įvykdyta bendrininku grupe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, teigiamomis įvertinus kaltinamųjų asmenybes, tačiau nustačius po vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustačius lengvinančių, bus teisinga visiems kaltinamiesiems paskirti pagal baudžiamojo įstatymo sankciją švelniausios rūšies viešųjų darbų bausmes, kurių dydžius nustatyti atitinkamai maždaug sankcijos vidurkio – 6 mėn. po 20 val. (viso – 120 val.), dydžiu kaltinamajam E. Š. bei kiek mažesniu – 4 mėn. po 20 val. (viso – 80 val.), dydžiu likusiems kaltinamiesiems (A. Š., A. Š. ir A. M.) (BK 46 straipsnio 1-3 dalys, 55 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmių rūšį ir dydžius individualizavusias aplinkybes, tokios bausmės savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvačios ir proporcingos kaltinamųjų nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jų pačių kiekvieno pavojingumui visuomenei, bus pakankamos bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelnios, nei per griežtos. Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų, taip pat negali būti mažinama bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu, kadangi teisme nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

25. Visiems kaltinamiesiems paskirtos byloje kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 165-166, 188-189; 2 t., b. l. 11-12, 31-32) paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jos visiems kaltinamiesiems panaikintinos. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

26. Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio. Ši biudžetinės įstaiga kaltinamiesiems (civiliniams atsakovams), tyčia bendrais smurtiniais veiksmais ir kaltai sumušusiems nukentėjusįjį P. V., pareiškusi byloje atgręžtinį (regresinį) ir solidarų reikalavimą – 18,80 Eur civilinį ieškinį, dėl patirtų dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų išlaidų nukentėjusiojo P. V. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti atlyginimo/priteisimo (1 t., b. l. 136-138). Šio ieškovo materialusis reikalavimas yra visiškai pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.279 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi nustatytu teisiniu reguliavimu ir jo aiškinimo taisyklėmis teismų praktikoje, jo (reikalavimo) dydį (ieškovo nuostolius) visiškai pagrindžia informacinės sistemos duomenys apie suteiktas nukentėjusiam P. V. sveikatos priežiūros paslaugas ir jų įkainius, todėl pastarasis ieškinys visiškai patenkintinas.

27. Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių. Nuo nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos nukentėjęs M. V. visiems bylos kaltinamiesiems, kaip civiliniams atsakovams, pareiškė solidarų reikalavimą priteisti jam 1500 Eur dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 133-136), atitinkamai nukentėjusysis P. V. – priteisti jam 3000 Eur dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 137-141). Abu ieškovai savo materialiuosius reikalavimus grindžia jų tvirtinamomis aplinkybėmis, kad kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekmėje patyrė fizinį skausmą, kurį kiekvienas jautęs dar maždaug 2 savaites po patirto smurto, stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nesaugumo ir baimės jausmą, kurį laiką abu turėjo vartoti nuskausminamojo pobūdžio medikamentus, lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, buvo sutrikęs miegas, dėl sužaloto veido nukentėjusiajam P. V. buvo kuriam laikui apribotos bendravimo galimybės. Teismas sprendžia, jog abiejų nukentėjusiųjų pareiškimai apie kiekvieno iš jų patirtą dėl nusikaltimo neturtinę žalą yra pagrįsti, juos be jų pačių pareiškimų ir parodymų, taip pat teismo medicinos specialisto išvadų pagrindžia ir duomenys iš abiejų nukentėjusių medicininių dokumentų (2 t., b. l. 180-183), todėl konstatuojama, jog abu nukentėjusieji dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, kuri jiems abiem turi būti proporcingai ir teisingai atlyginta (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal nukentėjusiųjų ieškinius už konstatuotą jiems kiekvienam neturtinę žalą ir jos atlyginimą yra atsakingi visi keturi prieš juos bendrai smurtavę kaltinamieji (civiliniai atsakovai). Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiam P. V. padaryta neturtinė žala įvertintina ir priteistina maždaug vyraujančio teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio (BK 140 straipsnio 1 dalis) bylas, vidurkio dydžiu, o nukentėjusiam M. V. – mažesnio nei toks vidurkis, atsižvelgiant į aplinkybes, jog jis patyrė keliskart mažiau fizinio smurto ir jam nebuvo konstatuota sveikatos sutrikdymas, nebuvo sužalotas veidas, patirtas smurtas nebuvo toks skausmingas (jis nebuvo mušamas metaliniu strypu). Pagal apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dydis varijuoja maždaug nuo 300 Eur iki 1200 Eur, taigi vidurkis sudaro apie 750 Eur, todėl nukentėjusiajam P. V., jo ieškinį patenkinant dalinai, priteistina 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam M. V., jo ieškinį taip pat patenkinant dalinai, - 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

28. Dėl proceso išlaidų atlyginimo. Abu nukentėjusieji ir kartu civiliniai ieškovai prašo teismą priteisti jiems iš kaltinamųjų atlyginimą realiai patirtų bylos procese jų atstovavimo išlaidų, kurias jie kiekvienam patyrė apmokėdami už juos byloje atstovavusių advokatų Matildos Liatukaitės ir Bronislovo Liatuko darbą pagal teisinių paslaugų sutartis, kiekvienas nukentėjusysis pagal bylos duomenis patyrė po 1645,75 Eur tokių išlaidų (2 t., b. l. 146-154; 3 t., b. l. 31-35). BPK 106 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo (-ųjų) išieškoti tokias nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas. Teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, kaltinamųjų pozicijas, proceso trukmę ir kt. aplinkybes, aptariamos nukentėjusiųjų patirtos išlaidos yra protingo dydžio, neviršija šalies teisingumo ministro patvirtintų rekomendacinių dydžių, kita vertus, kaltinamųjų turtinė padėtis pripažįstama pakankami gera, - visi jie yra darbingo amžiaus, visiškai darbingi, dirba ir gauna nuolatines pajamas, E. Š. ir A. Š. yra ūkininko ūkio savininkai, todėl teismas sprendžia nukentėjusiųjų prašymus patenkinti ir priteisti jiems aptariamų išlaidų atlyginimą solidariai iš pripažįstamų kaltais kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) val. (viso – 120 val.) visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) val. (viso – 80 val.) visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) val. (viso – 80 val.) visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) val. (viso – 80 val.) visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš nuteistųjų E. Š., A. Š., A. Š. ir A. M. aštuoniolika eurų 80 ct. (18,80 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį (regresinį) reikalavimą.

Nukentėjusiojo P. V. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam solidariai iš nuteistųjų E. Š., A. Š., A. Š. ir A. M. aštuonis šimtus eurų (800 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam solidariai iš nuteistųjų E. Š., A. Š., A. Š. ir A. M. penkis šimtus eurų (500 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams P. V. ir M. V. po vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 75 ct. (1645,75 Eur) patirtų išlaidų advokatų, kurie dalyvavo byloje jų atstovais, teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo (kiekvienam) solidariai iš nuteistųjų E. Š., A. Š., A. Š. ir A. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis