Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-26 · Administracinė byla Nr. I-1851-422/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
I-1851-422/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1851-422/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01970-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. P. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, kad jis yra tarnavęs Viešojo saugumo tarnyboje prie LR VRM. 2012 m. gruodžio 3 d. buvo pristatytas į Kauno TI, kur buvo patalpintas ir iki 2013 m. vasario 14 d. gyveno kameroje kartus su asmenimis, kurie nebuvo valstybės tarnautojai, taip pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas suimtųjų/nuteistųjų izoliavimo taisykles. Tvirtino, kad teisės aktuose yra nustatyta pareiga įstaigos administracijai tikrinti suimtųjų ir nuteistųjų asmens duomenis, reikšmingus jų laikymui izoliatoriuje. Pareiškėjo atžvilgiu šios pareigos nebuvo laikomasi. Nurodė, kad ne kartą žodžiu ir raštu buvo informavęs Kauno TI pareigūnus apie buvusią tarnybą bei prašė perkelti į kitą kamerą, tačiau į jo pateikiamą informaciją bei prašymus nebuvo reaguojama. Kartu su juo kameroje buvę asmenys žinojo apie jo tarnybą, dėl to pareiškėjas ištisai buvo fiziškai ir psichologiškai kankinamas, mušamas. Pareiškėjas vartojo raminamuosius vaistus, visą kalėjimo laikotarpį buvo įsitempęs, patyrė psichologinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nukentėjo jo orumas, pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, nuolatos jautė didelę baimę bei įtampą dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 2000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l.11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atvykęs į Kauno TI, nenurodė, jog buvo Vidaus reikalų sistemos pareigūnas, todėl skiriant jį į kamerą nebuvo taikomas Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nustatytas reikalavimas laikyti jį atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Apie buvusią tarnybą pareiškėjas nurodė tik 2013 m. vasario 11 d. pateiktame prašyme. Atlikus tyrimą ir gavus patvirtinimą dėl pareiškėjo tarnybos Viešojo saugumo tarnyboje prie VRM, jis 2013 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į kitą kamerą. Tvirtino, kad pareiškėjas nepatyrė skunde nurodytos neturtinės žalos, nes jeigu jis būtų patyręs skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, tai būtų ne po dviejų mėnesių, o iš karto kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl perkėlimo į kitą kamerą. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jokių įrašų apie sumušimus nėra, pareiškėjo turėtos psichologinės problemos buvo susijusios su bylos tyrimu, jos eiga, teismo sprendimu ir santykiais su artimaisiais. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. vasario 14 d. jį kalinant Kauno TI pažeidžiant suimtųjų (nuteistųjų) izoliavimo taisykles – t.y. laikant jį vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę / esami valstybės tarnautojai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Kauno TI buvo pristatytas 2012 m. gruodžio 3 d. ir paskirtas į kamerą Nr. 139. Šioje kameroje R. P. buvo laikomas iki 2013 m. vasario 14 d. Nuo 2013 m. vasario 15 d. R. P. paskirtas į kamerą Nr. 332 (b.l. 14-15).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Suėmimo vykdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 10 str. nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis tokių izoliavimo reikalavimų: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nepilnamečius skirstant į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes; 3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; 4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; 5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 6) nuteistieji areštu – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 7) nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu – atskirai nuo suimtųjų; 8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 9) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 10) asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; 11) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Pareiga laikyti suimtuosius ar nuteistuosius, buvusius ar esamus valstybės politikus, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojus atskirai nuo kitų nuteistųjų įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalyje.

BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra buvęs Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM pareigūnas. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina būtent aplinkybėmis, siejamomis su jo tarnyba Viešojo saugumo tarnyboje prie LR VRM. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas minėtose teisės normose ir nustatė tokių asmenų laikymo / kalinimo atskirai režimą, kad būtų išvengta pareiškėjo nurodytos situacijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, analogiškoje byloje Nr. A492-2917/2012 yra pasisakęs, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei BVK 70 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas laikyti suimtuosius ir nuteistuosius, kurie buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, būtų laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Taip pat pabrėžė, kad už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis, todėl atsakovo atstovo nurodyti argumentai dėl pareiškėjo veiksmų, nepateikiant informacijos apie ankstesnę tarnybą, neatleido Kauno TI nuo pareigos imtis aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti, ar suimtas / kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti / kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o, tuo pačiu, nešalina Kauno TI atsakomybės.

Akivaizdu, kad 2012 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą atsakovo atstovui nevykdant aukščiau nurodytos pareigos. Laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. vasario 14 d. R. P. buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Valstybės institucijų neveikimas (imperatyvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.

Remiantis pareiškėjo sveikatos istorijos bei psichologo konsultacijų duomenimis (b.l.18-43) nustatyta, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas dažnai kreipėsi į medikus dėl nemigos, dirglumo, nerimo, krūtinės ląstos skausmo ir pan. Nurodytuose medicininiuose dokumentuose specialistų yra nustatyta, kad psichologiniai pareiškėjo sveikatos sutrikimai atsirado kaip nerimo dėl suėmimo, bylos eigos, santykių su artimaisiais pablogėjimo pasekmė. Minėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas į medicinos darbuotojus būtų kreipęsis dėl sumušimo, kitų suimtųjų/nuteistųjų jo atžvilgiu naudojamo psichologinio smurto ar pan., todėl, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl iškilusios grėsmės jo sveikatai, gyvybei, kitų suimtųjų/nuteistųjų sukeltų psichologinių problemų. Be to, pažymėtina, kad su analogiško pobūdžio skundais dėl psichinės sveikatos negalavimų (nemigos, dirglumo ir t.t.) pareiškėjas kreipėsi į medikus ir vėliau, jau perkeltas į kitą kamerą, kurioje jis buvo laikomas nepažeidžiant nuteistųjų/suimtųjų izoliavimo taisyklių.

Nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų apie izoliavimo reikalavimų nesilaikymo įtaką pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM pareigūnas, kurios viena iš funkcijų - nuteistųjų/suimtųjų konvojavimas, jo tarnyba praeityje buvo tiesiogiai susijusi su nuteistaisiais asmenimis, jų priežiūra, kontrole, byloje nepaneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kartu su pareiškėju kameroje gyvenę asmenys žinojo apie pareiškėjo tarnybą, todėl pareiškėjas, būdamas kartu su kitais asmenimis galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, kad su juo gali būti siekiama susidoroti dėl jo kaip buvusio valstybės tarnautojo statuso.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. R. P. patyrė neturtinę žalą.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę ( apie du su puse mėnesio), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, gavus informaciją apie jo tarnybą, operatyviai buvo perkeltas į kitą kamerą, nesant duomenų apie nuteistųjų/suimtųjų izoliavimo režimo nesilaikymo įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė