Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovams G. N. ir V. N.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams G. N. ir V. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai.

II. Atsakovų argumentai.

Atsakovas G. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovė V. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. N. ir UAB „Ignitis“ 2015 m. birželio 5 d. sudarė Naujo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartį, pagal kurią prie elektros tinklo prijungtas gyvenamasis namas ūkininko sodyboje, esantis (duomenys neskelbtini) Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį atsakovams V. N. ir G. N.. Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo ataskaitoje nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nurodoma, kad skola už suvartotą elektros energiją yra 2 284,27 Eur, todėl ieškovė atsakovui G. N. išrašė 2019 m. gruodžio 31 d., kai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas atsakovams priklausančiam objektui, PVM sąskaitą faktūrą – 2 284,27 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 31 d. Įrodymų, kad atsakovai sumokėjo už ieškovės patiektą elektros energiją, byloje nėra.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.391 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad, kai energija, taip pat ir elektros energija, yra tiekiama į objektus, priklausančius keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, iš tokių teisinių santykių kilusiems ginčams turi būti taikomos ne tik bendraturčių teisinius santykius reguliuojančios taisyklės, bet ir energijos pirkimo–pardavimo santykius reguliuojančios taisyklės, t. y. kiekvienu nagrinėjau atveju svarbu nustatyti, ar tiekiama energija yra skirta objektui – bendram turtui – išlaikyti ar energijos vartotojo poreikiams patenkinti.

Nors ieškovė ieškinyje nenurodo, tačiau atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad jo prašymu 2015 m. birželio 5 d. sudaryta Naujo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis, pagal kurią prie elektros tinklo prijungtas gyvenamasis namas ūkininko sodyboje, esantis (duomenys neskelbtini) Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovų G. N. ir V. N. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1662-285/2020. Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjai bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei trejus metus. Atsakovė V. N. nuosavybe, esančia (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ir negyvena, tą patvirtina ir atsakovas G. N., kuris sutinka su ieškiniu, t. y. kad iš jo būtų priteista visa ieškiniu reikalaujama suma už objektui visą pateiktą elektros energiją. Duomenų, kad elektros energija reikalinga išlaikyti nekilnojamąjį turtą, nėra. Nors nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas abiejų atsakovų vardu, tačiau elektros energiją išimtinai naudojo atsakovas, savo poreikių tenkinimui, o ne turtui išlaikyti. Todėl priteisti iš atsakovės V. N. skolą už tiektą elektros energiją nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad atsakovas G. N. išimtinai naudojosi ieškovės tiekta elektros energija iki buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, jo prašymu prie elektros energijos tinklo prijungtas namas, tačiau už ją nėra atsiskaitęs, todėl susidariusi 2 284,27 Eur skola už tiektą elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priteistina iš atsakovo G. N., kuris sutiko su pareikštu ieškiniu visiškai.

Pažymėtina ir tai, kad visą šį laiką ieškovė būtent atsakovą G. N. laikė elektros energijos, tiektos nurodytam namui, vartotoju: būtent atsakovą ieškovė laikė abonentu savo apskaitoje, išimtinai atsakovui G. N. buvo siunčiamos PVM sąskaitos faktūros už suvartotą elektros energiją, duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos apie skolą, byloje nėra.

Taip pat iš atsakovo G. N. ieškovei priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo G. N. priteistinos ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 51,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei priteistinos iš atsakovo G. N. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos išdėstymo.

Atsakovas G. N. prašo teismo leisti jam susidariusį įsiskolinimą ieškovei UAB „Ignitis“ sumokėti per vienų metų laikotarpį. Ieškovės atstovė teismo posėdyje neprieštaravo skolos išdėstymui tokiam laikotarpiui.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi atsižvelgti ir į sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo tikslingumą bei į išieškotojo/ kreditoriaus interesus.

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo, taip pat aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Pažymėtina, kad išieškotojo teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka.

Įvertinus šios bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Ignitis“ – kreditorius – yra pelno siekiantis juridinis asmuo; iš atsakovo G. N. ieškovei priteistina suma didelė ir reikšminga fiziniams asmeniui, atsakovui būtų sudėtinga sumokėti susidariusį įsiskolinimą vienu kartu; ieškovė neprieštarauja, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas, atsakovo prašomam laikotarpiui, todėl teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui, kas nepažeis abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 ir 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 2 284,27 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 27 ct) skolos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išdėstyti atsakovui G. N. skolos mokėjimą dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 194,61 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 61 ct) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ 5,00 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos (2 284,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 31 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos.

Nustatyti, kad pirmąją įmoką atsakovas G. N. privalo sumokėti per 5 (penkias) dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovui pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir ieškovė įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.