Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs L. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš M. K., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas L. V. skundas, kuriame prašoma patraukti M. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

L. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotas skundas grąžintinas pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-01-16 nutarime yra nurodęs, jog reikalavimų, nustatytų skundui (pareiškimui), pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, skirtumai nuo reikalavimų kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, yra pagrįsti, nes, kitaip nei kreipimasis, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas (kompetentingos institucijos, pareigūno informavimas) apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme (panašiai, kaip kaltinamuoju aktu bylose, kuriose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimams, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Tyčinis turto sunaikinimas ir sugadinimas gali užtraukti ne tik baudžiamąją atsakomybę bet ir administracinę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnis). Šiuo atveju skunde pareiškėja nenurodo ir neprideda jokių duomenų, kurie patvirtina jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. pareiškėja nenurodo galimai padarytos nusikalstamos veikos padarinių, kas yra svarbu vertinant kokia neteisėta veika galimai buvo padaryta. Skunde yra tik abstrakčiai nurodoma, jog buvo sugadintos durys, tačiau visiškai neaišku, kokia žala yra galimai padaryta pareiškėjai, todėl negalima įvertinti ar yra nusikalstamos veikos požymiai ar galimai padarytas tik administracinis teisės pažeidimas, ar baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti L. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą ir skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.