Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. D., L. D., antstolis Aleksandras Ščiukinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui D. D. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Suinteresuotam asmeniui L. D. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. gruodžio 2 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Ščiukinas vykdo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2009 m. vasario 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos, (duomenys neskelbtini) Eur palūkanų ir (duomenys neskelbtini) Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko L. D. 3-os eilės išieškotojos UAB „GelviraSergel“ naudai.

Antstolis Aleksandras Ščiukinas 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės D. D. 15 procentų iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), 5 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA ir 25 procentų nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios 2 MMA dydžius. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkui ir jo sutuoktinei jų gyvenamosios vietos adresu, tačiau skolininkas ir jo sutuoktinė per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolis 2024 m. spalio 15 d. pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nustatyta, kad skolininkas L. D. nuo 2023 m. birželio 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė D. D. nedirba, nuo (duomenys neskelbtini), ji yra apdrausta valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Nuo (duomenys neskelbtini) skolininko sutuoktinei mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus paskirta išmoka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas nuo 2023 m. birželio 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog išieškojimas iš L. D. darbo užmokesčio negalimas arba jo nepakanka priteistai sumai išieškoti, todėl laikoma, kad pareiškėjos reikalavimui patenkinti pakanka turto, kuris yra asmeninė L. D. nuosavybė ir į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Pažymėtina, kad išieškodamas skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinio, antstolis turi vadovautis CPK 739 straipsnio nuostatomis, t. y. išspręsti klausimą, ar galima vykdyti išieškojimą iš atitinkamų piniginių išmokų ir nustatyti, ar šios išmokos nepatenka į piniginių sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą.

Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas šis turtas: lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Šiuo atveju, bylos duomenys nepatvirtina, kad skolininko sutuoktinei D. D. mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmoka yra jos ir sutuoktinio L. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nutarties kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.