Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-123-350/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-30
Bylos Nr.
1S-123-350/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pareiškėjas
J.
1S-123-350 /2008Teisėja Danutė Švitinienė(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2009 m. sausio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,pareiškėjai J. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. A. skundą dėl 2009 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė J. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R.Valentinavičiaus 2008-11-11 nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2008-10-31 skundą dėl 2008-10-16 Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J.Vingilytės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-055-08 panaikinimo, kaip nepagrįstą. Teismas nutartyje nurodė, kad prokurorų nutarimai priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, yra teisėti bei pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, o byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai daryti išvadą, jog J. A. atžvilgiu išsakyti grasinimai yra realūs. Ta pačia nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo skundui dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo paduoti.

Šalies argumentai

Skundu J. A. prašo 2009-01-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dalyje, kuria buvo atmestas jos skundas kaip nepagrįstas, panaikinti ir atnaujinti tyrimą I. Č. atžvilgiu. Pareiškėja nurodo, kad jos pirminis paduotas skundas buvo dėl to, kad pilietė I. Č. jos ir V. A. atžvilgiu išreiškė grasinimus nužudyti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad šis epizodas buvo išsamiai ištirtas, tačiau jokios nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Pareiškėja su tokia išvada nesutinka, nes šis epizodas dėl I. Č. veiksmų turėjo būti vertintinas sistemiškai ir su kitų asmenų, kurie yra susiję su I. Č. bei V. B., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, išsakytais grasinimais jai ir V. A.. Dėl to jos skundai buvo nagrinėjami ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-2-0110-07, tačiau tiek prokurorų, tiek teismo atmesti kaip nepagrįsti. Jos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes sistemiškas įvykių vertinimas duoda pagrindo manyti, kad grasinimas yra realus ir akivaizdus. Todėl šioje situacijoje yra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Pareiškėja pažymi, jog per šį laikotarpį jau du kartus buvo pagrobtas jos turtas, įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Ji mano, kad tai neatsitiktinės vagystės, o kerštas dėl jos pažeistų teisių gynimo. J. A. nuomone, nei policija, nei prokurorai nesiėmė įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir išsamiai atskleista nusikalstama veika, kaip to reikalauja BPK 2 str..

Teismo posėdyje pareiškėja prašo skundą tenkinti, prokurorė- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 2 p. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu galima nutraukti tik išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu, tik prokuroras turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka patvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo pagrindu surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui. Jei po ikiteisminio tyrimo nutraukimo paaiškėja naujos aplinkybės, rodančios, kad sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo klaidingas, prokuroras savo iniciatyva arba esant proceso dalyvių skundams gali ikiteisminį tyrimą atnaujinti (BPK 217 str. 1 d.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 50-2-055-08 matyti, kad pareiškėja 2007-12-17 skundu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl grasinimo nužudyti, nurodydama, kad 2007-12-17 apie 9 val. 20 min., pasibaigus civilinės bylos Nr. 2-5714-223/2006 nagrinėjimui apylinkės teisme pagal ieškovės V. B. ieškinį, kurioje atsakovais yra J. A. ir V. A., prasilenkiant ant laiptų su I. Č., pastaroji pareiškėjai pasakė žodžius: „Linkėjimai nuo Vlado, po dviejų metų grįš“. Patikslinus skunde nurodytą informaciją, 2008-02-05 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą pagal V. ir J. A. skundą, nesant nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., požymių. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-03-18 nutartimi panaikino 2008-02-05 ikiteisminio tyrimo pareigūno ir 2008-02-20 apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant, jog nepradėjus tyrimo, neapklausus nukentėjusiųjų, liudytojų bei šios veikos padarymu įtariamo asmens, negalima daryti išvadų, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtino aplinkybės, jog I. Č. būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų grasinimo įgyvendinimui, kad I. Č. veiksmuose nėra ryšio su nukentėjusiųjų nurodytu grasinimu Panevėžio miesto centrinėje turgavietėje, dėl ko atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 50-2-0110-07. I. Č. žodžiai buvo ištarti keleto žmonių akivaizdoje, neįvardijus konkretaus adresato, jų nelydėjo jokie kiti pakartotiniai veiksmai, fizinio ar kitokio pobūdžio smurto pavartojimas. Be to, vertinant grasinimo V. B. pavarde realumą, buvo atsižvelgta, kad jis nuteistas ne už iš anksto suplanuotą nužudymą, o už gyvybės atėmimą sugyventinei tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukentėjusiesiems bijoti ir nepagrindžia grasinimo realumo, todėl 2008-10-16 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J.Vingilytės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant BK 145 str. 1 d. nusikaltimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas, o kartu ir kiti vėliau sekę sprendimai, kuriais buvo atmetami nukentėjusiųjų Vlado ir J. A. skundai, pagal byloje esančius duomenis yra pagrįsti ir teisėti.

Iš baudžiamos bylos matyti, kad tyrimą atlikusi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra atliko visus būtinus ir šioje situacijoje galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekdama nustatyti ne tik bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, bet ir nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes: buvo apklausti liudytojai, atliktos akistatos, surinkta kita bylos tyrimui reikšminga medžiaga. Teismas pažymi, kad BPK pažeidimų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, t.y. tiesiogiai sukliudę priimti teisingą sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, nenustatyta.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Psichinė prievarta – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir tai, kad apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, kurioje ieškovė yra I. Č. motina V. B., o atsakovais yra J. A. ir V. A., seka išvada, jog civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys yra šališki ir gali objektyviai klysti interpretuodami ir vertindami kitos konflikto pusės pasakytus žodžius. Grasinimo fakto objektyviai nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Patys nukentėjusieji nurodo, kad I. Č. išsakytiems žodžiams reikšmės nesuteikė, o tik vėliau, apgalvoję suprato tai kaip grasinimą. Be to, I. Č. veiksmas – išsakyti žodžiai – vertintini kaip vienkartinis veiksmas, kurio nesekė jokie kitokie fizinio ar psichologinio pobūdžio pakartotiniai veiksmai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog I. Č. šeimos nariai kokiais nors būdais grasintų V. ir J. A., priešingai, matyti, kad I. Č. šeima iškilusius ginčus sprendžia teisėtomis priemonėmis – civilinio proceso tvarka. Todėl galima teigti, jog šioje situacijoje nukentėjusieji klaidingai įvertino I. Č. galimai išsakytus žodžius kaip grasinimą.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad epizodas dėl I. Č. veiksmų turėjo būti vertintinas sistemiškai ir su kitų asmenų, kurie yra susiję su I. Č. bei V. B., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, išsakytais grasinimais jai ir V. A., yra nepagrįstas. Nukentėjusieji V. ir J. A. davę parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-110-07 apie jų atžvilgiu galimai įvykdytą nusikalstamą veiką bei nurodę, kad gali atpažinti jiems grasinusi asmenį, asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką metu nurodė Z. K. kaip panašų į jiems grasinusi asmenį, ir tik vėliau J. A. parodė, kad jai ir V. A. grasino ne Z. K., o kitas asmuo - J. Š.. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 50-2-110-07 matyti, kad nei Z. K., nei J. Š. tiesioginio asmeninio ar kitokio suinteresuotumo kaip nors pakenkti ar grasinti pareiškėjai, neturi.

Tokiu būdu, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos ir baudžiamųjų bylų matyti, kad buvo išnaudotos įstatymo numatytos galimybės surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, pilnai patikrintos J. A. skunde nurodytos aplinkybės dėl I. Č. veiksmų, tačiau objektyvių duomenų, įrodančių I. Č. kaltę nustatyta nebuvo. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, naikinti ją ir atnaujinti byloje ikiteisminį tyrimą I. Č. veiksmų atžvilgiu skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Skundo argumento, jog per šį laikotarpį jau du kartus buvo pagrobtas pareiškėjos turtas, įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir pareiškėjos nuomone tai nėra atsitiktinės vagystės, o kerštas dėl jos pažeistų teisių gynimo, apeliacinės instancijos teismo nevertina, kadangi pati J. A. yra nurodžiusi, jog dėl šių aplinkybių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-038-07.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutar ė:

J. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis