Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti trejiems metams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi J. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams pakeistas į areštą devyniasdešimčiai parų;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt dviem paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas dvidešimt aštuonioms paroms;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėti dvejiems metams,

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. ir 2017 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmo bausmės vydymas atidėtas 2 metams, nuosprendis įsiteisėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 01:00 val. iki 06:00 val., būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini) pagrobė G. Č. priklausantį vyrišką laikrodį “Casio”, 33 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Bosch“, 150 eurų vertės, perforatorių „Makita“, 300 eurų vertės, akumuliatorinį grąžtuvą “Hitachi”, 100 eurų vertės ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, G. Č. priklausantį 583 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kosekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. M. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2018 m. sausio 25 d. jis būdamas pas motiną O. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su G. Č., kuris jis yra jo motinos sugyventinis, išgėrė alaus. Name buvo trise – jis, mama O. M. ir G. Č.. Kai išgėrė alaus, visi nuėjo miegoti. 2018 m. sausio 26 d., kaltinamasis ryte atsikėlęs, tiksliai kelintą valandą nepamena, pamatė, kad G. Č. vis dar miega. Tada nuo staliuko jis pasiėmė G. laikrodį „Casio“, taip pat paėmė kampinį šlifuoklį „Bosch“, kuris buvo sandėlyje, kambaryje buvusį perferatorių „Makita“ ir akumuliatorinį gręžtuvą „Hitachi“. Jis minėtus daiktus pasiėmė, nes tuo momentu jis neturėjo pinigų, niekur nedirbo. Paaiškino, kad šiuo metu G. Č. po truputį grąžina skolą, nes dirba. Po įvykio su nukentėjusiuoju palaiko gerus santykius, kartu ir dirbdavo kartais statybose. Šiuo metu yra atlyginęs 200 eurų, liko atlyginti 250 eurų.

Taigi kaltinamasis J. M. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamąveikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Č., 2018 m. sausio 26 d. apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad šiuo metu jis gyvena pas savo sugyventinę O. M., (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė turi sūnų J. M., kuris kartais atvažiuoja aplankyti motiną, lieka nakvoti. Jam gyvenant su O., jos name yra jam priklausančių daiktų. 2018 m. sausio 25 d., apie 19.00 val., J. atvyko pas motiną, kartu išgėrė alaus, po to nuėjo miegoti. 2018 m. sausio 26 d., apie 06.00 - 07.00 val., pasigedo jam priklausančių daiktų - vyriško laikrodžio”CASIO”, balto metalo su užsegama apyranke, 40 EUR vertės, kampinio šlifuoklio “Bosch”, 150 EUR vertės, bei perforatoriaus “Makita" firminėje, gamyklinėje dėžėje, su įrankiais, jo vertė apie 300 U. L. gulėjo kambaryje, kuriame jis miegojo, sekcijoje, atviroje vietoje, perforatorius “MAKITA” buvo tame pačiame kambaryje, po staliuku, ant grindų, kampinis šlifuoklis “Bosch” buvo namo prieangyje. Dėl vagystės jis įtaria savo sugyventinės O. sūnų J. M., nes daugiau niekas to padaryti negalėjo. Jis girdėjo, kaip J. apie 06.00 val. ryto išėjo iš namų. Jis tuo metu dar nebuvo atsikėlęs, dar nebuvo ir aptikęs, kad pavogti daiktai. Kai jis atsikėlė ir pastebėjo, kad nėra jo išvardintų daiktų, iškarto suprato, kieno tai darbas. J. yra teistas už vagystes. Jam padaryta 500 EUR vertės turtinė žala (b.l. 18).

2018 m. sausio 6 d. papildomos apklausos metu G. Č. parodė, kad pateiktas laikrodis yra jo, dėl jo būklės pretenzijų neturi. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ankstesnės apklausos metu. Nori papildyti, kaip minėjo, jog jis yra O. M. sugyventinis. Su jos sūnumi J. M. santykiai yra normalūs, jiedu nekonfliktuoja. Jis gana dažai būna pas O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 2018-01-25 jam būnant pas O., jos namuose, į svečius atvažiavo J. M., atvežė 4 litrus alaus, kurį jiedu, jis ir J. M., išgėrė. Po to jis, O. ir J. nuėjo miegoti. Jie miegojo tame pačiame kambaryje. Jis ryte atsikėlęs, pastebėjo, kad J. M. nebuvo, taip pat iš karto pastebėjo, kad ant staliuko nėra jo laikrodžio. Apėjęs butą, pastebėjo, kad trūksta ankstesnėje apklausoje minėtų daiktų. Nori patikslinti savo parodymus dėl pavogtų daiktų vertės: laikrodis "Casio", 33 eurų vertės, kampinis šlifuoklis "Bosch" 150 eurų vertės, perforatorius "Makita“ 300 eurų vertės, akumuliatorinis gręžtuvas "Hitachi", 100 eurų vertės. Pateikia laikrodžio "Casio" garantinį lapelį, o nurodytų įrankių dokumentų neturi. Jis yra įsitikinęs, kad jo įvardytus daiktus pavogė J. M.. Kadangi laikrodis jam grąžintas, dėl jo pretenzijų neturi. Jam padaryta 450 eurų turtinė žala. Jis yra informuotas, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį ir būti pripažintas civiliniu ieškovu, bet šią dieną civilinio ieškinio nereiškia. Kaip ir minėjo, daiktų trūkumą jis pastebėjo ryte 2018-01-26, J. M. jau nebuvo name. Jis su J. M. po įvykio bendravo, J. M. jam pasakė, kad žino, kur yra šie pavogti daiktai, bet jam neprisipažino, kad daiktus pavogė. Daugiau neturi ką pasakyti (b.l. 20).

Iš Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad 2018 m. sausio 26 d. pas J. M. rastas ir paimtas laikrodis „Casio“ (b.l. 22).

2018-01-26 protokolu apžiūrėta įvykio vieta – namas adresu (duomenys neskelbtini), po apžiūros nieko nepaimta (b.l. 10-13).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas laikrodis „Casio“ (b.l. 14, 15). Pagal pakvitavimą laikrodis „Casio“ grąžintas G. Č. (b.l. 16).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. B. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniu pranešimu užfiskuota vagystė iš G. Č. (b.l. 9).

LR BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Dėl aukščiau išdėstyto, J. M. veika teisingai kvalifikuota kaip staptoji vagystė, kadangi jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 01:00 val. iki 06:00 val., būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini) pagrobė G. Č. priklausantį vyrišką laikrodį “Casio”, 33 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Bosch“, 150 eurų vertės, perforatorių „Makita“, 300 eurų vertės, akumuliatorinį grąžtuvą “Hitachi”, 100 eurų vertės ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą. J. M. kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais ir visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, tyrėjo tarnybiniu pranešimu, daiktų apžiūros protokolais protokolu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Paminėti įrodymai nėra prieštaringi, papildo vienas kitą bei atitinka faktines bylos aplinkybes.

J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas net 9 kartus, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš alternatyvių bausmės rūšių - laisvės atėmimą. Vadovaujantis LR BK 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis, iš jo žodžių, nukentėjusiojo atsiprašė, savo noru atlygino žalos dalį ir įsipareigoja atlyginti likusią žalos dalį. J. M. dirba kartu su nukentėjusiuoju, iš gauto darbo užmokesčio kaltinamasis atlygina nukentėjusiajam padarytą žalą, išlaiko šeimą bei mažametį vaiką.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia J. M. paskyrus bausmę, jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskiriant nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus.

Svarstant klausimą LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo J. M. tikslingumo svarbu akcentuoti, kad LR BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.

Pažymėtina, kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nėra pareikštas, tačiau kaltinamasis per teisiamąjį posėdį pasižadėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam, nurodė, kad šiuo metu yra grąžinęs pusę sumos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

J. M., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. M. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti J. M. galutinę bausmę - 2 (dvejus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos J. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

1) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

3) šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.