Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. J. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. LR-40 apskundimo terminą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros vyresniojo specialisto D. R. (toliau – Institucijos) 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu nubausta už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskiriant jai administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą.

Šiuo atveju, nepaisant to, kad nutarime įrašyta, jog jis išsiųstas 2014 m. balandžio 23 d., pareiškėjai jis nebuvo įteiktas. Tai patvirtino ir teismas, nurodydamas, kad 2014 m. balandžio 23 d. išsiųstas nutarimas grįžo Alytaus RAAD Lazdijų rajono agentūrai.

Teismas nepagrįstai sutapatino protokolo surašymo aplinkybes su žinojimu apie nutarimo priėmimą. Pareiškėja neginčija, kad protokolas jai buvo įteiktas ir nurodyta, kada bus nagrinėjama byla, tačiau jai nepaaiškinta, kad 2014 m. balandžio 23 d. bus priimtas nutarimas, kuriuo ji bus nubausta ir kurio apskundimo terminas yra 20 dienų nuo jo priėmimo.

Ji neturi teisinio išsilavinimo, dirba slaugytojų padėjėja, todėl neturėjo jokios galimybės žinoti, kad būtent 2014 m. balandžio 23 d. bus priimtas nutarimas. Būtent nutarime, o ne protokole nurodyta, jog vadovaujantis ATPK 292, 293 str., nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apylinkės teismui ATPK nustatyta tvarka.

Surašant protokolą pareiškėja pareigūnams motyvuotai nurodė, kad su kaltinimais visiškai nesutinka, todėl ji neturėjo jokio pagrindo manyti, jog 2014 m. balandžio 23 d. bus priimtas nutarimas, kuriuo bus paskirta administracinė nuobauda, todėl teismas nepagrįstai tapatina žinojimą apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką su skundžiamo nutarimo priėmimu.

Tikėdamasi, kad pareigūnai objektyviai išnagrinės bylą, nes nesutikimą su protokole nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja pagrindė konkrečiais argumentais, ji neturėjau jokio pagrindo manyti, jog 2014 m. balandžio 23 d. bus nubausta, todėl ir neturėjo jokio pagrindo kreiptis į Instituciją dėl nutarimo atsiėmimo.

Jai buvo nurodyta, kad dalyvavimas nagrinėjant bylą nėra būtinas ir nutarimą gaus paštu, todėl teismas nepagrįstai vertina jos nedalyvavimą nagrinėjant bylą kaip nebendradarbiavimą su Institucija, to nepatvirtina ir tai, kad pareiškėja neatsiėmė Institucijos laiško iš pašto.

Ji dirba Druskininkų ligoninėje reabilitacijos skyriuje pagal kintantį darbo grafiką. 2014 m. balandžio 25 d. laiškininko galimai atneštos pašto siuntos negalėjo priimti, kadangi tą dieną dirbo. Nepaisant to, jog Lietuvos pašto internetiniame puslapyje nurodyta, jog jai buvo paliktas pranešimas, tokio pranešimo apie pašto siuntą ji negavo. Jei būtų radusi pranešimą, tikrai būtų paėmusi laišką. Nors dažniausiai pranešimai atsiimti pašto siuntą pašte būna paliekami bent du ar tris kartus jos neįteikus, tačiau šiuo atveju pašto siuntą bandyta įteikti tik vieną kartą ir neva iškart paliktas pranešimas. Be to, jos pašto dėžutė nėra rakinama, nes įdėjus į spyną, ji pastoviai būna išlaužiama. Korespondencija iš pašto dėžutės dažnai dingsta, todėl nenuostabu, kad pašto pranešimo ji negavo. Ji visuomet prašo paštininką atnešti visus laiškus į namus, o šiuo atveju, negavus pranešimo, ji neturėjo galimybės nei atsiimti skundžiamo nutarimo, nei žinoti kas siunčia kokį laišką.

Laiku negavusi skundžiamo nutarimo pareiškėja objektyviai neturėjau jokių galimybių laiku paduoti skundo, o teismo argumentai, jog objektyvių priežasčių, lėmusių termino skundui paduoti praleidimą, nebuvo, o pati pareiškėja, sąmoningai neveikdama per visą skundo padavimo terminą, elgėsi nerūpestingai, yra nepagrįstas ir šališkas. Tai paneigia ir tai, kad ji atsiėmė nutarimą Institucijai išsiuntus jį gegužės mėnesį. Jeigu ji nesidomėtų ginču ir nebendradarbiautų su Institucija, pašto siuntos būtų nepriėmus ir šį kartą.

Nutarimo apskundimo terminas yra 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, šiuo atveju iki 2014 m. gegužės 13 d. imtinai, o nutarimą pareiškėja gavo tik 2014 m. gegužės 30 d., t.y. jau pasibaigus terminui skundui dėl nutarimo paduoti, ATPK 293 str. nurodyta, jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apie nutarimą pareiškėja sužinojo tik 2014 m. gegužės 30 d. gavus nutarimą su jį lydinčiu 2014-05-29 raštu Nr. (13.5)-LR5-116. Tai patvirtina byloje esantis raštas, vokas bei išrašas iš AB Lietuvos paštas internetinio puslapio.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Pareiškėjos paminėtos aplinkybės objektyviai sutrukdė jai paduoti skundą laiku ir tinkamai, todėl, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

O. J. atskirasis skundas tenkinamas.

ATPK 293 str. numato, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, asmuo turintis teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin ope­ra­ty­­viai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skun­dą nebus ginama, todėl sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui per įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; kad ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; kad šios teisės negalima paneigti; kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Institucijos nutarimas priimtas 2014 m. balandžio 23 d. taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2014 m. gegužės 13 d., tačiau O. J. skundą apylinkės teismui per Instituciją pateikė 2014 m. birželio 13 d., t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti O. J. iš esmės grindžia tuo, kad skundžiamo Institucijos nutarimo nuorašą gavo tik 2014 m. gegužės 30 d. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja nedalyvavo Institucijos posėdyje, kuriame buvo priimtas ir paskelbtas ginčijamas nutarimas, nors apie jo datą buvo informuota. Visgi tai nėra pagrindas tvirtinti, kad pareiškėja vengė bendradarbiauti su Institucija ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. O. J. dalyvavimas nagrinėjant bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje, nebuvo privalomas (ATPK 272 str. 2 d.) ir nesutrukdė priimti 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo. Be to, O. J. turėjo teise atsisakyti naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 272 str. 1 d. numatytomis teisėmis, t. y. duoti paaiškinimus, ir toks atsisakymas negali bloginti asmens teisinės padėties ar būti prilyginamas piktnaudžiavimu savo teisėmis.

ATPK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Ši teisės norma laikytina vienu iš teisės apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą užtikrinimo pagrindų.

O. J. nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl, kaip matyti iš byloje Nr. LR-40 esančio Institucijos lydraščio bei pašto spaudo ant voko (b. l. 3, 4), pirmą kartą skundžiamo nutarimo nuorašas jai buvo išsiųstas 2014 m. balandžio 23 d., tai yra nepažeidžiant ATPK 288 straipsnyje nustatyto trijų dienų termino. Iš byloje esančio voko, kuriame buvo siųstas minėtas nuorašas, matyti, kad ginčijamo nutarimo nuorašas grįžo neįteiktas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (b. l. 4). Pažymėtina, kad vien tik žyma ant voko, jog pašto siunta neatsiimta, neleidžia pagristai teigti ir nepatvirtina, kad O. J. buvo tinkamai informuota apie siuntos buvimą pašte ir būtinybę ją pasiimti. Ji neįrodo ir kad žinodama apie priimtą nutarimą, pareiškėja sąmoningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos pateiktas darbo grafikas patvirtina, kad nuo 2014 m. balandžio 25 d. 9 val. iki 2014 m. balandžio 26 d. 8 val. ji dirbo, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad 2014 m. balandžio 25 d. (Lietuvos pašto siuntų paieška http://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska/index?num=RN954604724LT%0D%0) į namus pristatytos pašto siuntos objektyviai negalėjo atsiimti. Nutarimo nuorašas O. J. pakartotinai buvo išsiųstas 2014 m. gegužės 29 d. (b. l. 1) ir 2014 m. gegužės 30 d. buvo įteiktas, tai patvirtina Lietuvos pašto siuntų paieškos http://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska/index?num=RN955446503LT išrašas, voko kopija (bylos Nr. II-6-780/2014 8-10 l.). Nors asmuo turėtų domėtis savo bylos eiga, tačiau jis nėra įpareigotas pats išsireikalauti iš institucijos priimtą sprendimą, kad turėtų pakankamai laiko jį apskųsti. Asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, jį privalo įteikti arba išsiųsti nutarimą priėmusi institucija. Neturėdama nutarimo, O. J. neturėjo galimybės susipažinti su jo turiniu ir tinkamai realizuoti savo teisės jį apskųsti. Pažymėtina, kad gavusi nutarimo nuorašą, pareiškėja veikė pakankamai operatyviai, byloje nėra duomenų, kad ji būtų delsusi pateikti skundą po to, kai nutarimas jai buvo įteiktas, – O. J. skundas Lazdijų rajono apylinkės teismui dėl 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo su prašymu atnaujinti apskundimo terminą, Institucijoje buvo gautas 2014 m. birželio 13 d. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo teisėmis, sąmoningai neveikė per visą skundo padavimo laikotarpį. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, tai, kad O. J. pati nenuėjo į pašto skyrių pasiimti atsiųsto nutarimo ar dėl jo gavimo nesikreipė Instituciją, negali būti ir priežastis, dirbtinai užkertanti kelią asmeniui įstatymo nustatyta tvarka gintis nuo jai nepalankaus sprendimo.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei tai, kad nenustatyta, jog O. J. būtų piktnaudžiavusi teise paduoti skundą, apygardos teismas konstatuoja, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis naikinama, o terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 4 punktu,

nutaria:

O. J. atskirąjį skundą tenkinti. Atnaujinti terminą O. J. skundui dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. LR-40 paduoti ir šio skundo priėmimo klausimą perduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.