Telšių apylinkės teismo įsakymas

2016-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-1008/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-12-20
Bylos Nr.
1-184-1008/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Kaltinamasis
A. T.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 20 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje konflikto metu vieną kartą smogė savo žmonai E. T. delnu į veidą, vieną kartą – į viršugalvį, bei koridoriuje – vieną kartą delnu į viršugalvį, nukentėjusiajai pargriuvus, vieną kartą spyrė jai į kairį šoną, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. T. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. T. 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje konflikto metu delnu du kartus į viršugalvį sudavė savo žmonai E. T., taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. T. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su žmona E. T. santuokoje gyvena apie 30 metų. 2016 m. rugsėjo 28 d. smurto prieš žmoną lyg ir nenaudojo, bet dėl senatvės tiksliai pasakyti to negali, nes nepamena. Pamena, kad visą dieną praleido namuose, lovoje, buvo atsikėlęs iš lovos, vaikščiojo po butą. Tą dieną tikrai buvo blaivus, daugiau nieko negali paaiškinti, nes nepamena, bet mano, kad galėjo prieš žmoną pakelti ranką, jei ji taip sako. Kai jis būna blaivus, jam būna užeina nervų priepuoliai, kai žmona dėl ko nors priekaištauja, tada gali nesusivaldyti ir būna, kad jai nestipriai trenkia. 2016 m. rugsėjo 29 d. dienos įvykius prisimena gerai, tą dieną su draugais buvo garaže ir vartojo alkoholį. Alkoholio išgėrė daug, bet stipriai girtas nesijautė. Po to grįžo į namus, apie kelintą valandą grįžo, pasakyti negali, nepamena. Kai grįžo į namus, jo žmona E. jam pradėjo priekaištauti, kad jis grįžo girtas, jam susinervino ir du kartus delnu trenkė jai į viršugalvį. Ankščiau prieš žmoną smurtavęs nėra (b. l. 36–37);

nukentėjusiosios E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jos su savo vyru A. T. susituokę gyvena 30 metų, tačiau pastaruosius 2 metus sutuoktinis tapo labai nervingas ir pradėjo muštis. 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. jis apkaltino ją, jog nori sesers pagalba nusamdyti žudiką, kad jį nužudytų, bei pradėjo ją mušti. Svetainės kambaryje vieną kartą delnu smogė į veidą, vieną kartą delnu į viršugalvį, o nubėgus į koridorių, vieną kartą delnu į viršugalvį, o pargriuvus vieną kartą spyrė į kairį šoną. 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. A. T. vėl pradėjo konfliktą ir vėl mušėsi. Jai sėdinčiai svetainėje ant sofos delnu du kartus trenkė į viršugalvį ir sukėlė fizinį skausmą. Pastaruoju metu jos vyras kasdien vartoja alkoholį, bijo kad vyras ją užmuš (b. l. 14);

liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog E. T. yra jos sesuo ir gyvena kartu su vyru A. T. (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. sulaukė sesers skambučio, E. verkė ir sakė, kad ją muša vyras, verkė ir sakė, kad nebeiškentės ir tada nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Kaip A. tą dieną smurtavo prieš seserį, nematė ir negali pasakyti. Žino tik tiek, kad jis prieš seserį smurtauja ne pirmą kartą, yra pati mačiusi, kaip jis prieš jos seserį smurtavo sode. Sesuo niekada dėl smurto nesiskundžia policijai, šį kartą policiją iškvietė ji, nors sesuo prašė to nedaryti, nes ji savo vyro labai bijo (b. l. 22);

2016 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 29 d. užregistruotas pranešimas dėl A. T. smurto prieš sutuoktinę. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) savo buto svetainėje A. T. konflikto metu kartą smogė savo žmonai E. T. delnu į veidą, vieną kartą – į viršugalvį, bei koridoriuje – vieną kartą delnu į viršugalvį, o nukentėjusiajai pargriuvus – kartą spyrė jai į kairį šoną, sukeldamas jai fizinį skausmą, taip jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Be to, jis 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), savo buto svetainėje konflikto metu kartą smogė savo žmonai E. T. delnu du kartus į viršugalvį, sukeldamas jai fizinį skausmą, taip jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nukentėjusioji medikų pagalbos nepageidavo, atliekant su ja procesinius veiksmus buvo akivaizdu, jog yra blaivi, todėl girtumas alkoholio kiekio matuokliu netikrintas. A. T. 17 val. 45 min. sulaikytas ir pristatytas į Akmenės r. PK, jo girtumo nustatyti nepavyko, nes nesugebėjo įpūsti į tikrintuvą (b. l. 1).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. T. 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje konflikto metu vieną kartą smogė savo žmonai E. T. delnu į veidą, vieną kartą – į viršugalvį, bei koridoriuje – vieną kartą delnu į viršugalvį, nukentėjusiajai pargriuvus, vieną kartą spyrė jai į kairį šoną, o 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. to paties buto svetainėje konflikto metu delnu du kartus į viršugalvį sudavė savo žmonai E. T., taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. T. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (41 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. T. galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, prašė atsižvelgti į pragyvenimo lygį ir esant galimybei sumažinti skirtiną baudą.

Skirdamas kaltinamajam A. T. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 24), administracine tvarka baustas (b. l. 25–26), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas ir nesigydo (b. l. 31).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą, trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Į paskirtą bausmę A. T. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškintina kaltinamajam A. T., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

BK 42 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti teismo skiriama tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo teismo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje A. T. pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir paskyrus laisvės apribojimo bausmę kartu paskiriant vieną iš BK 48 straipsnyje numatytų įpareigojimų – tam tikru laiku būti namuose, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, negali būti skiriama, kadangi tam nėra šios priemonės skyrimui būtinų sąlygų visumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugsėjo 28 d.) ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 20 val. iki 07 val. būti namuose;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugsėjo 29 d.) ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 20 val. iki 07 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 20 val. iki 07 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 20 val. iki 07 val. būti namuose.

Į paskirtą bausmę A. T. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti A. T. 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. T., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti A. T., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Maneikienė