Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-327-2013

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00904-2012-4

2013 m. spalio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekre­to­riau­jant Dianai Za­drauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistojo E. V. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pri­pa­žin­tas kaltu pagal Lie­tu­vos Res­publikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu vie­ne­riems metams.

Pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir še­šiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nu­teis­to­jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per de­šimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. P. tur­tinę žalą.

Iš E. V. priteista: 6749,13 Lt (šeši tūkstančiai septyni šimtai ke­tu­rias­de­šimt devyni litai 13 ct) turtinės žalos, 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos, 1000 (vienas tūks­tantis) litų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo nukentėjusiojo D. P. naudai bei 2700,68 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai litų 68 ct) žalos atlyginimo Kauno te­ri­to­ri­nės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad 2012-09-01, apie 4.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) priešais pastatą Nr. 2, būdamas neblaivus, tyčia iš chuliganiškų paskatų ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. P. į veidą, dėl ko jam lūžo žandikaulis, tuo pa­da­rė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nuro­dy­tais mo­ty­vais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. V. ape­liacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir nu­si­kalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis E. V. prašo panaikinti teismo jam pa­skirtą įpareigojimą, kadangi tai jam trukdo įsidarbinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir paskyrė E. V. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės ir baudžiamojo poveikio prie­mo­nės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padaryto nu­si­kaltimo pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgė į tai, kad pa­da­ry­tas apysunkis tyčinis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas pa­da­ry­tas siekiant sukelti fizinį skausmą, į nuteistojo asmenybę – jis teismo anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. BK 138 str. 2 d. sank­cijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Nustatydamas lais­vės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 138 str. 2 d. numatytos sank­ci­jos ribomis. Nustatydamas bausmės dydį E. V., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurios privalomos vertinti ski­riant bausmę, ir pagrįstai paskyrė vienerių metų lais­vės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje nu­ma­ty­tas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.). Be to, pirmosios instancijos teis­mo ver­ti­ni­mu, esant pakan­ka­mam pagrindui manyti, jog E. V. atžvilgiu bausmės tikslai bus pa­siekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjo bausmės vykdymą nuteistajam, kartu paskirdamas ir ati­tin­kamas BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 75 str. 2 d. numato, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kurios nurodytos šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad nu­teistasis linkęs smurtauti (anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.), žalos neatlygino, nusikaltimą padarė nakties metu, pagrįstai jam pas­ky­rė pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vyk­dančios institucijos leidimo, teismo nustatytu metu būti namuose, per teismo nustatytą laikotarpį pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigojimą per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam D. P. turtinę žalą.

Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra per griežta, neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei ben­driesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti ar naikinti apylinkės teismo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 str. 2 d., paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo nuosprendis dalyje dėl paskirto įpareigojimo – neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, yra neteisingas, kadangi tai sukelia problemų jam įsi­dar­binti darbuose, kuriuose reikalinga dirbti visą parą ir vykti į komandiruotes, bei tai, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas į tokias aplinkybes neatsižvelgė, kadangi tuo metu nuteistasis mo­kė­si ir darbo neturėjo, laikytini nepagrįstais. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta jokių įrodymų apie E. V. darbą ar atsisakymus priimti į darbą. Apeliacinio skundo tei­gi­niai apie varžymus priimti į darbą dėl teismo paskirtų pareigų yra abstraktūs, pagrįsti prie­lai­do­mis. Apylinkės teismo E. V. paskirta BK 75 str. 2 d. 7 p. numatyta pareiga – neišeiti iš namų tam tikru laiku, turi nustatytą sąlygą – jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Todėl tei­sėjų kolegija konstatuoja, kad tiek ši, tiek ir nuteistojo E. V. atžvilgiu paskirta kita pa­rei­ga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios ins­ti­tu­cijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.) jo darbo ar įsidarbinimo galimybių neriboja. Pasikeitus ap­lin­ky­bėms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pakeistos nuteistojo gyvenamosios vie­tos apylinkės teisme (BPK 358 str., 362 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nu­s­tatydamas nuteistajam pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija nenus­ta­tė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­daryti esminiai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies, jos dy­džio ir civilinių ieškinių priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. V. apeliacinį skun­dą atmesti.