Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-484-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
II-484-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03051-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Pažeidėjas
I. M.
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-484-1013/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03051-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 18.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, Aušrai Razutienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. M.,jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai,institucijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-1122-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1122-2019 (toliau – Nutarimas) I. M. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2019 m. vasario 15 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, siekdama pažeisti viešąją tvarką, apmėtė purvu (purvinu sniegu) G. G. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais I. M. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė pažeidimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą I. M. paskirta 30 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. dėl Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad tuo metu kaip nurodyta nutarime 2019 m. vasario 15 d., 15.00 val., jos nebuvo namuose, buvo išvykusi į miestą asmeniniais reikalais. Ji 2019 m. vasario 15 d., 15.00 val., ar kitą dieną jokio automobilio nematė prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo prisiartinusi ir neturėjo jokios galimybės ką nors jam daryti. Jai nutarime nurodytą dieną ar vėliau dėl automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitos markės automobilio niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Skunde taip pat nurodoma, kad 2019 m. vasario 15 d., 15.00 val., Vilniaus mieste sniego nebuvo, todėl neįmanoma padaryti veikos mesti į automobilį daiktu, kurio nėra. Be to, nesurinkta jokių įrodymų, kad ji, nutarime nurodytu būdu ir laiku padarė kokią nors veiką. Skunde pažymima pažymi, jog jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Laikas nurodytas nutarime niekaip nesusijęs su tariamu įvykiu, nes įvykio ir veiksmų nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. skunde nurodo, kad jai nesupranta, kaip metant sniegą į automobilį galima pažeisti viešąją tvarką iš chuliganiškų paskatų, mano, kad nėra nusižengimo objektyvios pusės ir pasekmių, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties. Jos nuomone, nutarimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškintos bylos aplinkybės, byla išspręsta ne pagal įstatymą yra ANK 566, 567, 568, 591, 609, 617 straipsnių reikalavimų aiškus nesilaikymas. Pareiškėja pažymi, jog yra pensininkė, gauna tik 182 Eur dydžio pensiją, yra ligota dėl stuburo ir kitų ligų, todėl baudos dydis žymiai paveiks jos gyvenimo kokybę.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti, kadangi patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. apie 15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. M. administracinį nusižengimą, kurį patvirtina liudytojai bei byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. M. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir nurodė, jog ji aptariamo įvykio vietoje nebuvo ir jokio automobilio nepurvino, pateiktose nuotraukose ji neužfiksuota. Nurodė, jog skunde nurodytų aplinkybių, kad jos nebuvo įvykio vietoje, liudytojai negali patvirtinti, tačiau nėra ir liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, jog būtent ji išpurvino automobilį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G. nurodė, kad toje vietoje gyvena 20 metų, prieš tai visą laiką buvo ramu, tačiau atvykus nauja kaimynė, t. y. I. M., neduoda ramiai gyventi. Automobilį statyti (duomenys neskelbtini) gatvėje jai patogiau, kadangi ten gyvena. Datos neatsimena, bet tai buvo vasario mėnesį, ji norėjo įvažiuoti, pastatyti mašiną, o toji moteris, t. y. I. M., neleido, tačiau ji (t. y. J. G.) mašiną pastatė. Prieš porą dienų mašina buvo išplauta, o kitos dienos ryte, kai atėjo, buvo mašina apmėtyta nešvariu sniegu. Ji matė, kai I. M. dieną prieš tai apmėtė sniegu mašiną, ji užstojo net kelią, kad nebūtų galima įvažiuoti, tačiau ką kaimynė darė kitą dieną, t. y. 2019 m. vasario 15 d., ji nežino, asmeniškai nematė, kaip apmėtė sniegu, tačiau yra įsitikinusi, kad tai minima kaimynė, kadangi niekas kitas to padaryti negalėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G. nurodė, kad dieną prieš aptariamą įvykį kaimynė I. M. užtvėrė kelią ir nepraleido jų automobilio. Jie pastatė automobilį švarų, po to rado jį apmėtytą purvais ar fekalijom. Dieną prieš įvykį su I. M. buvo konfliktas, ji tą dieną užtvėrė kelią, nepraleido. Atvažiavo pareigūnai, jie prašė pasitraukti kaimynės, ji pasakė, kad nesitrauks. Ir tada kaimynė metė gabalą sniego į mašiną. Po poros dienų jis vėl rado mašiną apmėtytą, kada galėjo būti apmėtyta mašina sniegu, nežino, tačiau niekas kitas, išskyrus I. M., to padaryti negalėjo.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad jame užfiksuotas vairuojamas automobilis (iš vidaus), naudojamas automobilio garsinis signalas, kadangi kelią užstojusi senyvo amžiaus moteris.

Byloje esančiame G. G. 2019 m. vasario 15 d. pareiškime nurodyta, kad jie, (duomenys neskelbtini) namo gyventojai turi bendrą sklypą. Kiekvienam yra nustatyta naudojimosi tvarka. Viena iš kaimynių, I. M., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), (kuris yra jų sklypo teritorijoje) pastaruoju metu pasižymi neadekvačiu elgesiu ir agresija, nukreipta į kitus gyventojus, turėdama pretenzijų dėl bendros žemės nuosavybės. Yra pradėta administracinė byla. Ji išpjovė medžius (slyvas) savo nuožiūra valstybinėje žemėje prie pat mūsų sklypo. Nepilnamečiams vaikams, kurie vaikščiojo lauke, valstybinėje žemėje, I. M. kategoriškai uždraudė ten pasirodyti, vaikščioti, nors tai yra dalis (duomenys neskelbtini) g. Galiausiai ji susipyko su mūsų sklypo bendrasavininkais. Draudžia ir trukdo pravažiuoti gatve jiems priklausantiems automobiliams, trukdo eismui. 2018 m. pareigūnai buvo paaiškinę I. M., kad kiekvienas turi teise statyti/pravažiuoti su automobiliais valstybinėje žemėje. Šiais metais ji tapo dar agresyvesnė. Kaimynai matė, kaip I. M. trukdė išvažiuoti G. G. sūnui (G. G.) su automobiliu iš parkavimo vietos. Buvo slidu, mašina nuslydo. Ji nereagavo i garsinį signalą, sudarydama avarinę situaciją (yra vaizdo įrašas). Mėtė ledo gabalus į automobilį. Taip pat apmėtė ir kaimynų mašiną purvu. Jos pačios iškviesti policijos pareigūnai paaiškino jai, kad ji neturi teisės kliudyti eismui ir sudaryti avarinių situacijų. Tačiau ji nesutiko ir pareiškė, kad taip pat elgsis ir ateityje. Po tokių veiksmų ir pareiškimų jie, (duomenys neskelbtini) gyventojai, pergyvena dėl savo, bei jų turto saugumo. Apie tokį I. M. elgesį buvo papasakota ir užfiksuota administracinio teismo metu (vaizdo įrašas pateiktas). Teisėja pasiūlė kreiptis į policiją. Mano, kad I. M. elgesys yra neadekvatus. Bijo, kad ji gali padaryti improvizuotą susižalojimą sau, arba iš nematomos zonos pulti po mašinos ratais, ir pan., ir apkaltinti kaimynus. Nuolatos grasina žodžiais, kad visi dar paverksim kruvinom ašarom ir juokiasi tas kas juokiasi paskutinis. Taip pat drįsta tai pasakyti ir teismo posėdžio metu. Nuolatos šantažuodama, bei grasindama mums ji laiko mus nuolatinėje įtampoje bei baimėje. G. G. (I grupės invalidė) asmeniškai prašo padėti atstatyti ramybę kaimynystėje, kuri buvo prieš I. M. persikeliant gyventi čia. Jie, (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, prašo priimti atitinkamus veiksmus ir, pagal galimybes apriboti priartėjimą prie jų, bei jų turto (b. l. 25).

Iš Sergej Finenko paaiškinimo matyti, kad jis turi bendrą naudojimosi sklypą (duomenys neskelbtini) su kitais kaimynai, tuo pačiu ir su I. M., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jų sklypo teritorijoje. I. M. turi pretenzijų dėl bendro sklypo nuosavybės (vyksta administracinis teismas) tuo pačiu ji elgėsi neadekvačiai tiek jo tiek kaimynų atžvilgiu, o būtent rėkauja, iškviečia tarnybas ir kitaip neleidžia ramiai gyventi. Kadangi ji turėjo išpuolį prieš kaimynų turtą (apmėtė purvu mašiną), išbėgo prieš vairuojamą automobilį bei kitaip tyčia trukdo eismui, todėl yra neramus dėl savęs, nes bijo būti apkaltintas neteisėtais veiksmais. Pažymi, jog jam nepatinka, kad I. M. nuolat grasina padaryti ten tvarką. Prašo priimti atitinkamus veiksmus, jog jis ir jo turtas būtų apsaugotas (b. l. 27).

Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad ji yra (duomenys neskelbtini) namo gyventoja, kuri turi bendrą sklypą su kaimynais, nustatyta naudojimosi tvarka. Nurodo, jog I. M. šantažuoja ir kaltina ją eiti prieš kitus kaimynus dėl to prašo priimti atitinkamus veiksmus (b. l. 28).

Iš G. G. paaiškinimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai turi bendrą sklypą dėl kurio kiekvienam yra nustatyta naudojimosi tvarka. Bet kaimynė gyvenanti (duomenys neskelbtini), I. M. savo neadekvačiu elgesiu ir agresija kategoriškai uždraudė vaikščioti ir statyti automobilius šalio namo esančio (duomenys neskelbtini). Nuolat grasindama laiko jį ir jo šeimą įtampoje bei baimėje. Trukdo pravažiuoti gatve, specialiai lenda po ratais į garsinius signalus nereaguoja ir sudaro avarinę situaciją. Dėl šio įvykio yra filmuota medžiaga. Bijo, jog I. M. gali padaryti improvizuotu sužalojimų sau ir apkaltinti jį. Vasario mėnesi ji apgadino jo žmonai priklausantį automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent apmėtė jį ledo gabalais ir purvu. Po tokių įvykių jis pergyvena, jog kaimynė I. M. gali padaryti psichologinę traumą vaikams, kadangi šie bijo išeiti į lauką (b. l. 29).

Iš G. G. paaiškinimo matyti, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), turi bendrą sklypą su kaimyne I. M., gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu ji pasižymi neadekvačiu elgesiu ir agresija, kuri nukreipta į ją ir jos šeimą. Jos anūkams, kurie vaikščiojo lauke (valstybinėje žemėje) I. M. draudžia ten lankytis. Be to, draudžia ir trukdo pravažiuoti jai ir jos sūnui. 2018 m. pareigūnai iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo paaiškinę I. M., jog jie turi teisę pravažiuoti valstybinėje žemėje. Taip pat ji bijo, jog I. M. gali padaryti improvizuotą sužalojimą sau. Nuolatos šantažuodama ir grasindama ji laiko G. G. nuolatinėje įtampoje ir baimėje. Ji prašo atstatyti ramybę. Nuo visų šitų stresų ir problemų ji antrus metus gydosi pas psichiatrą, o sveikata yra žymiai pablogėjusi.

Iš J. G. paaiškinimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai turi bendrą sklypą. Kiekvienam yra nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau kaimynė gyv. (duomenys neskelbtini), I. M. savo nuožiūra neleidžia statyti bei pravažiuoti automobiliams valstybinėje žemėje. Be to, savo neadekvačiu elgesiu ji kategoriškai uždraudė vaikščioti ir statyti automobilius šalia namo. Nuolat grasindama, laiko ją įtampoje ir baimėje. Trukdo pravažiuoti gatve, specialiai lenda po ratais, į garsinį signalą nereaguoja, sudaro avarinę situaciją bei filmuoja. Bijo, kad I. M. gali padaryti improvizuotą susižalojimą sau. Vasario mėnesį apgadino jos turtą, apmėtė ledo gabalais ir purvo jos automobilį. Kiekvieną dieną išgyvena, kad I. M. gali pradurti ratus ir išdaužyti langus. Taip pat pažymi, jog jaučiasi nesaugiai, nes turi du vaikus, kuriems I. M. uždraudė prisiartinti prie sklypo ir ten žaisti, nors ten yra valstybinė žemė. Po tokių jos veiksmų, J. G. pergyvena, jog šie veiksmai gali padaryti vaikams psichologinę traumą (b. l. 31-32).

Iš 2019 m. vasario 28 d. I. M. paaiškinimo matyti, kad I. M. vasario 10 d. kvietė policiją dėl kaimyno G. G., kuris atkasinėjo savo automobilius, kurie stovi po pusę metų, o sniegą mėtė ant jos tvoros ir vartelių. Ji prašė automobilius statyti toliau, bet jis ir toliau stato automobilius ir užstato pravažiavimą, todėl pas ją neįmanoma įvažiuoti ypač žiema (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog yra užfiksuotas purvinas automobilis (automobilio valstybiniai numeriai nuotraukose neužfiksuoti) (b. l. 26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2019 m. vasario 15 d. 18 val. 46 min. užfiksuotas G. G. pranešimas dėl netinkamo kaimynės elgesio (b. l. 37).

Iš 2019 m. vasario 20 d. J. G. pranešime nurodyta, jog š.m. vasario 15 d., apie 15.00 val. ji rado apmėtytą purvu savo automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad kaimynė I. M. gyv. (duomenys neskelbtini), draudžia ir trukdo statyti, pravažiuoti automobiliams valstybinėje žemėje. Buvo pareigūnai ir paaiškino jai, jog ji neturi teisės kliudyti eismui ir sudaryti avarinių situacijų ir kad jos mašina netrukdė niekam. Tačiau jos švarų paliktą automobilį tyčią apgadino (b. l. 40).

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn I. M. už tai, kad ji 2019 m. vasario 15 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, siekdama pažeisti viešąją tvarką, apmėtė purvu (purvinu sniegu) G. G. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais I. M. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia.

Iš pareiškėjos I. M. teismo posėdžio metu nurodytų teiginių ir skundo argumentų matyti, kad ji nesutinka, jog padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą, t. y. apmėtė purvinu sniegu automobilį, ir teigia, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą ir priimdami skundžiamą nutarimą, netyrė įvykio aplinkybių, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent ji skundžiamame nutarime nurodytu metu apmėtė purvu nutarime nurodytą automobilį Mercedes Benz.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Nagrinėjamu atveju tiek tyrimo metu, tiek apklausiama teismo posėdyje I. M. savo kaltę, kad 2019 m. vasario 15 d., 15.00 val., viešoje vietoje apmėtė purvu (purvinu sniegu) automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neigė. Nors atsiliepime į skundą institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teigė, kad I. M. kaltę, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina liudytojai bei byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga, teismas su tuo nesutinka. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. G. ir G. G. nurodė, kad dieną prieš aptariamą įvykį tarp jų ir kaimynės I. M. kilo konfliktas, jie negalėjo pravažiuoti automobiliu, kadangi kelią buvo užstojusi I. M., o kitą dieną rado mašiną apmėtytą sniegu, kada galėjo būti apmėtyta mašina, nežino, nematė, tačiau, jų įsitikinimu, tai galėjo padaryti tik minėta kaimynė. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas yra nepakankamai informatyvus, patvirtina tik tai, kad automobilis negali pravažiuoti, naudojamas automobilio garsinis signalas, kadangi kelią užstojusi senyvo amžiaus moteris, tačiau jame nėra užfiksuota pareiškėja I. M. mėtanti purvą (purviną sniegą) į automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu liudytojų nurodytos aplinkybės, jog aptariamu metu, t. y. būtent 2019 m. vasario 15 d., I. M. buvo įvykio vietoje, nepatvirtintos objektyviais duomenimis, kadangi minėti liudytojai šias aplinkybes grindžia tik prielaida, jog I. M. jiems priklausantį automobilį apmėtė sniegu dėl prieš tai tarp jų įvykusio konflikto. Neginčijamų duomenų, kad I. M. būtų nutarime nurodytu metu įvykio vietoje, byloje nėra nustatyta, jų teigia neturintys ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, todėl tokių duomenų nepakanka konstatuoti, kad automobilis buvo išpurvintas dėl I. M. veiksmų. Teismas taip pat pažymi, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas nešvarus automobilis (valstybinių numerių nematyti) žiemos metu, tačiau vien tokių fotonuotraukų nepakanka I. M. kaltei dėl 2019 m. vasario 15 d. įvykių konstatuoti. Teismas pažymi, kad visi kiti byloje esantys asmenų rašytiniai paaiškinimai, parodo tik tai, jog tarp kaimynų vyksta konfliktai, tačiau šie paaiškinimai nėra susiję su tiriamuoju įvykiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Taigi įvertinus byloje duotus parodymus, kad liudytojai asmeniškai nematė, jog būtent įvykio dieną I. M. būtų mėčiusi purvą (purviną sniegą) į automobilį, įvertinus teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo informaciją, kurioje nėra užfiksuoti skundžiamame nutarime konstatuoti I. M. veiksmai, taip pat fotonuotraukas bei kitą byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad I. M. 2019 m. vasario 15 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, siekdama pažeisti viešąją tvarką, apmėtė purvu (purvinu sniegu) automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje neįrodyta I. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 13-ANR_N-1122-2019, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1122-2019, kuriuo I. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė