- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-539-518/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- K. A.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- UAB „C“, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Šiaulių apskrities VMI
- Advokatai
- Romualdas Juozas Lelertavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės, Elenos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistosios K. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. A. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. P. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš K. A. civiliniam ieškovui UAB „C“ (duomenys pakeisti) priteista 9 378,80 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) civilinis ieškinys K. A. atmestas.
Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities VMI civilinis ieškinys A. P. paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. nuteista už tai, kad nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. vasario 1 d., būdama UAB „C“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vyr. finansininke ir pagal 2010 m. lapkričio 15 d. pasirašytą visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį, kurioje įrašyta, kad „Darbuotojas einantis vyriausiojo finansininko pareigas ir dirbantis darbą, tiesiogiai susijusį su įmonės buhalterijos dokumentais ir kitomis materialinėmis vertybėmis, jų saugojimu, priėmimu, išdavimu prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduoto turto ir kitų finansinių vertybių išsaugojimą“, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. vasario 1 d. pasisavino svetimą – UAB „C“ (duomenys pakeisti) priklausantį, didelės vertės turtą – 9 892,50 Eur (34 156,81 Lt), t. y. iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios BAB „A“ (duomenys pakeisti) bankas, ir (duomenys neskelbtini), esančios AB „S“ (duomenys pakeisti), į savo asmenines sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „S“ (duomenys pakeisti), persivedė 25 954,07 Lt: 2011 m. vasario mėn. – 335,07 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 500,00 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. – 600,00 Lt, 2011 m. lapkričio mėn. – 1 200,00 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. – 500,00 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 1 000,00 Lt, 2012 m. kovo mėn. – 346,50 Lt, 2012 m. balandžio mėn. – 2 609,00 Lt, 2012 m. gegužės mėn. – 1 454,50 Lt, 2012 m. birželio mėn. – 2 420,00 Lt, 2012 m. liepos mėn. – 2 000,00 Lt, 2012 m. rugpjūčio mėn. – 3 180,00 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. – 4 754,50 Lt, 2012 m. spalio mėn. – 2 200,00 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. – 1 854,50 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. – 1 000,00 Lt, bei iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) bendrovės kasos – 8 202,74 Lt.
A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „C“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. apgaulingai tvarkė UAB „C“ (duomenys pakeisti) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2012 m. buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis-faktūromis neįformino S. J. suteiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugų pardavimo operacijų už 16 936,31 Lt, iš jų 13 996,95 Lt pardavimo pajamų ir PVM 2 939,36 Lt, ir nenurodė vyriausiajai finansininkei K. A. šias operacijas įtraukti į UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “C“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus;
tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2012 m. spalio mėn. pateikė vyriausiajai finansininkei K. A., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į UAB C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą įtraukti 2012 m. spalio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą COA Nr. 0000386, kurioje nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, nes joje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos – UAB „G“ (duomenys pakeisti) parduotą šilumokaitį TRI, turinį, kadangi UAB „C“ (duomenys pakeisti) šilumokaičio TRI UAB „G“ (duomenys pakeisti) nepardavė, dėl PVM sąskaitos-faktūros COA Nr. 0000386 duomenų panaudojimo 2012 metų UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, iš dalies negalima nustatyti UAB „C“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus;
tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, 2014 m. balandžio mėn., žinodamas, kad 2014 m. balandžio 30 d. nurašymo akte Nr. N00000000701 ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), akte nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, o būtent apie įrenginių – Vitodens 100-W, 35 kW, įsigyto iš UAB „Z“ (duomenys pakeisti) pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą PAV Nr. 0009413 už 4 680,81 Lt, ir Vitodens 100, 26 kW, įsigyto iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) pagal 2010 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą CLSS1000283 už 3 673,01 Lt, panaudojimą suskystintų dujų katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), montavimui, neužtikrino, kad šie aktai nebūtų įtraukti į UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, dėl 2014 m. balandžio 30 d. nurašymo akto Nr. N00000000701 ir 2014 m. balandžio mėn. atliktų darbų akto, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, panaudojimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, iš dalies negalima nustatyti UAB „C“ (duomenys pakeisti) turto už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.
Taip pat A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „C“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 28 straipsnį už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku:
siekdamas išvengti 22 992 Lt (6 658,94 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. veikdamas per UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusius D. B., K. A., UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovą D. B., nesuvokusius A. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sąmoningai nepateikė jiems duomenų, kad 2012 m. S. J. UAB „C“ (duomenys pakeisti) suteikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugas už 16 936,31 Lt, kad dujos, įsigytos iš UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) už 98 822,90 Lt, ir prekė Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 (400 V, 11 kW, NVK 4,30), įsigyta iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) už 17 534 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81 811,95 Lt dėl dujų įsigijimo iš UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir išlaidos 14 490,91 Lt dėl prekės Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 įsigijimo iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl to asmenys, tvarkę UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, į UAB „C“ (duomenys pakeisti) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2008 m. spalio mėn., 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. sausio, birželio, lapkričio mėn., 2011 m. sausio, kovo, lapkričio mėn., 2012 m. sausio, birželio, spalio, lapkričio mėn., 2013 m. sausio, gegužės, gruodžio mėn. įrašė tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie išskirtą pirkimo 17 010 Lt ir 3 043 Lt PVM mokestį, bei 2012 m. įrašė į UAB „C“ (duomenys pakeisti) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2012 metus tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie apmokestinamųjų tiekimų vertę ir neapskaičiavo sumokėtino 2 939 Lt pridėtinės vertės mokesčio už S. J. suteiktas paslaugas 16 936,31 Lt sumai;
siekdamas išvengti 8 651 Lt (2 505,50 Eur) pelno mokesčio, veikdamas per UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusius D. B., K. A., UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovą D. B., nesuvokusius A. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sąmoningai nepateikė jiems duomenų, kad dujos, įsigytos iš UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) už 98 822,90 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81 811,95 Lt dėl dujų įsigijimo nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl to asmenys, tvarkę UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, 2009 m. balandžio 4 d., 2010 m. kovo 4 d., 2011 m. balandžio 11 d., 2012 m. birželio 1 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 2 d. įrašė į UAB „C“ (duomenys pakeisti) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metus tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „C“ (duomenys pakeisti) pelną – mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, t. y. 2008-2013 metų laikotarpiu 81 811,95 Lt sumai padidino gamybos sąnaudas bei neapskaičiavo 8 651,00 Lt pelno mokesčio mokėtino į valstybės biudžetą: 2008 m. – 848 Lt, 2010 m. – 2 360 Lt, 2011 m. – 2 635 Lt, 2013 m. – 2 808 Lt, 2009 m. deklaravo 5 909 Lt didesnį nuostolį, 2012 m. deklaravo 18 230 Lt didesnį nuostolį, ir šiuos tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „C“ (duomenys pakeisti) 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metų pajamas, pelną 2008 m. lapkričio 24 d., 2009 m. gruodžio 12 d., 2010 m. vasario 26 d., 2014 m. liepos 22 d., 2010 m. gruodžio 27 d., 2011 m. kovo 10 d., 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gruodžio 27 d., 2012 m. vasario 25 d., 2012 m. liepos 25 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. lapkričio 16 d., 2013 m. gegužės 3 d., 2013 m. kovo 25 d., 2013 m. gegužės 2 d., 2009 m. balandžio 4 d., 2010 m. kovo 4 d., 2011 m. balandžio 11 d., 2012 m. birželio 1 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 2 d., asmenys, tvarkę UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities VMI, esančiai (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Bendikas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio l dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: pripažinti A. P. kaltu ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „C“ (duomenys pakeisti) apgaulingos apskaitos tvarkymo, t. y. neįtraukimo ūkinių operacijų, susijusių su paslaugų suteikimu S. J., neteisingų duomenų apie ūkines operacijas su UAB „G“ (duomenys pakeisti) įtraukimu) 100 MGL dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų pateikimo mokesčių administratoriui) 50 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio baudą; visiškai patenkinti Šiaulių apskrities VMI civilinį ieškinį priteisiant žalos atlyginimą iš A. P..
Žemesnės instancijos teismas
Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl procesinių pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus ir surašant nuosprendį. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes jame išdėstyti motyvai vienpusiški, įrodymų turinys atskleistas fragmentiškai, išskiriant išimtinai gynybai palankias aplinkybes, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos įrodymų ir aplinkybių, nepašalinus esančių prieštaravimų, turėjusių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, vertinant įrodymus nesilaikyta iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų, dėl ko padarytos nepagrįstos išvados, jog A. P. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apygardos teismas rėmėsi išimtinai UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbuotojų R. I., D. B., UAB „C“ (duomenys pakeisti) paslaugų pirkėjų S. J., P. S. parodymais, išteisintojo A. P. užsakymu atlikta UAB „A“ (duomenys pakeisti) išvada, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pakankamai kitų duomenų, įrodančių A. P. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino ar neteisingai įvertino. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė, kodėl atmetė K. A., dalį liudytojo K. S. parodymų, nepagrįstai nepripažino FNTT specialistės išvados, UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateiktų duomenų apie įrenginį Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11, iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) internetinio puslapio gautų duomenų apie įrenginio išorinį vaizdą įrodymais, o ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytus 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. protokolus nepagrįstai atmetė kaip įrodymus. Apygardos teismas A. P. pateiktą auditoriaus A. K. išvadą nepagrįstai įvardijo specialisto išvada ir vertino ją kaip specialisto išvadą, nors ji neatitinka BPK reikalavimų, tokios išvados negali būti prilyginamos specialisto išvadoje nurodytų duomenų patikimumui, pagal suformuotą teismų praktiką pateikta išvada laikytina konsultacine ir turi būti vertinama kaip kiti byloje esantys dokumentai, be to, ji atlikta suinteresuoto bylos baigtimi proceso dalyvio A. P. užsakymu, pasinaudojus tik nedidele dalimi baudžiamosios bylos medžiagos.
Prokuroras nurodo, kad 2012 metais S. J. atliktiems darbams buvo surašyti panaudotų medžiagų žiniaraščiai, kuriuose nurodyti panaudotų medžiagų pavadinimai, kiekiai, kainos ir sumos. FNTT specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis-faktūromis 2012 metais neįformino S. J. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos montavimo darbų paslaugų už 16 936,31 Lt, šių operacijų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „C“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Papildomai pateiktas atliktų darbų aktas nekeičia specialisto išvados dėl S. J. 2012 metais suteiktų statybos darbų paslaugų neįforminimo apskaitos dokumentais ir neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes atliktų darbų akte įforminti statybos darbai atlikti 2014 metais. K. A. patvirtino, kad S. J. objektas nebuvo oficialiai rodomas bendrovėje, todėl iš S. J. gauti 17 500 Lt nebuvo užpajamuoti. Taip pat K. A. parodė, jog A. P. dalyvavo išrašant PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią UAB „C“ (duomenys pakeisti) pardavė prekę UAB „G“ (duomenys pakeisti), PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta pagal darbų vadovo R. I. nurodymus, kuris viską buvo suderinęs su A. P., išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą A. P. perskaitė ir pasirašė. Liudytojas K. S. parodė, kad pirko iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) šilumokaitį, jis buvo įrengtas „Maxima“ parduotuvėje Šiauliuose. UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateikė duomenis apie įrenginį Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11, taip pat duomenys apie įrenginio išorinį vaizdą buvo gauti iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) internetinio puslapio. 2014 m. gegužės 27 d. apžiūros protokole užfiksuota prekybos centrų „Maxima“ patalpų Šiauliuose apžiūra, iš nuotraukų matyti, kad patalpose nėra įrenginio Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11. Taigi, pagal 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą UAB „C“ (duomenys pakeisti) nepardavė, o UAB „G“ (duomenys pakeisti) neįsigijo minėto šilumokaičio, todėl PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „C“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Be to, iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti, jog UAB „C“ (duomenys pakeisti) įrenginį Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 2012 m. spalio 15 d. įsigijo iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) už 17 534 Lt, o 2012 m. spalio 24 d. pardavė UAB „G“ (duomenys pakeisti) už 12 151 Lt. Prekės pardavimas už ženkliai mažesnę kainą praėjus tokiam trumpam laikui nuo jos įsigijimo yra nelogiškas, akivaizdžiai prieštarauja bendrovės tikslui siekti pelno. Prokuroro nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. sąmoningai siekė, jog UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, nesurašė ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiai K. A. nepateikė objektyvių pagal savo turinį pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ar pateikė tokius, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys dokumentai.
Prokuroro teigimu, byloje taip pat surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad siekdamas išvengti mokesčių A. P. teikė neteisingus duomenis mokesčių administratoriui. Tai patvirtina FNTT specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad: 1) dėl neįtraukimo į apskaitą 2012 metais atliktų statybos montavimo darbų S. J. už 16 936,31 Lt, iš jų 2 939,36 Lt PVM, papildomai apskaičiuota sumokėti valstybės biudžetui 2 939 Lt PVM; 2) UAB „C“ (duomenys pakeisti) iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) pirktos prekės Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 nepardavus UAB „G“ (duomenys pakeisti), o jos vertę nurašius į sąnaudas, nepanaudojus apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, UAB „C“ (duomenys pakeisti) neįgijo teisės įtraukti į PVM atskaitą 3 043,09 Lt, dėl to šia suma turi būti didinama mokėtinas PVM; 3) UAB „C“ (duomenys pakeisti) 81 811,95 Lt išlaidų, patirtų įsigyjant iš bendrovių „O“ (duomenys pakeisti) ir „P“ (duomenys pakeisti) suskystintas dujas, nurašė į gamybos sąnaudas, nepanaudojus apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, be panaudojimą pateisinančių dokumentų, o PVM sąskaitose-faktūrose išskirtą 17 010,95 Lt PVM mokestį įtraukė į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir sumažino mokėtiną PVM, tačiau UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje nesant dokumentų, patvirtinančių įsigytų suskystintų dujų panaudojimą pajamoms uždirbti, šios išlaidos negali būti pripažintos sąnaudomis, todėl UAB „C“ (duomenys pakeisti) nepagrįstai 81 811,95 Lt padidino gamybos sąnaudas ir bendrovės 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną ir nuostolį) bei neapskaičiavo 8 651 Lt pelno mokesčio. K. A. parodė, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), sutarties nebuvo pagal A. P. nurodymą, įsigytos dujos buvo nukeliamos į R. A. padalinį, o R. A. nusirašydavo į sąnaudas, dujas priskiriant prie kažkurio objekto, tokia sistema ir prieš K. A. pradedant dirbti. Liudytojas R. A. parodė, kad su objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtais katilais „Vitodens“ atšalus orui kildavo problemos, dujas į sąnaudas nurašydavo nenurodydamas objekto. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. parodė, kad 2009-2010 m. atvėsus oro temperatūrai katilinė sustodavo, nešildydavo. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog iš bendrovių „O“ (duomenys pakeisti) ir „P“ (duomenys pakeisti) įsigytos suskystintos dujos buvo nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dujos buvo perkamos ir pristatomos į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ne tik šaltuoju metų laiku, kada anot liudytojo R. A. kildavo problemų su dujiniais katilais, bet ir vasarą, pavasarį, iš ko galima spręsti, kad dujos buvo tiekiamos ne siekiant įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus klientui. Taigi, A. P., veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusius ir apie nusikalstamus ketinimus nežinojusius asmenis, sąmoningai nepateikė duomenų, susijusių statybos montavimo darbais S. J., tariamu įrenginio pardavimu UAB „G“ (duomenys pakeisti), dujų pirkimu ir tiekimu, todėl mokesčių administratoriui buvo pateikti neteisingi duomenys
Šalies argumentai
Nuteistoji K. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį: 1) perkvalifikuoti veiką dėl UAB „C“ (duomenys pakeisti) kasoje buvusių pinigų iššvaistymo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį; 2) pašalinti iš nuosprendžio aplinkybes, susijusias su pinigų pasisavinimu iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos; 3) atmesti UAB „C“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Anot nuteistosios, apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas dėl duomenų pripažinimo įrodymais baudžiamojoje byloje ir įrodymų vertinimo.
Nuteistoji teigia, kad banko sąskaitos, esančios banke AB „S“ (duomenys pakeisti), slaptažodžių generatorius buvo išduotas A. P. ir buvo jo žinioje, A. P. neturėjo teisės perduoti šio generatoriaus kitiems asmenims, tą patį generatorių A. P. naudojo ir savo asmeninei banko sąskaitai valdyti. Duomenys apie prisijungimo prie UAB „C“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos vietą patvirtina, kad prisijungimai buvo atliekami iš įvairių vietų, tame tarpe iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) patalpų ir iš A. P. gyvenamosios vietos. Nors ir buvo nustatyti prisijungimai iš K. A. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bet A. P. patvirtino, kad jis atvykdavo pas K. A. į namus ir prašydavo atlikti mokėjimus užsienyje esantiems asmenims. Taigi, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad prisijungimo prie banko sąskaitos generatoriumi naudojosi A. P., kuris atskirais atvejais perduodavo šį generatorių K. A. tik konkrečioms banko operacijoms atlikti, todėl teismo išvada, kad pinigai UAB „C“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitoje buvo patikėti K. A. ir buvo jos žinioje, yra nepagrįsta, kaip ir nepagrįsta išvada, kad banko operacijas K. A. atliko be A. P. žinios. Be to, iki K. A. pradedant dirbti UAB „C“ (duomenys pakeisti) slaptažodžių generatoriai buvo išduoti ir kitiems darbuotojams.
Anot nuteistosios, išdėstytus parodymus patvirtina byloje nustatytos UAB „C“ (duomenys pakeisti) veiklos aplinkybės, t. y. kad A. P. nurodymu UAB „C“ (duomenys pakeisti) buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, neįforminant ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, ko pasėkoje būdavo gaunami neapskaityti grynieji pinigai, kurie būdavo naudojami korupciniams veiksmams dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Specialisto išvadomis Nr. 5-4/28, 5-4/99, paties A. P., R. A. parodymais nustatyta, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) sandėlyje prekių trūkumas galėjo susidaryti dar iki K. A. pradedant dirbti UAB „C“ (duomenys pakeisti) (2010 m. lapkričio 15 d.). Sandėlyje buvo apskaitomi šildymo katilai, kurių faktiškai jau nebuvo, o vėliau buvo bandoma įforminti neįvykusį šios įrangos panaudojimą, faktiškai panaudojant kito modelio įrangą. Analogiški veiksmai buvo atlikti ir su iš UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) įsigytomis gamtinėmis dujomis už 81 811,95 Lt. Prekių trūkumas galėjo susidaryti dėl to, kad šios prekės buvo panaudotos be apskaitos dokumentų kartu neapskaitant gautų už prekių pardavimą pajamų. Tai patvirtina nustatytos aplinkybės dėl dujų katilo sumontavimo ir dujų tiekimo L. S. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), dėl UAB „G“ (duomenys pakeisti) parduoto šilumokaičio, sumontuoto prekybos centre „Maxima“, dėl S. J. užsakymu atliktų statybos darbų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
K. A. pripažįsta, kad A. P. nurodymu atliko pervedimus į savo banko sąskaitą to tinkamai neįforminant apskaitos dokumentais, kas galėtų būti vertinama kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, bet toks kaltinimas K. A. nebuvo pateiktas. Be to, A. P. nurodymu K. A. atlikdavo ir daugiau papildomų darbų, neįeinančių į buhalterės pareigas: dirbo kaip kasininkė, administratorė, tvarkė su darbo santykiais susijusius dokumentus. Darbo sutartyje buvo nustatytas 2 000 Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių, kuris pagal tuo metu darbo rinkoje buvusią situaciją buvo aiškiai per mažas pilną darbo dieną dirbančiam buhalteriui, todėl jai buvo mokama papildomai. A. P. žadėjo vėliau oficialiai padidinti darbo užmokestį.
Taip pat K. A. nesutinka su tuo, kad ji pasisavino UAB „C“ (duomenys pakeisti) kasoje buvusius pinigus. A. P. nurodymu UAB „C“ (duomenys pakeisti) buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, A. P. buvo reikalingi neapskaityti grynieji pinigai įvairiems su viešaisiais pirkimais susijusiems reikalams. Tai patvirtina ne tik aukščiau nurodytos aplinkybės dėl darbų S. J., L. S. atlikimo, o taip pat STT Šiaulių valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. S. veiklos bei katilo sumontavimo ir dujų tiekimo L. S. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėmis A. P. nurodymu K. A. paimdavo pinigus iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) kasos ir perduodavo A. P. arba jo nurodytam UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbuotojui to neįforminant apskaitos dokumentais. A. P. žadėdavo visoms operacijoms vėliau pateikti apskaitos dokumentus. Šiuos K. A. parodymus patvirtina tai, kad kasos dokumentais yra įforminti pinigų išmokėjimai A. P. ir kitiems UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbuotojams, dažniausiai šie dokumentai buvo išrašomi būtent atgaline data. Kadangi UAB „C“ (duomenys pakeisti) pinigai iš kasos buvo panaudoti įmonės interesais, nors ir nėra jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, todėl K. A. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip svetimo turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.
Nuteistosios teigimu, iš jos nepagrįstai priteistas 9 378,80 Eur turtinės žalos atlyginimas. Pripažindama materialinę atsakomybę už savo veiksmais įmonei padarytą žalą A. P. reikalavimu UAB „C“ (duomenys pakeisti) naudai K. A. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas ir faktiškai tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek po nuosprendžio priėmimo yra atliekamas išieškojimas iš K. A. turto. Tai pripažino ir UAB „C“ (duomenys pakeisti) atstovė, prašydama sumažinti turtinės žalos atlyginimą antstolio išieškota suma, ką ir padarė apygardos teismas, tačiau, nuteistosios nuomone, dėl turtinių reikalavimų patenkinimo civilinio proceso tvarka ir vykdomo išieškojimo UAB „C“ (duomenys pakeisti) neturėjo teisinio pagrindo baudžiamojoje byloje pakartotinai reikalauti turtinės žalos atlyginimo, todėl dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo UAB „C“ (duomenys pakeisti) ieškinys turėjo būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat iš K. A. nepagrįstai buvo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Anot nuteistosios, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neturtine žala juridinio asmens pažeminimą, jo socialinių santykių sumažėjimą, nors juridinis asmuo neturi šių fiziniam asmeniui būdingų savybių, todėl negali patirti nepatogumų, pažeminimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, be to, CK 6.250 straipsnis neturtinės žalos atsiradimo nesieja su šiomis aplinkybėmis. Nepagrįstai neturtinės žalos atsiradimas motyvuotas ir UAB „C“ (duomenys pakeisti) veikla siekiant pašalinti buhalterinės apskaitos ir kitus pažeidimus (įmonės darbuotojų apklausos, atitraukimas nuo darbo, patirti nepatogumai, klaidų ir pažeidimų taisymas), nors UAB „C“ (duomenys pakeisti) jokių įrodymų apie patirtą realią žalą nepateikė, kai išlaidos tokiems veiksmams turi būti pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir įvertintos konkrečia pinigų suma, apygardos teismas taip pat nenurodė, kuo galėjo pasireikšti galimi UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbuotojų nepatogumai atliekant darbines funkcijas tikslinant mokesčių deklaracijų ar buhalterinės apskaitos įrašus. Be to, pagal baudžiamosios bylos duomenis, specialisto išvadas nustatyta, kad pažeidimai UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje buvo padaryti dar iki įmonėje pradėjus dirbti K. A., ką patvirtina ir jau minėtos aplinkybės dėl sandėlyje buvusių prekių naudojimo be apskaitos dokumentų neapskaitytuose darbų objektuose vėliau įforminant šių prekių tariamą panaudojimą naujuose darbų objektuose, neapskaitytų piniginių lėšų naudojimo siekiant laimėti skelbiamus konkursus. Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad įmonės banko sąskaitos slaptažodžių generatorių K. A. perdavė A. P., tokiais veiksmais pažeisdamas su banku sudarytą sutartį, Mokėjimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pažymima ir tai, jog UAB „C“ (duomenys pakeisti) veikla neigiamo atgarsio visuomenėje sulaukė ne dėl piniginių operacijų bendrovės kasoje ir banko sąskaitoje, bet dėl neatlygintino gamtinių dujų tiekimo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui P. S.. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) reputacijos pablogėjimo neįrodinėjo tos kategorijos byloms būtinais įrodymais (visuomenės nuomonės tyrimo išvadomis, publikacijomis spaudoje, padidėjusiomis reklamos išlaidomis). Taigi, iš esmės UAB „C“ (duomenys pakeisti) dalykinės reputacijos pablogėjimą, jei toks ir buvo, lėmė įmonės vadovo A. P. veiksmai, ko priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas neįvertino.
Išteisintojo A. P. gynėja advokatė J. Grigaliūnienė atsikirtime į Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas A. P. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus byloje surinktus įrodymus nepažeidžiant BPK nuostatų. Atsikirtime cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė priemonė, negalint pažeistų teisių ir teisėtų interesų apginti kitos teisės šakos priemonėmis. Gynėjos nuomone, byloje nagrinėjami klausimai pirmiausia turėtų būti sprendžiami vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytomis taisyklėmis, o nustačius, kad įmonės vadovas A. P. padarė žalos įmonei, kiltų civilinės atsakomybės klausimas. Tiek BK 220 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra tyčiniai, tačiau A. P. veiksmuose tyčia nenustatyta, t. y. A. P. niekada sąmoningai nesiekė, kad jo vadovaujamos įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, būtų siekiama išvengti mokesčių, be to, A. P. jam inkriminuotu laikotarpiu nebuvo atsakingas už UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip pat atsikirtime pateikiamas bylos faktinių aplinkybių aiškinimas dėl ūkinių operacijų atvaizdavimo UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, t. y. S. J. gyvenamojo namo statybos montavimo darbai buvo iš dalies atlikti tik 2014 metais, todėl 2012 metais šių darbų apimtis nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, o buvo surašytas tik objekte naudojamų medžiagų sąrašas, todėl pajamos ir mokesčiai pagrįstai deklaruoti 2014 metais, o ne 2012 metais; P. S. dujos buvo tiekiamos pagal statybos rangos sutartį, kuria buvo įsipareigota įrengti suskystintų dujų katilinę ir užtikrinti tinkamą dujų katilinės veikimą, tinkamai sutartiniai įsipareigojimai buvo įgyvendinti tik 2014 m. balandžio mėnesį, tada buvo surašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, todėl dujų tiekimo išlaidos tuo laikotarpiu kaip rangovo išlaidos buvo pagrįstai įtrauktos į sąnaudas; byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros, liudytojų parodymai patvirtina, kad iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) pirktą šilumokaitį UAB „C“ (duomenys pakeisti) pardavė UAB „G“ (duomenys pakeisti), nors šilumokaitis nebuvo rastas parduotuvėje, kurioje jį įrengti turėjo UAB „G“ (duomenys pakeisti), bet A. P. negali atsakyti už kitos įmonės veiksmus. Specialistės J. Č. išvados yra nepagrįstos ir nepatikimos, kadangi išvados parengtos neturint visų dokumentų, kurie byloje pateikti po 2014 m. gruodžio 28 d., be to, išvados yra sąlyginės, t. y. pateiktos atsižvelgiant į tai, ar pasitvirtintų liudytojų parodymai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokesčių mokėtojas pagal įstatymą yra UAB „C“ (duomenys pakeisti), bet ne A. P., todėl nesuprantama, kodėl mokesčio mokėtojo prievoles, t. y. sumokėti mokesčius, baudžiamojoje byloje prašoma iš A. P., tuo labiau kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai buvo ištaisyti, visi būtini mokesčiai deklaruoti ir sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios K. A. apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios K. A. gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. P. ir jo gynėja prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistosios K. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nuosprendžiu A. P. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, K. A. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apeliacinių skundų dėl A. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nėra gauta, šioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. P. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį
Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. P. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.
Išteisintasis A. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, t. y. kad būdamas UAB „C“ (duomenys pakeisti) direktoriumi:
- 2012 metais PVM sąskaitomis-faktūromis neįformino S. J. suteiktų gyvenamojo namo statybos montavimo darbų paslaugų pardavimo operacijų už 16 936,31 Lt (13 996,95 Lt pardavimo pajamų, 2 939,36 Lt PVM), ir nenurodė vyr. finansininkei K. A. šias operacijas įtraukti į UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “C“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus;
- 2012 m. spalio mėnesį pateikė vyr. finansininkei K. A., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, į UAB C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą įtraukti 2012 m. spalio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą COA Nr. 0000386, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, kadangi šilumokaitis TRI UAB „G“ (duomenys pakeisti) nebuvo parduotas, dėl šios PVM sąskaitos-faktūros panaudojimo 2012 metų UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti UAB „C“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus;
- 2014 m. balandžio mėnesį žinodamas, kad 2014 m. balandžio 30 d. nurašymo akte Nr. N00000000701 ir 2014 m. balandžio mėnesio atliktų darbų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), akte nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį, o būtent apie įrenginių – Vitodens 100-W, 35 kW, įsigyto iš UAB „Z“ (duomenys pakeisti) pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą PAV Nr. 0009413 už 4 680,81 Lt, ir Vitodens 100, 26 kW, įsigyto iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) pagal 2010 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą CLSS1000283 už 3 673,01 Lt, panaudojimą suskystintų dujų katilinės montavimui, neužtikrino, kad šie aktai nebūtų įtraukti į UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, dėl šių aktų panaudojimo buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti UAB „C“ (duomenys pakeisti) turto už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.
Pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde dėl pastarojo nusikalstamos veikos epizodo nėra pateikta jokių motyvų, baigiamųjų kalbų metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė pašalinti šį nusikalstamos veikos epizodą iš nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, aprašymo, todėl darytina išvada, kad prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl nusikalstamos veikos epizodo, susijusio su įrenginių Vitodens panaudojimu įrengiant suskystintų dujų katilinę bei jų nurašymu, neskundžia, ir apeliacine tvarka šis nusikalstamos veikos epizodas nebus nagrinėjamas.
Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „C“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, veikdamas per UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nesuvokusius A. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti 22 992 Lt (6 658,94 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir 8 651 Lt (2 505,50 Eur) pelno mokesčio:
- 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 metais sąmoningai nepateikė UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims duomenų, kad 2012 metais S. J. UAB „C“ (duomenys pakeisti) suteikė gyvenamojo namo statybos montavimo darbų paslaugas už 16 936,31 Lt, kad dujos, įsigytos iš UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) už 98 822,90 Lt, ir prekė Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 (400 V, 11 kW, NVK 4,30), įsigyta iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) už 17 534 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81 811,95 Lt dėl dujų įsigijimo iš UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir išlaidos 14 490,91 Lt dėl prekės Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 įsigijimo iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl to asmenys, tvarkę UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, į UAB „C“ (duomenys pakeisti) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie išskirtą pirkimo 17 010 Lt ir 3 043 Lt PVM mokestį, bei įrašė į UAB „C“ (duomenys pakeisti) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2012 metus tik A. P. žinomus neteisingus duomenis apie apmokestinamųjų tiekimų vertę ir neapskaičiavo sumokėtino 2 939 Lt pridėtinės vertės mokesčio už S. J. suteiktas paslaugas;
- sąmoningai nepateikė UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims duomenų, kad dujos, įsigytos iš UAB „O“ (duomenys pakeisti), UAB „P“ (duomenys pakeisti) už 98 822,90 Lt, nebuvo panaudotos apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kad išlaidos 81 811,95 Lt dėl dujų įsigijimo nepagrįstai nurašytos į gamybos sąnaudas, dėl ko į UAB „C“ (duomenys pakeisti) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 metus buvo įrašyti tik A. P. žinomi neteisingi duomenys apie UAB „C“ (duomenys pakeisti) pelną, padidinant 2008-2013 metų laikotarpiu gamybos sąnaudas 81 811,95 Lt sumai ir neapskaičiavus 8 651,00 Lt pelno mokesčio mokėtino į valstybės biudžetą.
Kaltinimai A. P. padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. netinkamai užfiksavus (ar iš viso neužfiksavus) UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje ūkines operacijas dėl S. J. 2012 metais atliktų darbų, šilumokaičio pardavimo UAB „G“ (duomenys pakeisti), dujų, įsigytų iš UAB „O“ (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti), tiekimo, todėl dėl išteisintajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pasisakoma bendrai.
Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, anot prokuroro, apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, fragmentiškai, savo išvadas grindė vien tik A. P. palankiais įrodymais, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas BK 222 straipsnio 1 dalies prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra padariniai – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nenustačius šių padarinių baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nekyla, o asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymu į deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą bei pateikimu valstybės įgaliotai institucijai. Tačiau vien tokių veiksmų baudžiamajai atsakomybei atsirasti nepakanka, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas tik nustačius siekį išvengti mokesčių. Nesant šio tikslo, už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimą gali kilti administracinė atsakomybė. Abu aptariami nusikaltimai yra tyčiniai, apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas tik tiesiogine tyčia.
Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl A. P. buvo pagrįstai išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nurodytų nusikaltimų sudėties požymių.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus įrodymų, neginčijamai ir patikimai patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties požymius, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, bet jiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Nors iš dalies galima sutikti su prokuroru, kad skundžiamame nuosprendyje nepakankamai motyvuota, kodėl buvo nesivadovauta K. A. parodymais dėl A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų ar kodėl buvo vadovaujamasi konsultacine auditoriaus A. K. išvada, o ne FNTT dirbančios specialistės išvada, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tais įrodymais, kurių visuma pagal teismo vidinį įsitikinimą buvo pakankama daromoms išvadoms pagrįsti, todėl paminėti skundžiamo nuosprendžio trūkumai nelaikytini esminiais, sutrukdę teismui bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai bei priimti teisingą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant K. A. parodymus dėl A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje A. P. ir K. A. vienas kitam yra pareiškę kaltinimus dėl, jų nuomone, neteisėtų veiksmų, todėl kiekvieno iš jų parodymai turi būti vertinami atsargiai ir jais remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga. Nagrinėjamoje byloje įvertinus surinktų įrodymų visumą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo K. A. parodymais, kadangi jų, priešingai nei A. P. parodymų, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminis tyrimas dėl UAB „C“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos ir įmonės direktoriaus A. P. veiksmų buvo pradėtas gavus K. A. pareiškimą dėl galimai nusikalstamų A. P. veiksmų UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterijoje neapskaitant už įvairius objektus gaunamų pajamų, taip pat mokant neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tikrinant K. A. nurodytas aplinkybes daugelis kaltinimų (dėl neoficialaus darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo, kyšių davimo siekiant laimėti viešųjų pirkimų konkursus, neapskaitomų pajamų už tam tikrus objektus) nepasitvirtino ir baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti tik dėl aukščiau nurodytų kelių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, kaltinimai dėl kurių, kaip paaiškėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat nepasitvirtino.
Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia priimti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą privatus asmens, turinčio specialių žinių, surašytą dokumentą (procesine prasme įvardijamą konsultacine išvada), šią išvadą ištirti kaip dokumentą, o esant reikalui ir apklausti konsultacinę išvadą surašiusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas nustatytų procesinių taisyklių tiriant ir vertinant privataus asmens pateiktą konsultacinę išvadą nepažeidė. Skundžiamame nuosprendyje aprašant įrodymus UAB „A“ (duomenys pakeisti) auditoriaus A. K. surašyta išvada buvo įvardinta specialisto išvada, nes taip buvo įvardintas A. K. surašytas dokumentas. Vien tai, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas šios išvados neįvardijo kaip konsultacinės, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kaip ir nesudaro pagrindo abejoti A. K. konsultacinės išvados patikimumu vien tai, kad ji buvo surašyta baudžiamojon atsakomybėn traukiamo A. P. užsakymu, kadangi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas rungimosi principas leidžia kaltinamajam teikti įrodymus teismui. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbančio specialisto išvada pati savaime negali būti laikoma patikimesniu įrodymu nei konsultacinė išvada, bet kuriuo atveju tiek specialisto išvadose, tiek konsultacinėje išvadoje nustatytos aplinkybės tikrinamos atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog prokuroras deklaratyviai teigia, kad konsultacinė išvada surašyta įvertinus tik dalį baudžiamosios bylos medžiagos, bet nenurodo, kokie, jo manymu, reikšmingi baudžiamosios bylos duomenys nebuvo įvertinti ir kaip tai įtakojo išvadų nepagrįstumą. Kita vertus, byloje yra pakankamai kitų duomenų, iš kurių galima spręsti, ar A. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. P. kaltės daugiausia grindžiami ikiteisminio tyrimo metu surašytomis 2014 m. balandžio 8 d. bei 2014 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadomis Nr. 5-4/28 ir Nr. 5-4/99 (7 t., b. l. 16-31; 10 t., b. l. 42-52), kuriose vadovaujamasi nepasitvirtinusiais K. A. parodymais, kas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nesivadovauti specialisto išvadomis.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. P. nepagrįstai buvo kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu neįforminus buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis-faktūromis, 2012 metais S. J. suteiktų gyvenamojo namo statybos montavimo darbų paslaugų pardavimo operacijų už 16 936,31 Lt. Duodama parodymus dėl šio nusikalstamos veikos epizodo K. A. buvo nenuosekli, jos parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat kitų byloje apklaustų asmenų parodymams, kurie yra nuoseklūs ir kuriais abejoti nėra pagrindo. Byloje yra pateikta Statybos rangos sutartis Nr. 2012-08-01/1 dėl S. J. gyvenamojo namo vėdinimo, šildymo, nuotekų, vandentiekio sistemų montavimo darbų (1 t., b. l. 168-169), nenustatyta, kad ši sutartis būtų suklastota, kas paneigia K. A. parodymus, jog S. J. objektas buvo oficialiai neapskaitomas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu K. A. tvirtino paėmusi iš S. J. 17 500 Lt, kurių neapskaitė UAB „C“ (duomenys pakeisti) buhalterijoje, kaip užmokestį už dokumentais neįformintus darbus, atpažinimo metu jau tvirtino, kad S. J. sumokėjo 17 000 Lt už UAB „C“ (duomenys pakeisti) iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) pirktą šildymo katilą. Tačiau nei viena iš šių aplinkybių nepasitvirtino. Išteisintasis A. P. ir liudytojas S. J. nuosekliai teigė, kad jokie pinigai už neapskaitytus darbus nebuvo mokami. Ši aplinkybė netgi neinkriminuota A. P.. S. J. parodė, kad pats įsigijo katilą, kuris įrengtas jo namuose. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas darbus S. J. gyvenamajame name vykdęs R. I.. A. P., S. J. ir R. I. parodymai apie darbų eigą yra nuoseklūs – darbai buvo pradėti 2012 m. rudenį, nesutikdamas su UAB „C“ (duomenys pakeisti) pasiūlytomis medžiagų kainomis dalį darbams reikalingų medžiagų tiekė pats S. J., atitinkamai mažinant rangos sutarties kainą, darbai užtruko, nes S. J. vėluodavo pateikti medžiagas, o 2013 metais dėl pinigų trūkumo S. J. paprašė darbus sustabdyti, darbai buvo atnaujinti 2014 metais, tada buvo surašytas atliktų darbų aktas, išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir atliktas apmokėjimas. Pastarąsias aplinkybes apie priduotus darbus ir apmokėjimą už juos patvirtina bylos rašytinė medžiaga (8 t., b. l. 117, 118-119, 120).
Kaip matyti iš specialistės J. Č., surašiusios specialisto išvadas, ir auditoriaus A. K., surašiusio konsultacinę išvadą, paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, nesutariama, kuriuo verslo apskaitos standartu apskaitant pajamas, gaunamas vykdant statybos rangos sutartį, turi būti vadovaujamasi, tačiau bet kuriuo atveju atliktų darbų aktas surašomas, o pagal jį išrašoma PVM sąskaita-faktūra, jeigu galima patikimai įvertinti atliktų darbų apimtį ir tai įvertinti pinigais. Visgi nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti ir į tai, kad atliktų darbų perdavimo momentą įtakoja ir šalių sutartiniai įsipareigojimai. Tarp UAB „C“ (duomenys pakeisti) ir S. J. sudarytoje statybos rangos sutartyje nebuvo numatyta dalinio atliktų darbų pridavimo galimybė. Apklausti R. I. ir S. J. parodė, kad pastarasis nesutiko su dalinių darbų priėmimu ir apmokėjimu už juos, tuo labiau kad nebuvo aišku, kada darbai bus atnaujinti, būtent todėl nei 2012, nei 2013 metais atliktų darbų aktai nebuvo surašyti. Taip pat šie asmenys parodė, kad sustabdant darbus buvo sudaryti objekte panaudotų medžiagų sąrašai (1 t., b. l. 176-179), bet šiuose sąrašuose nurodytos tik atliekant darbus panaudotos medžiagos, pagal šiuos sąrašus negalima įvertinti tikslios atliktų darbų vertės. Apklausiamas R. I. taip pat negalėjo tiksliai įvardinti darbų sustabdymo metu atliktų darbų vertės, todėl specialistės J. Č. išvadoje tik remdamasi prielaidomis nustatė galimą atliktų darbų vertę 2012 metais. Kaip jau minėta, 2014 metais atnaujinus ir užbaigus dalį darbų buvo išrašytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodyta 2014 metų balandžio mėnesio data. Pagal apklaustų asmenų parodymus šiame akte buvo įtraukti ir iki sustabdant statybos rangos darbus 2012, 2013 metais atlikti darbai, ši aplinkybė nėra paneigta. Esant tokioms aplinkybėms, S. J. gyvenamajame name atlikti darbai, jų vertė, buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįstai buvo įforminti 2014, o ne 2012 metais.
Dėl inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo UAB „G“ (duomenys pakeisti) išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis išteisintasis A. P. parodė, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) buvo parduotas PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas šilumokaitis, kurį UAB „C“ (duomenys pakeisti) buvo įsigijęs iš UAB „V“ (duomenys pakeisti). Šiuos išteisintojo parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga ir liudytojas K. S.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „C“ (duomenys pakeisti) iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) 2012 m. spalio 15 d. įsigijo šilumokaitį Alfea Excellia Hybrid Gas DUO TRI 11 už 14 490,91 Lt (2 t., b. l. 59), pagal 2012 m. spalio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą UAB „C“ (duomenys pakeisti) šilumokaitį TRI pardavė UAB „G“ (duomenys pakeisti) už 10 042,15 Lt (3 t., b. l. 171). Pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius K. S. patvirtino, kad 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti duomenys yra teisingi, jokie duomenys PVM sąskaitoje-faktūroje nebuvo klastojami, UAB „G“ (duomenys pakeisti) iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) tikrai pirko šilumokaitį. Nors šilumokaitis buvo parduotas už mažesnę kainą nei buvo įsigytas iš UAB „V“ (duomenys pakeisti), tačiau kainų skirtumą paaiškino R. I., nurodęs, kad šilumokaičio atsisakė vienas iš užsakovų, jo sandėliuoti neapsimokėjo, todėl reikėjo kuo skubiau parduoti, dėl ko šilumokaitis ir buvo parduotas už mažesnę kainą. Pagal K. S. parodymus, iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) įsigytas šilumokaitis turėjo būti sumontuotas viename iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) tuo metu remontuotų prekybos centrų. Iš pateikto materialinių vertybių nurašymo akto matyti, jog UAB „G“ (duomenys pakeisti) nurašė iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) įsigytą šilumokaitį (3 t., b. l. 173-176). Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog UAB „C“ (duomenys pakeisti) pardavė UAB „G“ (duomenys pakeisti) iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) įsigytą šilumokaitį.
Prokuroro apeliaciniame skunde aptariami įrodymai šilumokaičio pardavimo fakto nepaneigia. Prokuroro minimuose apžiūros protokoluose nustatyta, kad apžiūrint prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) įsigytas šilumokaitis nebuvo rastas (6 t., b. l. 148-152, 153-157), tačiau tai tik patvirtina, kad šilumokaitis nebuvo įmontuotas šiame prekybos centre, bet neginčijamai nepaneigia šilumokaičio pardavimo UAB „G“ (duomenys pakeisti), kadangi kiti UAB „G“ (duomenys pakeisti) remontuoti prekybos centrai nebuvo tikrinami, kaip ir nebuvo tikrinama UAB „G“ (duomenys pakeisti) vedama buhalterinė apskaita, taip pašalinant bet kokias abejones dėl galimai netinkamai iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) įsigyto šilumokaičio panaudojimo fiksavimo UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apžiūrint prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini), pateiktame 2012 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų akte nurodytas elektrinio šildytuvo 100 l karštam vandeniui ruošti įrengimas, kurio vertė tik 1 189 Lt (3 t., b. l. 198-199), t. y. gerokai mažesnė nei nurašyto šilumokaičio, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar UAB „G“ (duomenys pakeisti) įsigytas šilumokaitis turėjo būti įmontuotas apžiūrėtame prekybos centre. Prokuroro pateikti duomenys iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) apie šilumokaičio išorinį vaizdą (13 t., b. l. 7-8) nei paneigia, nei patvirtina A. P. pareikšto kaltinimo, kadangi nepaisant to paties pavadinimo prekė yra naujos modifikacijos, ką patvirtina ir daugiau nei du kartus didesnė prekės kaina, be to, UAB „V“ (duomenys pakeisti) taip pat pateikė raštą, kuriame nurodė, kad internetiniame tinklalapyje esanti prekė tiek išoriniu vaizdu, tiek techniniais duomenimis skiriasi nuo UAB „C“ (duomenys pakeisti) turėto šilumokaičio (13 t., b. l. 77a).
Taip pat nepagrįsti ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. P. inkriminuoto išlaidų, patirtų įsigyjant suskystintas dujas iš UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir UAB „O“ (duomenys pakeisti), nurašymo į gamybos sąnaudas, nepanaudojus apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, be panaudojimą pateisinančių dokumentų, dėl ko PVM sąskaitose-faktūrose išskirtą PVM įtraukus į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, buvo sumažintas mokėtinas pridėtinės vertės mokestis bei nepagrįstai padidinus gamybos sąnaudas, neapskaičiuotas pelno mokestis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiame nusikalstamos veikos epizode minimos suskystintos dujos, UAB „C“ (duomenys pakeisti) įsigytos iš UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir UAB „O“ (duomenys pakeisti), buvo tiekiamos adresu (duomenys neskelbtini). Duodama parodymus dėl šio nusikalstamos veikos epizodo K. A. nurodė, kad dujos buvo tiekiamos P. S., su kuriuo nebuvo sudaryta jokios sutarties, šis objektas buvo neoficialus, dujas buhalterinėje apskaitoje nurašydavo R. A., jas priskirdamas prie kokio nors kito objekto. Tačiau šie K. A. parodymai, kaip ir dėl kitų nusikalstamos veikos epizodų, nepasitvirtino. Byloje pateikta Statybos rangos sutartis 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. S2008-08-08 dėl suskystintų dujų katilinės P. S. gyvenamajame name įrengimo (9 t., b. l. 16-17), paneigia K. A. parodymus apie buhalterinėje apskaitoje neapskaitomą objektą. Be to, 2014 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/99 konstatuota, jog tvarkydama buhalterinę apskaitą UAB „C“ (duomenys pakeisti) išlaidų pagal atskirus statybos objektus nekaupia, kas paneigia K. A. parodymus apie suskystintų dujų nurašymą priskyrus jas kokiam kitam objektui.
Minėtoje specialisto išvadoje, konstatuojant buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus suskystintų dujų įsigijimo išlaidas be pagrindo nurašant į sąnaudas, vėlgi, kaip ir nusikalstamos veikos epizode dėl S. J. atliktų darbų, esminę reikšmę turi šalių sutartinių įsipareigojimų aiškinimas. Iš specialisto išvados turinio galima suprasti, kad specialistė J. Č. preziumavo, jog statybos rangos sutartis dėl suskystintų dujų katilinės įrengimo yra suklastota, kaip ir suklastotos pretenzijos dėl netinkamo katilinės darbo, tačiau tokios specialistės prielaidos yra nepagrįstos. Tiek A. P., tiek P. S. kategoriškai tvirtino pasirašę statybos rangos sutartį, pagal kurią buvo atlikti suskystintų dujų katilinės įrengimo darbai ir tiekiamos suskystintos dujos. UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbų vadovas R. A. parodė, kad suskystintų dujų katilinės rezervuarą įrengė subrangovai, kadangi UAB „C“ (duomenys pakeisti) tokių darbų neturėjo teisės atlikti, subrangovai taip pat pirmą kartą užpildė rezervuarą suskystinomis dujomis. Šiuos R. A. parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esantys UAB „P“ (duomenys pakeisti) 2008 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita-faktūra pagal atliktų darbų aktą bei 2008 m. spalio 14 d. PVM sąskaita-faktūra dėl suskystintų dujų pardavimo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu K. A. iškelta versija, jog suskystintos dujos P. S. buvo tiekiamos be sutarties, buvo tikrinama atliekant net kelis dokumentų tyrimus. 2014 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-195(14) nustatyta, kad statybos rangos sutartis atspausdinta kitu spausdintuvu ir kita dažomąja medžiaga nei lyginamajam tyrimui pateikti 2008 metų UAB „C“ (duomenys pakeisti) dokumentai (10 t., b. l. 120-124). 2014 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-185(14), 11Š-188(14) nustatyta, kad tirti pateiktoje statybos rangos sutartyje UAB „C“ (duomenys pakeisti) atspaudo mikrostruktūra yra tokia pati kaip ir kituose 2008, 2009, 2011 metų įmonės dokumentuose, statybos rangos sutartyje esantis atspaudas yra atspaustas kita dažomąja medžiaga nei lyginamajam tyrimui pateiktuose 2013, 2014 ir atskiruose 2012 metų UAB „C“ (duomenys pakeisti) dokumentuose, taip pat didelė tikimybė, kad statybos rangos sutartyje esantis atspaudas yra atspaustas kita dažomąja medžiaga nei 2008-2012 metų dokumentuose esantys juodos spalvos atspaudai, bet to kategoriškai teigti negalima, nes atspaudas atspaustas nekokybiškai, su beveik pasibaigusia, išdžiūvusia dažomąja medžiaga (10 t., b. l. 136-143). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartose specialisto išvadose nustatytos aplinkybės neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad statybos rangos sutartis buvo suklastota, t. y. surašyta atgaline data, be to, pagal surinktus duomenis A. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo inkriminuotas dokumentų klastojimas, todėl specialistės J. Č. prielaida apie suklastotą statybos rangos sutartį nepasitvirtino.
2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartimi UAB „C“ (duomenys pakeisti) įsipareigojo P. S. gyvenamajame name įrengti suskystintų dujų katilinę. Sutartyje aptarta, jog katilinė turi veikti be vartotojo įsikišimo palaikydama numatytą temperatūrą, būtina katilinės veikimo sąlyga – numatyto dydžio neviršijančios dujų sąnaudos, galimi katilinės darbo sutrikimai, įtakojantys užsakovo komfortą ir neįtakoti užsakovo veiksmų – ne dažnesni nei kaip vieną kartą per metus. Sutarta, jog atliktų darbų aktai bus pasirašomi ir už darbus bus atsiskaityta katilinei nepertraukiamai, tinkamai ir pagal nustatytus ekonominius rodiklius veiks ne mažiau nei 12 mėnesių. Sutartyje numatyta, kad eksploataciniai bandymai bus vykdomi ne trumpiau nei 12 mėnesių po katilinės įrengimo ir galutinai darbai bus priduoti tik bandymų metu pasiekus sutartimi aptartus katilinės veikimo rodiklius, taip pat numatyta, jog į sutarties apimtį įeina ne mažiau kaip vienerių metų metu sunaudotos dujos. Taigi, pagal statybos rangos sutarties sąlygas UAB „C“ (duomenys pakeisti) prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti numatytą suskystintų dujų katilinės ekonomiškumą, kartu prisiimant visas dėl to patirtas išlaidas. Galima sutikti tiek su prokuroro, tiek su specialistės J. Č. vertinimu, jog aptartos statybos rangos sutarties sąlygos yra iš dalies nepalankios UAB „C“ (duomenys pakeisti). Kita vertus, liudytojas R. A. paaiškino, jog jo praktikoje tai buvo pirmas kartas įrengiant suskystintų dujų katilinę, todėl akivaizdu, kad sudarant statybos rangos sutartį ir numatant jos sąlygas tam tikros rizikos dėl sutarties įgyvendinimo galėjo būti neįvertintos, tame tarpe ir tai, kad sutarties įgyvendinimas bus nuostolingas.
R. A. parodė, kad po kelių mėnesių nuo suskystintų dujų katilinės įrengimo prasidėjo skundai dėl netinkamo jos veikimo, tai nustodavo veikti dujų katilas, tai per daug būdavo suvartojama dujų. Anot R. A., pretenzijos buvo žodinės, gautos telefonu, taip pat kelios buvo raštu. A. P. ir P. S. patvirtino, kad daugiausia nusiskundimai buvo pateikiami telefonu bei kelis kartus pretenzijos buvo surašytos raštu. Jokių duomenų, paneigiančių šiuos asmenų parodymus, byloje nėra. Pažymėtina, kad statybos rangos sutartyje nebuvo numatyta, kokia forma turi būti reiškiamos pretenzijos dėl netinkamo katilinės darbo. Nors P. S. raštu pateiktos pretenzijos buvo tiriamos, tačiau kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadų Nr. 11Š-193(14) ir 11Š-194(14), buvo tiriami tik A. P. padaryti įrašai, vizuojant ištirti nusiskundimus R. A. (10 t., b. l. 109-111, 114-116). Visgi net nustačius, kad A. P. rankraštiniai įrašai pretenzijose buvo padaryti vienu metu, iš to tik galima daryti prielaidą, kad A. P. šias pretenzijas vizavo vėliau nei jos buvo surašytos, bet tai nei patvirtina, nei paneigia pačių P. S. surašytų pretenzijų tikrumo.
R. A. parodė, kad šalinant gedimus dujų katilinėje buvo įmontuotas dar vienas dujų katilas, kuris turėdavo veikti nustojus veikti kitam katilui, jis bandė pakeisti dujų katilo nustatymus, tačiau gedimai vis pasikartodavo, konsultavosi su dujų katilų tiekėjais ir nusprendė, kad yra netinkama tiekiamų dujų sudėtis. R. A. parodymus dėl galimos gedimų priežasties patvirtina dujų katilų tiekėjo UAB „Z“ (duomenys pakeisti) raštas, jog P. S. gyvenamajame name sumontuotiems dujų katilams tiekiamose suskystintose dujose propano butano santykis turi būti 95 ir 5 proc. (9 t., b. l. 166-167), tuo tarpu iš byloje esančių UAB „O“ (duomenys pakeisti) pateiktų tiekiamų suskystintų dujų kokybės sertifikatų (9 t., b. l. 137-155) matyti, kad tiekiamų suskystintų dujų kokybė neatitiko reikalaujamos dujų katilams. R. A. parodė, kad išsiaiškinęs galimą gedimo priežastį jis pradėjo analizuoti dujų katilų lambda zondo veikimo principą, po truputį jį koregavo, kol galiausiai pakeitė dujų katilo nustatymus taip, kad šis pradėjo veikti tinkamai nepriklausomai nuo tiekiamų suskystintų dujų kokybės. Suskystintų dujų katilinei pradėjus veikti tinkamai 2014 m. balandžio 14 d. buvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas (9 t., b. l. 21).
Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog UAB „C“ (duomenys pakeisti) iš UAB „P“ (duomenys pakeisti) ir UAB „O“ (duomenys pakeisti) įsigyjamos suskystintos dujos buvo naudojamos statybos rangos sutarčiai įvykdyti, t. y. pajamoms uždirbti, todėl išlaidos suskystintoms dujoms įsigyti pagrįstai buvo nurašytos į sąnaudas.
Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog suskystintų dujų tiekimas buvo vykdomas ne tik šaltuoju metų laiku, kas neva patvirtina dujų tiekimą ne pagal statybos rangos sutartį, yra nepagrįstas, kadangi dujų katilinė buvo naudojama ne tik šildymui, bet ir karštam vandeniui paruošti, todėl savaime suprantama, jog pasibaigus dujoms, rezervuaras turėjo būti užpildomas dujomis nepaisant metų laiko.
Nepaisant to, kad byloje nebuvo įrodyti A. P. inkriminuojamų nusikaltimų objektyvieji požymiai, taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją nusikalstamų veikų pusę. Kaip jau buvo minėta, A. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ir jų pateikimas tik tiesiogine tyčia ir turint tikslą išvengti mokesčių. Tačiau prokuroro apeliaciniame skunde, subjektyvieji nusikaltimų požymiai neaptariami ir neįrodinėjami, apsiribojant deklaratyviu teiginiu, kad nusikaltimai buvo padaryti tiesiogine tyčia, o BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir siekiant išvengti mokesčių. Galima būtų manyti, kad prokuroras tyčią ir nusikalstamą tikslą kildina iš padarytų veikų, bet to, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka, kadangi tie patys veiksmai gali būti padaryti ir neatsargia kaltės forma ar neturint tikslo išvengti mokesčių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, prokuroro pozicija sutinkant, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) galėjo ištaisyti buhalterinės apskaitos netikslumus, susijusius su įrenginių „Vitodens“ nurašymu, kaip tik patvirtina aplinkybę, jog padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra netyčiniai ir jais nebuvo siekiama išvengti mokesčių. Tokią išvadą galima daryti ir įvertinus A. P. inkriminuotus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus bendrame UAB „C“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos kontekste.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis dėl A. P. išteisinimo yra pagrįstas ir jo keisti ar naikinti prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl K. A. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia.
K. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad būdama UAB „C“ (duomenys pakeisti) vyr. finansininke nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. vasario 1 d. persivesdama iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitų į savo asmenines banko sąskaitas 25 954,07 Lt bei iš įmonės kasos paimdama 8 202,74 Lt pasisavino svetimą UAB „C“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą – 34 156,81 Lt (9 892,50 Eur).
K. A. apeliaciniame skunde, ginčydama skundžiamo nuosprendžio išvadas dėl jos kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, įrodymų vertinimas yra išimtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nesutikimas su įrodymų vertinimu ir to pasėkoje padarytomis išvadomis savaime nesuponuoja teismo išvadų nepagrįstumo ar paties teismo šališkumo.
Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl K. A. kaltės pasisavinus svetimą UAB „C“ (duomenys pakeisti) turtą yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, su kuriuo nesutikti objektyvaus pagrindo nėra. Pažymėtina, kad nuteistosios K. A. apeliaciniame skunde dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos laikomasi tos pačios pozicijos kaip ir pirmosios instancijos teisme, nuteistosios nurodytos tariamos pinigų pervedimo į banko sąskaitą kaip darbo užmokesčio ir pinigų iš kasos perdavimo įmonės direktoriui A. P. aplinkybės jau buvo įvertintos apygardos teismo ir pagrįstai atmestos kaip prieštaraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams bei neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.
K. A. nuo 2010 m. lapkričio 15 d. pradėjo dirbti UAB „C“ (duomenys pakeisti) vyr. finansininke. Iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) direktoriaus įsakymu patvirtintos vyr. finansininko pareiginės instrukcijos matyti, kad K. A. kaip įmonės vyr. finansininkei be kitų pareigų buvo numatyta vesti kasą (2.14 p.), daryti pavedimus atsiskaitymui, sekti įmonės sąskaitos likutį banke (2.22 p.) (1 t., b. l. 13-16). Pagal Visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį K. A. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jai perduoto turto ir kitų finansinių vertybių išsaugojimą (1 t., b. l. 17). Taigi, byloje nekyla abejonių, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) kasoje ir banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos buvo patikėtos K. A. kaip įmonės vyr. finansininkei.
Nesutikdama su jai inkriminuotu įmonės banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų pasisavinimu K. A. teigia, kad šios piniginės lėšos nebuvo jos žinioje, kadangi prisijungimo kodų prie UAB „C“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitų generatorius buvo išduotas tik įmonės direktoriui A. P.. Tačiau A. P. nurodė, kad vykdydama savo kaip vyr. finansininkės pareigas K. A. galėjo laisvai naudotis kodų generatoriumi. Be to, pati K. A. neneigia, kad vykdydama savo pareigas ji naudodavosi prisijungimo kodų generatoriumi (pvz., kai reikėdavo atlikti bankinį pavedimą), o kartu ir disponavo banko sąskaitoje esančiomis įmonės piniginėmis lėšomis. Todėl vien tai, kad prisijungimo kodų generatorius buvo išduotas A. P., o ne K. A. nepaneigia K. A. kaltės pasisavinus banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas.
Nuteistoji K. A. neneigia be jai pagal darbo sutartį priklausančio atlyginimo į asmeninę banko sąskaitą papildomai persivedinėjusi pinigų sumas, kurias įvardindavo darbo užmokesčiu. Byloje nustatyta, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio K. A. į banko sąskaitą buvo pervesta 25 954,07 Lt daugiau darbo užmokesčio nei apskaičiuota pagal darbo sutartį. Ši aplinkybė konstatuota 2014 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/28 (7 t., b. l. 16-31) bei pagrįsta bankinių pavedimų analize specialisto išvados priede (7 t., b. l. 35-37), abejoti specialisto išvados pagrįstumu šioje dalyje nėra objektyvaus pagrindo.
Aiškindama papildomų piniginių sumų pervedimus į savo banko sąskaitą K. A. teigia, kad tai buvo daroma su A. P. žinia. Anot nuteistosios, priimant ją į darbą buvo sutarta, kad dalis atlyginimo bus mokama neoficialiai, o papildomai pervedamos pinigų sumos skyrėsi priklausomai nuo jos papildomai atliekamo darbo apimties (tekdavo atlikti administratorės, kartais darbų vadovo, sąmatininko pareigas). Tačiau UAB „C“ (duomenys pakeisti) direktorius A. P. tokius nuteistosios parodymus paneigė nurodydamas, jog su K. A. niekada nebuvo tartasi dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo. Vien tai, kad, K. A. nuomone, darbo sutartimi sulygtas atlyginimas kaip visą darbo dieną dirbančiai buhalterei buvo akivaizdžiai per mažas, savaime nesudaro pagrindo manyti buvus tarp K. A. ir A. P. susitarimą papildomai mokėti neoficialų atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti UAB „C“ (duomenys pakeisti) darbuotojai taip pat kategoriškai paneigė, jog UAB „C“ (duomenys pakeisti) buvo mokami neoficialūs atlyginimai (1 t., b. l. 84-131, 138-141). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas detalus UAB „C“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu nebuvo gauta jokių duomenų apie galimą neoficialių atlyginimų mokėjimą įmonės darbuotojams. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas R. I. parodė, kad K. A. darbų vadovo ar sąmatininko pareigų niekada nėra vykdžiusi, šias pareigas eidavo tik konkretūs darbuotojai, taip paneigdamas nuteistosios parodymus apie papildomai jai pavedamus atlikti darbus. Dėl K. A. nurodytos aplinkybės, jog jai reikėdavo atlikti ir administratorės funkcijas, atsižvelgtina į tai, kad tokio pobūdžio pareigos (personalo skyriaus dokumentų tvarkymas, įmonės direktoriaus pasirašytų įsakymų, sprendimų, potvarkių registravimas, darbuotojų informavimas apie rengiamus susirinkimus, lankytojų priėmimas, gaunamos ir siunčiamos korespondencijos registravimas ir tvarkymas) buvo įtrauktos į aukščiau nurodytą vyr. finansininkės pareiginę instrukciją, todėl tai nelaikytina papildomu darbu, už kurį turėjo būti mokamas papildomas atlyginimas.
Pažymėtina, kad K. A. neneigia buvusi atsakinga už įmonės kasą ir sutinka su joje nustatytu pinigų trūkumu, tačiau nėra pagrindo sutikti su K. A. apeliacinio skundo argumentais, jog ji nepasisavino UAB „C“ (duomenys pakeisti) kasoje buvusių pinigų, o juos neva perdavė įmonės direktoriui A. P. nesurašydama tai pateisinančių dokumentų, todėl jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip turto iššvaistymas. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus išsamų UAB „C“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, taip pat išsamiai ištyrus A. P. kaip įmonės direktoriaus veiksmus, K. A. nurodytos aplinkybės apie neapskaitomus pinigus įmonėje, korupcinius ryšius dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atgaline data išrašomus dokumentus nepasitvirtino, pareiškiant kaltinimus A. P. apsiribota tik atskirais buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimais, dėl kurių A. P. buvo išteisintas. Pati K. A. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pačios nurodytas aplinkybes apie piniginių lėšų perdavimą įmonės direktoriui A. P. ar kitam įmonės darbuotojui. Vien tai, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) vykdė ūkinę komercinę veiklą, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie iš įmonės kasos paimtų piniginių lėšų panaudojimą, savaime nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nenustatymas, kokiais tikslais buvo panaudotos įmonės piniginės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-428/2014 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-332/2014 ir kt.).
Įvertinus aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, daroma išvada, jog K. A. iš įmonės banko sąskaitos persivesdama sau pinigines lėšas, kurias įvardijo darbo užmokesčiu, bei pasiimdama iš įmonės kasos pinigines lėšas suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdama tiesiogine tyčia.
Visgi nors K. A. veiksmai atitinka BK 183 straipsnyje numatyto turto pasisavinimo sudėties požymius, bet pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pasisavinto svetimo turto dydį, padarė bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, dėl ko neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteisiant K. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą nebuvo tinkamai įvertintos specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės dėl piniginių lėšų pasisavinimo. Visų pirma, remiantis UAB „C“ (duomenys pakeisti) grynųjų pinigų inventorizacijos aktu (7 t., b. l. 32) specialisto išvadoje nustatyta, jog grynųjų pinigų faktinis likutis įmonės kasoje buvo 8,19 Lt, nors pagal dokumentus turėjo būti 8 202,74 Lt, t. y. nustatytas 8 194,55 Lt trūkumas, todėl K. A. trauktina baudžiamojon atsakomybėn būtent už šios pinigų sumos, o ne už 8 202,74 Lt pasisavinimą iš įmonės kasos. Antra, nei pareiškiant kaltinimą K. A., nei ją nuteisiant nebuvo įvertintos specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės dėl dalies piniginių lėšų grąžinimo. Nustatyta, jog 2012 m. birželio 15 d., 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. lapkričio 22 d., 2013 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimais K. A. grąžino 8 020 Lt, bet šia suma pasisavinto turto vertė nebuvo sumažinta. Šias aplinkybes duodama paaiškinimus dėl specialisto išvados pirmosios instancijos teisme nurodė ir specialisto išvadą surašiusi J. Č.. Esant tokioms aplinkybėms, K. A. iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) pasisavino ne 34 156,81 Lt (9 892,50 Eur), o 26 128,62 Lt (7 567,37 Eur) (25 954,07 Lt papildomai pervestos piniginės lėšos į banko sąskaitą + 8 194,55 Lt kasos trūkumas – 8 020 Lt grąžinta suma). Kadangi K. A. pasisavinto turto vertė neviršija 250 MGL, todėl nuteistosios nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. A., nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. vasario 1 d. būdama UAB „C“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vyr. finansininke ir pasirašiusi 2010 m. lapkričio 15 d. visiškos individualiosios materialinės atsakomybės sutartį, kurioje įrašyta, kad „Darbuotojas einantis vyriausiojo finansininko pareigas ir dirbantis darbą, tiesiogiai susijusį su įmonės buhalterijos dokumentais ir kitomis materialinėmis vertybėmis, jų saugojimu, priėmimu, išdavimu prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduoto turto ir kitų finansinių vertybių išsaugojimą“, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. vasario 1 d. iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios BAB „A“ (duomenys pakeisti) bankas, ir (duomenys neskelbtini), esančios AB „S“ (duomenys pakeisti), į savo asmenines sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „S“ (duomenys pakeisti), persivedusi 25 954,07 Lt: 2011 m. vasario mėn. – 335,07 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 500,00 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. – 600,00 Lt, 2011 m. lapkričio mėn. – 1 200,00 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. – 500,00 Lt, 2012 m. vasario mėn. – 1 000,00 Lt, 2012 m. kovo mėn. – 346,50 Lt, 2012 m. balandžio mėn. – 2 609,00 Lt, 2012 m. gegužės mėn. – 1 454,50 Lt, 2012 m. birželio mėn. – 2 420,00 Lt, 2012 m. liepos mėn. – 2 000,00 Lt, 2012 m. rugpjūčio mėn. – 3 180,00 Lt, 2012 m. rugsėjo mėn. – 4 754,50 Lt, 2012 m. spalio mėn. – 2 200,00 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. – 1 854,50 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. – 1 000,00 Lt, ir iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) bendrovės kasos paėmusi 8 194,55 Lt, bei 2012 m. birželio 15 d., 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. lapkričio 22 d., 2013 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimais į UAB „C“ (duomenys pakeisti) sąskaitą grąžinusi iš viso 8 020,00 Lt, o likusios pinigų sumos negrąžinusi, pasisavino svetimą – UAB „C“ (duomenys pakeisti) priklausantį, turtą – 26 128,62 Lt (7 567,37 Eur).
K. A. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Pati nuteistoji apeliaciniame skunde prašė nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nors nuosprendžiu veika perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde nuteistoji buvo pateikusi visus argumentus, kodėl jos veika nekvalifikuotina pagal BK 183 straipsnį, todėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nelaikytinas procesine staigmena nuteistajai, dėl ko būtų pažeistos jos teisės gynybą.
Susiaurinus kaltinimo apimtį ir perkvalifikavus K. A. nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, sumažinant K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl UAB „C“ (duomenys pakeisti) civilinio ieškinio
Skundžiamu nuosprendžiu civiliniam ieškovui UAB „C“ (duomenys pakeisti) iš K. A. buvo priteista 9 378,80 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde nuteistoji K. A. nurodo, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje iš jos buvo priteistas nepagrįstai, todėl prašo UAB „C“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį atmesti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, reikalaujantis atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
Įgyvendindama savo teisę UAB „C“ (duomenys pakeisti) pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kurį patikslino baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (12 t., b. l. 96-101).
K. A., ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą iš jos priteisti turtinę žalą, teigia, kad iš jos turto yra vykdomas išieškojimas pagal UAB „C“ (duomenys pakeisti) naudai pasirašytą vekselį, kuriuo K. A. prisiėmė įsipareigojimą atlyginti UAB „C“ (duomenys pakeisti) padarytą žalą, todėl baudžiamojoje byloje pakartotinai ta pati turtinė žala negali būti priteisiama. Tačiau su tokiais nuteistosios argumentais sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja kaip turi būti sprendžiami civilinio ieškinio priėmimo, palikimo nenagrinėtu ar atmetimo klausimai, kai pareiškiamas pakartotinis turtinis reikalavimas, todėl šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis (BPK 113 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu nuteistosios apeliaciniame skunde aiškinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada atsisakoma priimti ieškinį, CPK 293 straipsnio 1 dalyje – kada nutraukiama byla, CPK 296 straipsnio 1 dalyje – kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, nei viename iš nurodytų straipsnių nėra numatyta, kad surašytas vekselis, pagal kurį yra pradėtas išieškojimas, užkirstų kelią civilinei bylai pradėti ir ieškiniui pareikšti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip aiškinti nurodytų teisės normų, todėl daroma išvada, kad UAB „C“ (duomenys pakeisti) turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Papildomai K. A. išaiškintina, kad jei, jos manymu, būsimas išieškojimas pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje ir pagal vekselį dubliuojasi, šie klausimai spręstini vykdymo metu civilinio proceso tvarka.
Pirmosios instancijos teismas iš nuteistosios priteistą turtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į K. A. pasisavinto turto vertę. Šiuo nuosprendžiu sumažinus K. A. pasisavinto turto vertę, tokiu pačiu dydžiu turi būti mažinamas iš K. A. priteistas turtinės žalos atlyginimas.
K. A. nepagrįstai teigia, kad juridinis asmuo negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 ir 110 straipsnius dėl nusikalstamos veikos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę reikalauti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad ir juridinis asmuo gali reikalauti atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-693/2016).
Kita vertus, kaip ir kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta: 1) padaryta veika; 2) kaltė; 3) padariniai (šiuo atveju neturtinė žala); 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų visumos nėra, todėl iš K. A. buvo nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Tiek iš skundžiamo nuosprendžio, tiek iš UAB „C“ (duomenys pakeisti) pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, yra tos, jog K. A. tvarkė buhalterinę apskaitą nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, dėl ko reikėjo tikrinti visus buhalterinės apskaitos dokumentus, teikti patikslintas deklaracijas valstybės institucijoms, buvo nemokami mokesčiai. Tačiau visos šios aplinkybės nėra susijusios tiesioginiu ar esminiu netiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. A. inkriminuota nusikalstama veika – turto pasisavinimu, K. A. nėra nuteista už buhalterinės apskaitos apgaulingą ar aplaidų tvarkymą. Nenustatyta ir kaip bei kokiu mastu buvo sutrikdyta normali UAB „C“ (duomenys pakeisti) veikla apklausiant šios įmonės darbuotojus. K. A. nepasitvirtinę parodymai apie buhalterinės apskaitos pažeidimus, kurie civiliniame ieškinyje įvardijami tikrovės neatitinkančios ir UAB „C“ (duomenys pakeisti) bei jos darbuotojus žeminančios informacijos pateikimu, taip pat nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, sumažinant iš K. A. priteistos turtinės žalos atlyginimą iki 7 053,60 Eur bei panaikinant nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos ir šioje dalyje UAB „C“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį atmetant (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti.
K. A. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant K. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Sumažinti UAB „C“ (duomenys pakeisti) iš K. A. priteistos turtinės žalos atlyginimą iki 7 053,60 Eur.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl UAB „C“ (duomenys pakeisti) iš K. A. priteisto 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir UAB „C“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.