- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- T-282-443/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00263-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nuteistasis
- A. P.
dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovei Aušrai Štrimaitienei,
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teisme 2023 m. balandžio 28 d. užregistruotą teikimą Nr. 7S-3614 dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atstovė teikime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, numatant įvykdymo terminą – nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per 6 mėnesių laikotarpį. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga numatoma 2023 m. birželio 12 d.
Nuteistojo elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2022 m. spalio 13 d. A. P. 2022 m. spalio 27 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis vengiant atlikti bausmę ir nevykdant teismo skirtų įpareigojimų, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. Laisvės apribojimo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (2023 m. balandžio 27 d. ANR duomenimis), naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (2023 m. balandžio 27 d. JKNR duomenimis). A. P. 2022 m. gruodžio 22 d. pilnai baigė programą ,.Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas”. Prižiūrimasis oficialiai nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, teigia pragyvenantis iš pajamų už nelegalius atsitiktinius darbus.
Tačiau A. P. nevykdo teismo skirto draudimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų:
2023 m. kovo 9 d. buvo gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – RPK) tarnybinis pranešimas, jog 2023 m. kovo 8 d. 20.59 val. A. P. nustatytas 0,12 promilės girtumas – nuteistasis pažeidė pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2023 m. kovo 9 d. atvykęs į Probacijos tarnybą jis pateikė paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo. Siekiant padėti įgyvendinti teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, prevencinio darbo metu buvo pravestas „Motyvacinis interviu“ dėl alkoholio žalos asmeniui ir aplinkiniams, suteikta visa informacija apie alkoholio žalą, skatintas kuo skubiau užsiregistruoti Asmens sveikatos klinikoje (narkologo konsultacijai), suteikta informacija apie AA grupę Šakiuose, taip pat apie priklausomybių konsultanto paslaugas. Pokalbio metu prižiūrimasis teigė, kad apgalvos galimybes gydytis. Suintensyvintas prevencinis darbas, primintos teisinės pasekmės nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų;
2023 m. balandžio 24 d. gautas PK tarnybinis pranešimas, jog 2023 m. balandžio 23 d. 01.32 val. A. P. nustatytas 1,90 promilės girtumas. A. P. 2023 m. balandžio 26 d. pateikė paaiškinimą dėl padaryto teismo paskirto įpareigojimo pažeidimo. Pokalbio metu aptarta alkoholio žala sau pačiam ir aplinkiniams, jis buo informuotas, kad bus kreiptasi j teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Kadangi A. P. žinodamas teisines pasekmes ir toliau nevykdo teismo paskirto draudimo nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, per priežiūros laikotarpį fiksuoti du teismo paskirto įpareigojimo pažeidimai, todėl vadovaudamasi BK 48 straipsnio 8 dalimi bei BK 49 straipsnio 4 dalimi, probacijos tanyba siūlo pakeisti A. P. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu.
Nuteistasis A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikimo turinį suprato, teikime nurodytus pažeidimus pripažįsta, su prašymu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu sutinka, nors to ir nenori. Mano, kad alkoholį vartoja dėl to, kad iš dalies yra priklausomas nuo jo – turi ketinimą ir bando registruotis konsultacijai pas priklausomybės ligų gydytoją. Paslydo su tuo išgėrimu 2023 m. balandžio 23 d. po tujų sodinimo talos pas svainį – šiaip suprato, kad negali vartoti alkoholinių gėrimų, o ir pokalbis probacijos tarnyboje kovo mėnesį, ir smurtinį elgesį keičianti programa tikrai padėjo daug ką suvokt. Tiesiog tą kartą parodė silpnumą ir neatsilaikė. Bandys gydytojų pagalba spręsti priklausomybės nuo alkoholio klausimą.
Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pasitvirtino tos aplinkybės, kurios nurodytos teikime. Prašo teikimą tenkinti ir teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, nors pagal formuojamą teismų praktiką ir konkrečias aplinkybes šioje byloje, tos aplinkybės nėra tokios jau vienareikšmiškos. Palieka klausimą spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas nepagrįstas ir netenkintinas.
Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Pažymėtina, jog vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikomas teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu nevykdymas ar netinkamas vykdymas be pateisinamų priežasčių. Aptariamam vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. nuteistojo tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams.
Be to, pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), (duomenys neskelbtini)48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas) (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).
Taigi, įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. P. tikrai yra nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, numatant įvykdymo terminą – nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per 6 mėnesių laikotarpį. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga numatoma 2023 m. birželio 12 d.
Probacijos tarnyba kreipėsi teikimu į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, kadangi priežiūros laikotarpiu nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo sąlygas, tai yra nevykdė draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – du kartus (2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. balandžio 23 d.) nustatyta, jog buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl būtinumo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, privalu įvertinti ne tik Probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus, tačiau apskritai įvertinti probuojamojo asmens elgesį probacijos taikymo laikotarpiu, taip pat ir tai ar yra galimybė bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) pasiekti nekeičiant nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės į arešto bausmę, kuri iš esmės yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Laisvės apribojimo bausmės pagrindiniai tikslai yra nubausti asmenį, kas atliekama suvaržant jo laisvę skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus, ir tuo pačiu šiais teismo skirtais įpareigojimais ir draudimais siekiant prevencinių bausmės tikslų – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat bausmės tikslas yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo įpareigojimų ir draudimų vykdymo kontrolę atlieka probacijos skyrius, vykdydamas nuteistojo priežiūrą probaciją. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, t. y. bausmės prevencinių tikslų įgyvendinimas, kas leidžia teigti, kad laisvės apribojimo bausmės pagrindinis tikslas yra prevencinis. Laisvės apribojimo bausmė nėra keičiama į areštą, formaliai nustačius jos sąlygų pažeidimus, tačiau nustačius, kad nuteistasis vengia – sąmoningai be pateisinamų priežasčių jos nevykdo, nededa jokių pastangų ją atlikti, dėl ko jos tolesnis atlikimas nepadės pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslų, dėl ko ji keičiama į arešto bausmę, kuri labiau atlieka ne prevencinę paskirtį, o nubaudimo. Šiuo atveju sprendžiant dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, teismas atsižvelgia į visą bausmės vykdymo laikotarpiu buvusį nuteistojo elgesį, tai yra kelintą kartą nagrinėjamas teikimas nuteistojo atžvilgiu, kokį poveikį nuteistajam turėjo ankstesne teismo nutartimi paskirtas naujas įpareigojimas ar papildoma poveikio priemonė, įvertintina, ar nuteistasis dalyvauja elgesio pataisos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, ar lankosi pas priklausomybių konsultantą ir ar sutinka gydytis nuo priklausomybės bei bandyti pasiekti rezultato – nebevartoti alkoholio.
Teismas, nurodytų aplinkybių kontekste atkreipia dėmesį į tai, jog teisme toks probacijos tarnybos teikimas pakeisti A. P. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu yra gautas ir nagrinėjamas pirmą kartą. Be to, iš teikimo bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis yra apsisprendęs gydytis ir bando patekti pas priklausomybės ligų konsultantą, kad jam būtų labiau užtikrinta galimybė kovoti su jo paties pripažįstama priklausomybe nuo alkoholinių gėrimų. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, jog padaryti probuojamojo pareigų nurodyti pažeidimai yra tokie reikšmingi, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę, tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės bei pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Ir netgi priešingai – nurodytas A. P. paskutinio meto elgesys, siekiant išsivaduoti nuo jo paties pripažįstamos priklausomybės alkoholiniams gėrimas, patvirtina aplinkybę, kad nuteistojo motyvacija spręsti piknaudžiavimo alkoholiu problemą yra pakankamai aukšta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Teikimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.