- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2-690-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01317-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.6.4Draudimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui S. S. dėl dalies draudiminės išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. S. 2345,23 Eur draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, naudai.
Ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2017 m. spalio 12 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. S.. Vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovas išmokėjo 11726,14 Eur draudimo išmoką dėl trečiųjų asmenų turto apgadinimo. Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovas, būdamas atsakingu dėl žalos padarymo, pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatą raštu per 3 darbo dienas pranešti apie įvykį draudikui, pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl jis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018-12-28 (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintina visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017-09-26 ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir atsakovas S. S. sudarė draudimo sutartį Nr. 12 9364044, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą trijų mėnesių laikotarpiui. 2017 m. spalio 12 d., Vokietijoje, įvyko autoįvykis, kurio metu transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino trečiųjų asmenų turtą. 2018-02-22 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu nustatytas draudimo išmokos dydis 9168,41 Eur. 2018-02-27 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu nustatytas draudimo išmokos dydis 253,83 Eur. 2018-03-05 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu nustatytas draudimo išmokos dydis 244,00 Eur. 2018-03-23 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu nustatytas draudimo išmokos dydis 279,75 Eur. 2018-03-26 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu nustatytas draudimo išmokos dydis 557,40 Eur. 2018-04-12 draudžiamojo įvykio tyrimo aktu nustatytas draudimo išmokos dydis 1222,75 Eur. 2018-04-23 atsakovui S. S. siųsta pretenzija dėl 2345,23 Eur sumos atlyginimo. 2018-02-28 buvo padarytas draudimo išmokos ZK/17/001986 (Įvykio akto numeris HDE0000032643) 9422,24 Eur mokėjimas. 2018-04-17 padarytas draudimo išmokos ZK/17/001986 (Įvykio akto numeris HDE0000032643) 1222,75 Eur mokėjimas. 2018-03-08 padarytas draudimo išmokos ZK/17/001986 (Įvykio akto numeris HDE0000032643) 244,00 Eur mokėjimas. 2018-04-03 padarytas draudimo išmokos ZK/17/001986 (Įvykio akto numeris HDE0000032643) 279,75 Eur ir 557,4 mokėjimas. 2018-04-17, 2018-03-08 ir 2018-02-28 tarptautiniais mokėjimo pavedimais pervestos draudimo išmokos naudos gavėjui AA NSAN MPANY S NASSNG SAN, viso 11726,14 Eur.
Atsižvelgdamas į kalto dėl eismo įvykio asmens, t. y. atsakovo, elgesį po eismo įvykio – teisės aktuose numatytos pareigos neįvykdymas raštu per 3 darbo dienas pranešti draudikui apie eismo įvykį, jo aplinkybes, nebendradarbiavimas, dokumentų susijusių su eismo įvykiu nepateikimas – ieškovas reikalauja 20 procentų dydžio nuo sumos, išmokėtos dėl eismo įvykio metu trečiųjų asmenų turtui padarytus apgadinimus, t. y. 2345,23 Eur. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, draudžiamojo įvykio tyrimo aktai, pretenzija, draudimo išmokų sumokėjimą patvirtinantys mokėjimo nurodymai.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Įstatymo 2 straipsnio 17 dalis nustato, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovas S. S. yra transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, valdęs (vairavęs) nuosavybės teise jam priklausantį automobilį eismo įvykio, įvykusio 2017 m. spalio 12 d. Vokietijoje, metu.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas S. S. nesilaikė įstatyme šiam numatytos pareigos pranešti apie įvykusį eismo įvykį, atsakovas šio fakto neginčijo. Svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėjo laiku draudikui pranešti apie šį eismo įvykį, bylos nagrinėjimo metu nepateikta.
Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Draudėjas S. S. buvo kviečiamas pranešti apie eismo įvykį, kurio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, tačiau nei Įstatyme numatytais terminais, nei gavęs šį kvietimą atsakovas S. S. draudikui apie įvykį duomenų nepateikė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos iš valdytojo, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, t. y. jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Atsižvelgiant į šią nuostatą, ieškovas pagrįstai reikalauja 20 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos už eismo įvykio metu apgadintą trečiųjų asmenų turtą išmokėtos sumos, t. y. 2345,23 Eur. Atsakovo Įstatyme numatytos pareigos neįvykdymas ne tik sutrukdė draudikui aiškintis eismo įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, bet ir atėmė galimybę ginčyti kaltės dėl eismo įvykio atsiradimo klausimą.
Paminėtuose teisės aktuose įtvirtinta tiek su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojo (šiuo atveju atsakovo), tiek pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiančio asmens imperatyvi pareiga pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ši įstatyme reglamentuota pareiga yra įtvirtinta ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (nagrinėjamu atveju poliso Nr. 12 9364044 skilties „Kita informacija“ 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog Įstatyme numatyta, kad transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį. Tačiau draudiko kvietime prašoma kuo skubiau pranešti apie eismo įvykį ir kitomis alternatyviomis galimybėmis – telefonu arba internetu. Šitoks draudiko koncentruotos informacijos pateikimas draudėjui bei lankstumas siekiant kuo objektyviau ir išsamiau ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, nustatyti jos dydį rodo, kad atsakovui esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam sudaromos visos sąlygos bendradarbiauti su draudiku prieš šiam kreipiantis į teismą.
Pažymėtina, jog draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus, žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Tik eismo įvykio kaltininkui pranešus apie įvykį draudimo įmonei, draudikas turi galimybę sulyginti nurodytas aplinkybes, įvertinti dėl eismo įvykio padarytą žalą, nustatyti įvykio kaltininko transporto priemonės techninę būklę, įsitikinti nurodytų eismo įvykio aplinkybių tikrumu bei teisingai apskaičiuoti mokėtinos draudimo išmokos dydį. Nesant kaltininko pateiktos informacijos apie eismo įvykį ir draudikui neturint teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmokos, atsiranda prielaidos asmenų neteisėtam praturtėjimui, kai eismo įvykis ar jo aplinkybės yra neteisingai nurodomos ar išgalvojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima tvirtinti, jog nėra jokio ryšio tarp draudiko išmokėtos draudimo išmokos dydžio ir draudėjo nepranešimo draudikui apie įvykusį eismo įvykį ir jo aplinkybes, kadangi draudėjo pareigų vykdymas yra susijęs ne tik su draudiko pareiga apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, tačiau kartu ir su jo teise objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes, įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, tinkamai nustatyti padarytos žalos dydį ir apskaičiuoti mokėtiną draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas įstatyme įtvirtintas pareigas bendradarbiauti su draudiku pažeidė, informacijos apie eismo įvykio aplinkybes draudikui nepateikė, į ieškovo kvietimą pateikti informaciją nereagavo, todėl draudikas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį. Transporto priemonės valdytojui įstatyme numatytos pareigos pateikti draudikui visą turimą informaciją, susijusią su eismo įvykiu, pažeidimas užtraukia atsakomybę, numatytą Taisyklių 60.3 punkte. Reikalavimas transporto valdytojui atlyginti iki 20 procentų išmokėtą draudimo išmoką yra draudiko teisė, o kitiems draudimo santykių dalyviams sankcija už teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo pareigos draudikui nevykdė, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas atlyginti įstatymu numatytą draudimo išmokos dalį yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 53,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 275 straipsniu ir 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, filialo kodas 300665654, iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2345,23 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 23 centus) draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. lapkričio 23 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.