- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-94-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06308-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) patrulis surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-09-06, 02.24 val., (duomenys neskelbtini), vairavo dviratį važiuojamąja dalimi būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 131 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2012-09-27 nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius LR ATPK 131 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaudė 500 Lt. (penkių šimtų litų) bauda.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. Š. jį apskundė Kauno miesto apylinkės teismui, kuris 2012-12-04 nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartį bei Institucijos 2012-09-27 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama, kadangi apeliantas jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliantas pažymi, kad 2012-09-06, apie 2 val. nakties, pritrūkęs namuose cigarečių, nutarė nuvažiuoti dviračiu iki artimiausios naktinės užeigos (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) autobusų stotele. Ten sutiko pažįstamą vyriškį, kuris jį pakvietė prie staliuko, išgėrė po du butelius 8 laipsnių stiprumo alaus. Išgėręs alaus apeliantas pajuto, kad jam prasideda epilepsijos priepuolis ir nutarė grįžti namo išgerti vaistų. Išėjęs į lauką sąmonės neprarado, bet sėdėjo ant žemės prie dviračio. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) pusės privažiavo policijos patrulių automobilis. Pareigūnai liepė eiti į automobilį. Apeliantui buvo silpna, bet į automobilį jis nuėjo. Pareigūnai pradėjo kažką rašyti. Vienas iš pareigūnų davė pūsti į alkotesterį, tačiau duomenų neparodė. Vienas iš pareigūnų padavė surašytą protokolą, apeliantas neskaitęs pasirašė, parašė paaiškinimą. Galvojo kaip greičiau grįžti namo, nes buvo labai silpna. Surašę protokolą pareigūnai jį paleido. Apeliantas dar pastovėjo prie dviračio apie 10 min., kol pasijuto geriau, ir nuėjo namo varydamas dviratį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. Š. apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Įrodymų, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar buvo šališki, byloje nėra, pareigūnai veikė teisėtai vykdydami jiems priskirtą tarnybos užduotį. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiami teismo posėdyje pareigūnai patvirtino, kad apeliantas vairavo dviratį būdamas neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
A. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 131 straipsnio 7 dalį. A. Š. savo apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 131 straipsnio 7 dalį klausimą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. Š. vairavo transporto priemonę - dviratį būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,99 promilių, girtumas. Sutikdamas su Institucijos išvada dėl apelianto kaltės, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
LR ATPK 131 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už dviračių ir mopedų vairavimą, vadeliojimą ir jojimą, kai tai padaro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kuriems nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad patikrinus A. Š. neblaivumą alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas (b. l. 8). Tai patvirtina ir asmens blaivumo testo rezultatai (b. l. 11). Apeliantas neneigia, kad vartojo alkoholį, išgėrė du butelius 8 laipsnių stiprumo alaus, tačiau skunde teigia, kad patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu jam rezultatai nebuvo parodyti, jis jų nematė. Ši apelianto pozicija paneigta alkotesterio kvitu, kuriame asmens, kurio neblaivumas tikrinamas, parašo vietoje yra A. Š. parašas. Laikytina, kad aplinkybė dėl apelianto neblaivumo pilnai įrodyta.
A. Š. iš esmės nesutinka su tuo, kad jis, būdamas neblaivus, važiavo dviračiu. Apeliantas teigia, kad jis dviračiu nevažiavo, kadangi jam buvo prasidėjęs epilepsijos priepuolis. Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Tarnybiniame pranešime patrulis D. V. nurodė, kad A. Š. vairavo dviratį (duomenys neskelbtini) važiuojamąja dalimi, būdamas neblaivus, o neblaivumo faktą patvirtina alkotesterio duomenys (b. l. 13). Šią aplinkybę pareigūnas patvirtino ir apklausiamas teisme, kur nurodė, kad važiuojant pamatė dviračiu važiuojantį asmenį, kuris važiuodamas nukrito nuo dviračio į dešinę pusę. Privažiavus prie A. Š. pareigūnas ir jo kolega paklausė, kodėl asmuo važiuoja dviračiu, o jo nesiveda. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jis sakė, kad nevažiuoja dviračiu. Buvo patikrintas girtumas ir nustatyta 2 promilės, surašytas protokolas. Asmeniui buvo paaiškinta galimybė baudą sumokėti per 15 d., kur sumokėti, nesumokėjus, kur atvykti. Tačiau pareigūnas pažymėjo, kad dėl stipraus alkoholio poveikio A. Š. galėjo ir nesuprasti. Paklaustas apie tai, ar dviratis nestovėjo prie naktinės parduotuvės, pareigūnas paaiškino, kad prie tos parduotuvės stovėjo 6-7 automobiliai, todėl nebuvo jokios galimybės dviratį pastatyti prie vitrinos. Apklaustas pareigūnas V. D. patvirtino kolegos paaiškinimą, nurodė, kad aplinkybes nelabai atsimena. Patvirtino, kad buvo toks įvykis, kai patruliuojant (duomenys neskelbtini) netoli naktinio baro pamatė dviračiu važiuojantį vyriškį. Vyriškis važiuodamas dviračiu nukrito prie įvažiavimo į aikštelę. Vyras buvo akivaizdžiai girtas, patikrinus nustatytas vidutinis girtumas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareigūnai turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, kad duotų melagingus parodymus siekdami pakenkti apeliantui. Pareigūnų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais. Analizuojant byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad apeliantas, teigdamas, jog dviračiu nevažiavo, o ji varėsi, siekia išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Duomenų, patvirtinančių, kad apeliantui prasidėjo epilepsijos priepuolis, jis pritūpė prie dviračio laukdamas, kol praeis, byloje nepakanka. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad net ir nustačius, jog apeliantui buvo epilepsijos priepuolis, ši aplinkybė nepašalina jo atsakomybės dėl administracinio teisės pažeidimo, t.y. dėl važiavimo dviračiu esant neblaiviam.
Teisingai kvalifikavus A. Š. veiksmus pagal LR ATPK 131 straipsnio 7 dalį administracinė nuobauda taip pat parinkta tinkamai. Minėtos straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nuo 500 Lt. iki 700 Lt. Institucija nutarimu A. Š. paskyrė 500 Lt. baudą, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Nuobauda paskirta įvertinus administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą.
Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.