- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2YT-1335-1009/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01193-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- D. N.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Raimonda Klimie
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdama pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą po R. N. mirties priėmė G. N., pradėdama jį faktiškai valdyti, nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama G. N.. Testamento pareiškėjos mama nepaliko. Žodžiu pareiškėjos mama ne kartą buvo išsakiusi savo valią, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji paliks pareiškėjai. Kaip mirusiosios duktė, pareiškėja iš karto po mamos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Būtent čia paaiškėjo, kad pareiškėjos mama nėra paveldėjusi turto po jos sutuoktinio R. N. mirties. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras išdavė pažymą, kad paveldėjimo byla po R. N. mirties nėra užvesta. Pareiškėjos tėvas R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi tėvai gyveno santuokoje, nei pareiškėja, nei brolis palikimo dalies gauti nepageidavo, todėl dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė. Pareiškėjos mama yra kalbėjusi, kad tvarkosi palikimo priėmimo dokumentus, bet iki jos mirties pareiškėja nesidomėjo, ar ji iš tiesų yra gavusi paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties. Pareiškėja tarp mamos dokumentų rado dar 2003 m. seniūnijos rašytą pažymą Raseinių rajono apylinkės teismui apie paskutinę tėvo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau pažyma nebuvo panaudota. Pareiškėjos tėvas, gyvendamas santuokoje su G. N., savo vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors, kaip paaiškėjo pareiškėjos mama oficialiai neįformino palikimo priėmimo, tačiau faktiškai gyveno tame pačiame bute, išlaikė šį butą, jį prižiūrėjo. Paveldėjimo dokumentus ji pradėjo tvarkyti, užsakė pažymą seniūnijoje, tačiau dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, paveldėjimo procedūros iki galo neužbaigė. R. N. turėjo du vaikus: sūnų D. N. ir dukrą, t. y. pareiškėją R. A.. Pareiškėja nurodė, kad dokumentais įrodyti, kad jos mama G. N. priėmė palikimą po sutuoktinio R. N. mirties, negali, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Raimonda Klimienė pareiškimą palikė jame išdėstytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. N. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja R. A. yra jo sesuo. Teigia, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Paaiškino, kad tiek pareiškėja R. A., tiek jis yra R. ir G. N. vaikai. Po tėvo R. N. mirties nei vienas iš jų palikimo nepriėmė, nes gyva buvo jų mama G. N., kuri rūpinosi likusiu turtu, jį faktiškai valdė ir tvarkė. Pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti, taip pat prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 17).
Liudytojai J. A. ir N. A. paaiškino, kad po R. N. mirties jo turtu rūpinosi šią vasarą mirusi jo sutuoktinė G. N..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. N. ir G. N. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10; 11). R. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), G. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėja R. A. yra R. N. ir G. N. dukra (b. l. 13; 14). Kaip nurodyta pareiškime ir atsiliepime į pareiškimą, suinteresuotas asmuo D. N. taip pat yra R. N. ir G. N. sūnus, pareiškėjos brolis. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teigimu, daugiau įpėdinių į turtą, likusį po R. N. ir G. N. mirties, nėra, ginčo dėl palikimo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens taip pat nėra.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos pažymoje dėl R. N. paskutinės gyvenamosios vietos, nurodyta, kad R. N. buvo nuolatinis (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojas, gyvenęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Pagal VĮ Registrų centras duomenis R. N. vardu yra registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pažymos dėl paveldėjimo bylos matyti, kad po R. N. mirties į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, nėra užvestos paveldėjimo bylos, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 9).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal LR CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pagal 1964 m. liepos 7 d. galiojusio Civilinio Kodekso 587 str., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio 2000 m. LR CK 5.50 str. šiems veiksmams atlikti nustatytas trijų mėnesių terminas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje byloje taikytina palikimo atsiradimo dieną galiojusio 1964 m. CK 587 str. redakcija, numatanti, kad įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
R. N., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimais G. N. po R. N. mirties toliau faktiškai gyveno tame pačiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), šį butą išlaikė ir prižiūrėjo. Ginčo tarp įpėdinių nebuvo.
Pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimai nuoseklūs tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra.
Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. N. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė G. N..
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė G. N., a. k. (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.