Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas 2018 m. liepos 20 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2020 m. gegužės 12 d. apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu, virtuvėje, tyčia šeimos narei – motinai O. M. D. ranka smogė tris kartus į galvą, po to rankomis stūmė nukentėjusiąją O. M. D. ir taip ją ant grindų pargriovė, ir gulinčiai nukentėjusiajai O. M. D. kaire ranka suėmė už nukentėjusiosios kaklo ir ją smaugė, o dešine ranka tyčia du kartus smogė į dešinę jos veido pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai O. M. D. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, G. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena pas savo motiną O. M. D., motinai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 12 d. vakare virtuvėje jis su motina abu kartu gėrė alų. Begeriant alų, jis su motina O. M. D., tarpusavyje kalbėjosi. Pokalbio metu jis su savo motina tarpusavyje susižodžiavo. Konflikto meti jis būdamas išgėręs alaus, įsiuto ant savo motinos ir susinervinęs, virtuvėje, ranka tris kartus smogė stovinčiai prie viryklės motinai O. M. D. į galvą, per jos galvos viršugalvį. Jo suduoti smūgiai motinai į galvą buvo stiprūs, mama jautė fizinį skausmą. Kai jis savo motinai sudavė smūgius į galvą, motina tuo metu jam kažką pasakė. Jis vėl ant savo motinos įsiuto ir tuomet jis motiną virtuvėje stūmė, taip ją pargriovė virtuvėje ant grindų. Mama nukrito ant nugaros ir tuomet jis dar būdamas piktas ant savo mamos paėmė kaire ranka motinai O. M. D. už jos kaklo, jį suspaudė ir ją smaugė, o dešine ranka smogė du kartus motinai į jos dešinę veido pusę. Savo tokiais fiziniais veiksmais savo motinai sukėlė fizinį skausmą, nes jo suduoti smūgiai motinai buvo stiprūs. Motina pradėjo šaukti ir jis nuo savo motinos atsitraukė. Motina nuo grindų atsikėlė nuėjo į savo kambarį. Pareigūnai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,85 promilių girtumą. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi (IBPS dokumento priedų b. l. 65 – 67).

Nukentėjusioji O. M. D. parodė, kad ji kartu su savo sūnumi G. D. gyvena jai priklausančiuose namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 12 d. vakare virtuvėje ruošė vakarienę, ir tuo pačiu virtuvėje buvo ir G. D., su kuriuo virtuvėje abu kartu gėrė alų. Begeriant su sūnumi sukonfliktavo, jis ją pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais plūsti, ją kolioti. Apie 21.30 val. jai virtuvėje stovint prie viryklės, tuo metu, sūnus G. D. būdamas įsiutęs ir susinervinęs, tyčia, ranka tris kartus smogė jai į galvą. Ji nuo šių suduotų smūgių jautė galvoje stiprų fizinį skausmą. Jai stipriai skaudėjo galvą. Ji pasakė savo sūnui, kad jis jos nedaužys ir tuo metu sūnus G. D. rankomis ją stūmė ir taip virtuvėje pargriovė ją ant grindų. Jai gulint ant grindų, ji gulėjo nugara į grindis, G. D. priėjęs prie jos pasilenkė ir savo kaire ranka prispaudė jos kaklą ir taip ją smaugė, o dešine ranka tyčia smogė du kartus jai į dešinę veido pusę. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą dešinėje veido pusėje ir skausmą kakle. Ji bandė rėkti, kad sūnus nuo jos atsitrauktų. G. D. nuo jos atsitraukė. Tuomet ji atsistojo nuo grindų ir nuėjo į savo kambarį ir užsikabino savo kambario duris. Ji paskambino bendrajam pagalbos centrui ir išsikvietė į namus policijos pareigūnus. Nuo sūnaus G. D. fizinių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareigūnai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,10 promilių girtumą, o G. D. nustatė 1,85 promilių girtumą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nori tik tiek, kad sūnus nebūtų toks agresyvus (IBPS dokumento priedų b. l. 58 – 60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. D. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumento priedų b. l. 22 – 24);

- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. P. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pažymėta, kad smurtą patyrusio asmens O. M. D. kairėje galvos pusėje yra sužalojimas. O. M. D. paaiškino, kad jos sūnus G. D. grįžęs namo neblaivus su ja sukonfliktavo, konflikto metu jai suduodamas tris smūgius ranka į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (IBPS dokumento priedų b. l. 35 – 38);

- 2020 m. gegužės 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. P. tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. 22.22 val. alkoholio kiekio matuokliu G. D. nustatytas 1,10 promilių girtumas (IBPS dokumento priedų b. l. 39).

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2020 m. gegužės 12 d. apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio buitinio konflikto metu, virtuvėje, tyčia šeimos narei – motinai O. M. D. ranka smogė tris kartus į galvą, po to rankomis stūmė nukentėjusiąją O. M. D. ir taip ją ant grindų pargriovė, ir gulinčiai nukentėjusiajai O. M. D. kaire ranka suėmė už nukentėjusiosios kaklo ir ją smaugė, o dešine ranka tyčia du kartus smogė į dešinę jos veido pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai O. M. D. sukėlė fizinį skausmą. Už G. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. D. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – motiną. Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis G. D. praeityje teistas (IBPS dokumento priedų b. l. 42 – 43), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (IBPS dokumento priedų b. l. 44 - 47), nedirba (b. l. 52 – 53), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 54), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 40). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2020 m. gegužės 13 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 85 – 86). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam (b. l. 79 – 82, 83 – 84).

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis (toliau – BPK), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. D. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. D. paskirti galutinę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti G. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.