Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. S. atstovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėjančiam Kauno miesto apylinkės teismui perduoti civilinę bylą Nr.2-2622-192/2011 nagrinėjimui į Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Taip pat atsakovo teigimu, teismas nevertino jo priešieškinyje nurodyto argumento, jog savo reikalavimą dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodinės liudytojais, kurie gyvena Kaune. Teismas neteisėtai nusprendė, jog svarbūs duomenys įrodinėjant kaltę dėl santuokos iširimo yra Vilniaus VPK NT Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-01343-09. Ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti viešinama ir teikiama ieškovei ir/ar jos prašymu teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, nes LR BPK 181 str. l d. suteikia teisę, leidus prokurorui, susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis tik įtariamajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui. Ieškovė nėra nei įtariamoji, nei nukentėjusioji. Taip pat teismas neįvertino atsakovo neįgalumo, jog yra netekęs 60 procentų darbingumo, gyvena Kaune, jam būtų sudėtinga kiekvieną kartą važinėti į Vilnių, kad galėtų susipažinti su bylos medžiaga bei ruoštis bylai ir teismo posėdžiams.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Byloje kilo ginčas, ar Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai perdavė Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui K. S., valstybės institucija, teikianti išvadą Vaikų teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bei atsakovo priešieškinio ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas šeimos bylose. Ieškiniai dėl santuokos nutraukimo pareiškiami apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 381 str. 1 d.), ieškiniai dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui gali būti reiškiami pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju, ieškinio padavimo teismui metu ieškovė gyveno Kauno mieste, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės ieškinį nepažeidė bendrojo teritorinio teismingumo taisyklių. Tačiau CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad teismas gali nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, jog ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atveju. Kadangi iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad šiuo metu ji gyvena ir pagal nuomos sutartį naudojasi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), dukra E. S. mokosi Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje, todėl šių pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir jos dukros nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone. Su ieškove gyvena šalių nepilnametė dura Elina, todėl ieškovė turi užtikrinti kasdienę vaiko priežiūrą ir vykimas į teismo posėdžius kitoje vietovėje gali pažeisti vaiko interesus. Šioje byloje bus sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, jo išlaikymo klausimai. Vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras turės būti išklausytas teisme, siekiant išsiaiškinti jo norus (CK 3.177 str.). Byloje dalyvauja vaiko teisių apsaugos institucija to rajono, miesto, kur yra vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.178 str.). Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai nukreipti į prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 str. 1 d.), todėl yra pagrindo spręsti, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta teisme pagal ieškovės ir vaiko gyvenamąją vietą, tuo užtikrinant ir garantuojant jo teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui dėl invalidumo yra apribota judėjimo galimybė. Jis byloje turi atstovą, todėl bylos perdavimas Vilniaus rajono apylinkės teismui nepažeis jo procesinių teisių ir teisėtų interesų.

Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis ir civilinę bylą perdavė tolimesniam nagrinėjimui pagal bendrąjį teritorinį teismingumą Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.