- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- II-329-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00387-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Advokatai
- Irina Lemežytė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. R. atstovei advokatei Irinai Lemežytei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Eglei Mačionienei, Lilijai Krezub, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. R. atstovės advokatės Irinos Lemežytės skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalį, įspėjimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. birželio 3 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) J. R. nubausta pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, įspėjimu, už tai, kad būdama žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomotoja, 2021 m. kovo 25 d. atlikus planinį patikrinimą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, surašius 2021 m. kovo 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-90-(14.48.78.), nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), beveik visa teritorija (kitos žemės plotas – 0,2649 ha) apaugusi sumedėjusia savaime augalija, stovi sumedėję žolinių augalų stiebai, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punktą, 9 straipsnio 13 dalį.
Šalies argumentai
J. R. atstovė advokatė Irina Lemežytė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį nutraukti. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) direktorė J. R. nesutinka, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinė žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ir kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomas pastatas – grūdų sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nėra apleistas (patikrinimo akte konstatuota, kad šis pastatas nėra apleistas) ir naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. jame sandėliuojami grūdai. Institucija padarė nepagrįstą išvadą dėl nuomininko (duomenys neskelbtini) vadovės kaltės padarius ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinė nusižengimą, nes inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė nebuvo tinkamai atskleista. Kadangi žemės sklypas nepriskiriamas žemės ūkio paskirties žemei, administracinė atsakomybė pagal ANK 333 straipsnį jos nuomotojui – (duomenys neskelbtini) vadovei, gali kilti tik už žemės sklypo nesutvarkymą taip, kad žemė būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį. Skundžiamame nutarime aprašant nusižengimo padarymo esmę nurodyta, jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo metu beveik visa žemės sklypo teritorija apaugusi savaime sumedėjusia augmenija, stovi sumedėję žolinių augalų stiebai, nors ANK 333 straipsnyje atsakomybė už tokius veiksmus (neveikimą) nėra nustatyta. Akivaizdu, kad Institucija, atlikdama patikrinimą vietoje ir konstatuodama, kad žemės sklypas neprižiūrimas, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, patvirtintų Žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatų 11.2 punktu, pagal kurį valstybės kontrolės metu tikrinama žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Tačiau šiuo atveju minėtos nuostatos negali būti taikomos, kadangi žemės sklypo paskirtis yra ne žemės ūkio. Kartu skunde akcentuojama, kad Institucija išvis neargumentavo ir nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė žemės sklypo netinkamas prižiūrėjimas, apleidimas bei koks teisės aktas buvo pažeistas. Ši aplinkybė taip pat nebuvo nurodyta ir akte, kuriame tik formaliai konstatuota, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkto, 9 straipsnio 13 dalies reikalavimai. Institucija nustatė, kad žemės sklypas patikrinimo metu buvo apaugęs sumedėjusiais žoliniais augalais, tačiau kaip po žiemos sumedėjusio žolinio augalo nenupjovimas trukdė tinkamai naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę jo paskirtį – pramonės ir sandėliavimo, akte taip pat nenurodyta. Ši aplinkybė liko nenurodyta ir Skundžiamame nutarime, nors pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ne už bet kokį žemės sklypo nesutvarkymą, o žemė turi būti nesutvarkyta taip, kad ji būtų netinkama naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį. Kadangi Institucijos Skundžiamame nutarime nedetalizuota kaip konkrečiai pasireiškė (duomenys neskelbtini) nuomojamo žemės sklypo nesutvarkymas, kaip jis užkirto kelią naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį, nenurodyta koks teisės aktas reglamentuoja kaip turi būti prižiūrimi ir tvarkomi kitos paskirties žemės sklypai (kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį), kokie teisės aktai nustato jog pavasarį žemės sklype esančių sumedėjusių žolių augalų nenupjovimas yra draudžiamas, negalima laikyti, kad pažeidimo padarymo faktas yra teisiškai įrodytas. Papildomai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) siekdama atlikti kapitalinį remontą žemės sklype esančių pastatų ir pastatyti naujus statinius parengė techninį statybos projektą bei gavo statybos leidimą pradėti vykdyti žemės sklype statybos darbus. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklype augantys ir po žiemos sumedėję žoliniai augalai trukdo naudoti žemės sklypą ir jame esančiu pastatu pagal tiesioginę jų paskirtį.
Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.
J. R. atstovė advokatė Irina Lemežytė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė Skundžiamą nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad į žemės sklypą jau yra investuota, parengtas projektas. Žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, tai parvirtina ir patikrinimo aktas, kur konstatuota, kad vienas pagrindinis statinys naudojamas. Keli pastatai yra apleisti, tačiau juos ir ketinama rekonstruoti. Tuo tikslu buvo išimti statybos leidimai bei parengtas projektas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra išdavusi 2018 m. birželio 27 d. statybos leidimą ir jis yra galiojantis. 2021 m. gegužės 14 d. raštu (duomenys neskelbtini) pateikė nuomos sutartis, kuriose nurodyta, kad pastatas išnuomojamas sandėliavimui. Institucija nurodo, kad yra sumedėjusios žolės, bet sklypas nėra apleistas, jis neužverstas šiukšlėmis, nepaverstas sąvartynais. Gal nenuravėtas, bet tai yra pramoninės ir sandėliavimo paskirties pastatas, jam nėra keliami reikalavimai, kad ten būtų idealiai tvarkinga. Situacija labiau kilusi iš žemės ūkio paskirties naudojimo, kai būna apleisti žemės sklypai ir jie būna nenaudojami žemės ūkio veiklai. Sklypas yra prižiūrimas, galbūt nenuravėtas, tačiau naudojamas pagal paskirtį ir ketinama įgyvendinti projektą pagal statybos leidimą. Ateityje bus pasinaudota statybos leidimu ir keli apgriuvę pastatai bus rekonstruoti arba atliktas kapitalinis remontas. Šiuo metu žemės sklypas yra nušienautas. Institucija kaip naudojamasi sklypu vadovavosi tik keliais sumedėjusiais krūmais. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šalia yra gretimas neprižiūrėtas sklypas, būtent priklausantis valstybei. Taikomi dvigubi standartai privatiems asmenims ir pačiai valstybei. Jokių pagrindų pripažinti, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį nėra.
Institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad Skundžiamas nutarimas surašytas pagrįstai. Byloje esantys duomenys – žemės naudojimo patikrinimo aktas ir prie jo pridėtos nuotraukos, įrodo, kad sklypas nebuvo naudojamas. Vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę skyriaus specialistai atliko planinį patikrinimą. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tikrinama, kaip valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentų, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. Buvo nuvykta į vietą ir patikrintas žemės sklypo naudojimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas yra apleistas, tik nedidelė dalis naudojama. Iš 3 žemės sklype, esančių (duomenys neskelbtini) priklausančių pastatų, naudojamas tik vienas pastatas, tai grūdų sandėlis, kiti yra fiziškai pažeisti ir nenaudojami. Tuo būdu, buvo surašytas patikrinimo aktas ir nustatyti reikalavimų pažeidimai. Nagrinėjamos žemės paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objekto teritorijos. Pastatas atitinka žemės sklypo naudojimo paskirtį, bet žemės sklypas ne aukciono tvarka, o lengvatine tvarka buvo išnuomotas statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Ne aukciono būdu išnuomotas žemės sklypas yra išnuomojama žemė, ne bet kokiems statiniams, o eksploatuojamiems. Žemė turi būti prižiūrima. Kaip matyti iš patikrinimo akto, nustatyta, kad žemės sklype esantys statiniai nėra eksploatuojami ir žemės sklypas nėra naudojamas jų eksploatacijai. Užfiksuota, kad yra apleista, pernykštė žolė, krūmai auga, o tai rodo ilgalaikio nenaudojimo buvimą. Pastatai apleisti, fiziškai pažeistos konstrukcijos, nenaudojami. Institucija neturi kompetencijos tikrinti pačius pastatus. Tai yra išoriškai įvertinama. Institucijos kompetencija yra įvertinti ar jie tinkami naudojami. Buvo padaryta išvada, kad žemės nuomininkai turi ne tik teises naudotis žemės sklypu, bet ir pareigą prižiūrėti juos. Teritorija yra labai didelė ir ji apleista, todėl buvo surašytas administracinių teisės nusižengimų protokolas bei skiriama pati švelniausia nuobauda – įspėjimas. Žemės nuomos sutarties 4 punkte dėl pastatų statybos ir rekonstrukcijos nurodyta, kad statybos darbus ir nauja statyba galima tik gavus Vilniaus rajono savivaldybės sutikimą. Į juos kreiptasi nebuvo ir jie neturi duomenų, kad būtų išduotas statybos leidimas. Statybų leidimų teisėtumo netikrins, nes jei jie nėra užginčyti, tuomet jie yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
J. R. nubausta pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį. Minėtoje teisės normoje numatyta atsakomybė už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Atsižvelgiant į ANK 333 straipsnio 1 dalyje numatytą dispoziciją, akivaizdu, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, kuri nenurodoma pačioje teisės normoje, bet yra išdėstoma kitame teisės akte. Todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti, jog jis iš tiesų pažeidė kito teisės akto normas. Nagrinėjamu atveju J. R. nubausta už tai, kad 2021 m. kovo 25 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuomotoja yra J. R., beveik visa teritorija (kitos žemės plotas – 0,2649 ha) apaugusi sumedėjusia savaime augalija, stovi sumedėję žolinių augalų stiebai. Buvo konstatuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkto, 9 straipsnio 13 dalies pažeidimai. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kuris numato ne tik žemės savininkų, tačiau ir kitų žemės naudotojų teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė. Susipažinus su skundo medžiaga nustatyta, kad ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – pramonės ir sandėliavimo (b. l. 17–18). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklype yra statiniai – sandėliai, įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktorė ir yra administracinėn atsakomybėn traukiama J. R., žemės sklype užsiima sandėliavimu. Kitokia veikla, apart eksploatuojamų statinių, minėtame žemės sklype neužsiimama, taip nepažeidžiamas žemės sklypo naudojimosi ir paskirties teisinis režimas. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype vykdo aktyvią veiklą, t. y. jiems kaip turintiems teisę naudotis žemės sklypu, išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas – leidimas (b. l. 47–50). Minėtame leidime nurodyta, kad leidžiama statyti kitus inžinerinius statinius, nuotekų rinktuvus, administracinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo (negyvenamosios), skirstomųjų tinklų paskirties pastatus, taip pat išduotas leidimas griauti gamybos, pramonės (negyvenamosios) paskirties pastatus. Taigi, asmuo, kuris naudojasi žeme, privalo ją prižiūrėti (tvarkyti) taip, kad ji atitiktų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – šiuo atveju – pramonės ir sandėliavimo. Kadangi šis žemės sklypas nepriskiriamas žemės ūkio paskirties žemei, administracinė atsakomybė pagal ANK 333 straipsnį jos valdytojui pagal nuomos sutartį, t. y. (duomenys neskelbtini) direktorei J. R., gali kilti tik už jo nesutvarkymą taip, kad žemė nebūtų tinkama naudoti pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį. Institucijos Skundžiamame nutarime aprašant administracinio nusižengimo padarymo esmę, nurodyta, jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad beveik visa teritorija (kitos žemės plotas – 0,2649 ha) apaugusi sumedėjusia savaime augalija, stovi sumedėję žolinių augalų stiebai, nors ANK 333 straipsnyje atsakomybė už tokius veiksmus (neveikimą), nėra nustatyta, o prieš tai nurodyti duomenys patvirtina, kad žemės sklypas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, t. y. pramonės ir sandėliavimo.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kitas J. R. inkriminuotas pažeidimas - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkte įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta pareiga žemės savininkams ir kitiems naudotojams racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, ši administracinio kaltinimo dalis nepagrįsta faktiniais duomenimis. Vien ta aplinkybė, kuri nurodyta patikrinimo akte, t. y. kad beveik visa žemės sklypo teritorija apaugusi sumedėjusia savaime augalija, stovi sumedėję žolinių augalų stiebai, neleidžia daryti išvados, kad žemės sklypas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo akte nustatytos ir paminėtos aplinkybės nepažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 3 punkto nuostatų. Kartu pažymėtina, kad vizualiai netvarkingas žemės sklypas su sumedėjusiais augalais, galbūt atrodo neestetiškai, bet jokiu būdu neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį. Iš prie patikrinimo akto pateiktų fotolentelėse užfiksuotų aplinkybių (b. l. 17–19) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad žemės sklypo negalima naudoti pagal jo paskirtį – pramonės ir sandėliavimo. Be to ir iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo matyti, jog didžioji dalis žemes sklype esančių pastatų bus griaunami, o vienas rekonstruojamas (b. l. b. l. 47–50). Institucija nenurodė konkrečių J. R. veiksmų (neveikimo), dėl kurių žemės sklypo negalima naudoti pramonei ir sandėliavimui. Institucija taip pat nenurodė kokie teisės aktai nustato kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo) žemės sklypų priežiūrą (konkrečių veiksmų atlikimą), kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors akivaizdu, kad tvarkant ir prižiūrint skirtingos paskirties žemės sklypus (žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę, pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę ir t. t.). yra būtina vadovautis skirtingais teisės aktų reikalavimais. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį kyla ne už bet kokį žemės sklypo nesutvarkymą – žemė turi būti nesutvarkyta taip, kad ji būtų netinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.
Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad Institucijos Skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas, o administracinio nusižengimo byla J. R. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. R. atstovės advokatės Irinos Lemežytės skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą J. R. atžvilgiu pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.