- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- eI3-866-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02032-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- N. M. G., D. G.
- Trečiasis asmuo
- N. T., Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, P. T., L. G., R. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjų N. M. G. ir D. G. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų N. T. ir P. T. atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dianai Urbonei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. M. G. ir D. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretieji suinteresuotieji asmenys - N. T., P. T., L. G., R. Ž., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos N. M. G. ir D. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, ir Ministerija) 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą (raštą) Nr. (65)-D8(E)-2036 „Dėl Prašymo“ (toliau – ir Sprendimas, ir 2022 m. balandžio 15 d. raštas) ir įpareigoti Ministeriją išnagrinėti jų 2022 m. balandžio 6 d. prašymą iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad įsiterpusių sklypų faktinės būklės atitikties saugotinų teritorijų teisiniams reikalavimams vertinimas, kvalifikuotinas kaip viešojo administravimo subjektų – Aplinkos ministerijos – administracinė procedūra, kuriai taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) III skyriuje įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai. Teigia, kad tokios administracinės procedūros, vertindama jų 2022 m. balandžio 6 d. prašyme „Dėl prašymo inicijuoti administracinę procedūrą išimti tris įsiterpusius žemės sklypus iš Pavilnių regioninio parko plano“ (toliau – ir Prašymas) išdėstyto teisinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, Aplinkos ministerija tinkamai neatliko. Paaiškina, kad negali būti laikomas pakankamu Sprendimo motyvavimu, jeigu jame tik perrašomi kitame Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 4 d. sprendime išdėstyti argumentai (taipogi nepagrįsti) ir realiai klausimas nesprendžiamas. Teigia, kad nei viena iš VAĮ 22 straipsnyje įtvirtintų teisių, pareiškėjoms nebuvo suteikta, tokiu būdu pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus, todėl nei pačios procedūros, nei jų rezultatas negali būti laikomi teisėtais. Taip pat teigia, kad tokių Aplinkos ministerijos veiksmų ir neveikimo visuma (visetas) ne tik įstūmė pareiškėjas į teisinio neapibrėžtumo situaciją, bet ir sutrukdė joms veiksmingai ir sąžiningai ginti savo teises, taip pat ir vykdyti savo įsipareigojimus. Nurodo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Aplinkos ministerija formaliai ir biurokratiškai pateikė savo vertinimą dėl jų Prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių ir argumentų, t. y. realiai neatliko jokios analizės ir vertinimo, o paprasčiausiai persakė (perrašė) ne tik savo ankstesnį 2022 m. kovo 4 d. sprendimą, bet ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. sausio 12 d. argumentus, kad nagrinėjamas Lyglaukių geomorfologinis draustinis (toliau – ir Draustinis) yra ekologiniu požiūriu ypač vertinga teritorija dėl savo unikalios padėties ir kad nurodytos teritorijos išėmimas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 patvirtinto sąrašo „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas) būtų nepriimtinas kraštotvarkiniu požiūriu ir pažeistų Draustinio funkcinį vientisumą, todėl neva nėra pagrindo valstybei priklausantį žemės plotą traktuoti, kaip turintį degradavusį geoekologinį potencialą, nes akivaizdu, kad nagrinėjamoje vietoje gamtinė aplinka ir vertybės nesunykusios, teritorija neužteršta, vyksta natūralūs gamtiniai procesai, ekosistema funkcionuoja, ekologinė pusiausvyra nepažeista. Nurodo, jog kyla klausimas, iš kokių faktinių aplinkybių Aplinkos ministerijai buvo akivaizdu, kad gamtinė aplinka ir vertybės nesunykusios, teritorija neužteršta, kad joje vyksta natūralūs gamtiniai procesai, kad ekosistema funkcionuoja, ekologinė pusiausvyra nepažeista. Teigia, jog nei pareiškėjos, nei Aplinkos ministerija ar jai pavaldi Tarnyba neatliko jokio ekspertinio vertinimo dėl nagrinėjamos teritorijos gamtinių vertybių, nei Aplinkos ministerijai buvo pateikta (ar ji prašė pateikti) vaizdinė, ar kitokia papildoma medžiaga apie nagrinėjamos teritorijos faktinę būklę. Pareiškėjų nuomone, Aplinkos ministerijos Sprendimas yra blogojo administravimo, biurokratinio ir formalaus situacijos vertinimo, kai neišeinama iš kabineto ir atliekamas „popierinis“ situacijos vertinimas, pavyzdys. Nurodo, kad Aplinkos ministerijos Sprendimas pažeidžia tiek teisėtumo, išsamumo, tiek objektyvumo ir gero administravimo principus, kurie reikalauja, kad Aplinkos ministerija, kaip viešojo administravimo institucija, sprendime nurodytų pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateiktų teisinį pagrindą, kuriuo remiasi priimdama skundžiamą Sprendimą, bei motyvus išdėstytų adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Pažymi, jog sistemingas Aplinkos ministerijos ir (ar) Tarnybos neveikimas ar netinkamas veikimas saugomų teritorijų ribų nustatymo ir (ar) keitimo srityje, taip pat teisinio reguliavimo stoka (neadekvatumas), už kurį, be kita ko, ir yra atsakingos Aplinkos ministerija ir (ar) Tarnyba, pasikartojo nagrinėjant ir 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. prašymus (tą patvirtina Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. balandžio 28 d. raštai). Paaiškina, jog juose pateikti neigiami atsakymai, neatlikus faktinės vietovės apžiūros, nesurinkus ir nepatikrinus mokslinę vertę turinčius duomenis ir (ar) gavus saugomų teritorijų specialistų ir (ar) ekspertų išvadas, visiškai neanalizuojant ir nevertinant pareiškėjų keliamus klausimus dėl įsiterpusiuose sklypuose A ir B, taip pat šioje byloje analizuotinų C, D ir E niekada objektyviai nebuvusių, o jei ir kažkada buvusių, tai šiuo metų prarastų (sunykusių) saugotinų gamtinių ir (ar) kitokių vertybių. Nurodo, kad iš Aplinkos ministerijos Sprendimo, kaip ir iš Tarnybos 2022 m. balandžio 28 d. rašto Nr. (5)-V3-658 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir greta esančių valstybinės žemės sklypų“ (toliau – ir Raštas, ir 2022 m. balandžio 28 d. raštas) turinio akivaizdu, kad pareiškėjų Prašymo svarstymas Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka Tarnyboje atliktas nebuvo, priešingu atveju apie tai būtų nurodyta Tarnybos Rašte, arba pareiškėjos būtų buvusios informuotos apie tai, taip pat galimai būtų paprašytos pateikti daugiau papildomos informacijos svarstymui ir pan. Akcentuoja, kad vietoje to Tarnyba savo Rašte tik pacitavo atskiras Aprašo nuostatas, tačiau pareiškėjų Prašymo Aprašo reikalavimų atžvilgiu nevertino. Pareiškėjų nuomone, Ministerija, kuri pavedė Tarnybai įvertinti jų Prašymą Aprašo reikalavimų atžvilgiu, neužtikrino, kad jai pavaldi institucija įvykdytų pavestus reikalavimus, kaip tai numato teisės aktai. Pareiškėjų nuomone, Aplinkos ministerija nepagrįstai jų Prašymui nagrinėti nesilaikė Aprašo reikalavimų (jo nesilaikė ir Tarnyba, kuriai Aplinkos ministerija pavedė tokį vertinimą atlikti), todėl skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjų skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime teigia, kad Aplinkos ministerijos Sprendimas yra motyvuotas, o motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymi, jog Aplinkos ministerija Sprendime nurodė, kodėl pareiškėjų Prašymu prašomą valstybinės žemės plotą išbraukti iš Sąrašo nėra pagrindo: 1) nagrinėjamas Draustinis pripažintas ekologiniu požiūriu ypač vertinga teritorija dėl savo unikalios padėties – urbanizuotų plotų apsupta natūrali gamtinė teritorija mieste atlieka svarbias ekologines funkcijas, užtikrina gamtinio karkaso jungtis. Nagrinėjama teritorija patenka į vieną iš valstybinio parko griežčiausios (konservacinės) apsaugos funkcinio prioriteto zoną – Draustinį, be to, yra jo centrinėje dalyje. Nurodytos teritorijos išėmimas iš Sąrašo būtų nepriimtinas kraštotvarkiniu požiūriu ir pažeistų Draustinio funkcinį vientisumą; 2) nagrinėjamu atveju valstybei priklausančio žemės ploto negalima traktuoti kaip įsiterpusio (-ių) žemės sklypo (-ų), nes šis plotas tik ribojasi su namų valda, ką Prašyme pripažįsta ir pareiškėjos. Todėl vien tik dėl šios priežasties mažinti valstybinės žemės plotus, jų pakraščius prijungiant prie privačių sklypų būtų nepateisinama nei teisiniu, nei viešojo intereso tenkinimo požiūriais; 3) nematoma pagrindo nagrinėjamą valstybei priklausantį žemės plotą traktuoti, kaip turintį degradavusį geoekologinį potencialą, nes akivaizdu, kad nagrinėjamoje vietoje gamtinė aplinka ir vertybės nesunykusios, teritorija neužteršta, vyksta natūralūs gamtiniai procesai, ekosistema funkcionuoja, ekologinė pusiausvyra nepažeista; 4) pažintinio tako nebuvimas ar valstybinės žemės nesiribojimas su, pareiškėjų teigimu „rekreacinę reikšmę turimais objektais“, nesudaro pagrindo sumažinti valstybei priklausančio žemės ploto aplinkosauginę reikšmę ir šios saugomos teritorijos apsaugos lygį, pakeisti Draustinio funkcinį vientisumą, riboti visuomenės galimybes lankyti ir (ar) patekti į teritorijas, skirtas viešajam naudojimui. Nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, jog ginčo teritorija yra nevertinga ar neturi būti saugotina. Pažymi, kad ir Tarnyba, kuri yra saugomų teritorijų politiką įgyvendinanti institucija, 2022 m. sausio 12 d. rašte nurodė, kad Pavilnių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Taip pat pažymi, jog ginčo teritorija minima ir kituose nutarimuose. Teigia, kad Lyglaukių geomorfologinis draustinis pripažintas ypač ekologiniu požiūriu vertinga teritorija dėl savo unikalios padėties – urbanizuotų plotų apsupta natūrali gamtinė teritorija atlieka svarbias ekologines funkcijas, užtikrina gamtinio karkaso jungtis. Paaiškina, jog atitinkamais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais yra nustatytas Pavilnių regioniniame parke esančio Draustinio, kaip saugotinos ir itin vertingos teritorijos, statusas. Atsakovės nuomone, Aplinkos ministerija pareiškėjų Prašymą išnagrinėjo pagal jo turinį, motyvuotai ir pagrįstai į jį atsakė, todėl laiko, kad Aplinkos ministerija Sprendime nurodė, kokiais motyvais remiantis netenkina pareiškėjų Prašymo. Teigia, kad nurodyti motyvai atitinka pakankamumo kriterijų, kadangi iš jų aišku, kuo remiantis ir kaip atsakyta į pareiškėjų Prašymą. Nesutinka su pareiškėjų skundo motyvais, kad vien aplinkybė, jog 2022 m. kovo 4 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. raštų argumentai sutampa, rodo skundžiamo rašto (Sprendimo) nepagrįstumą ar pareiškėjų Prašymo netinkamą nagrinėjimą. Pažymi, jog Aplinkos ministerija turėjo teisę nagrinėdama pareiškėjų Prašymą remtis anksčiau teiktais pareiškėjoms atsakymais, įvertinusi prašomų išimti valstybinės žemės plotų buvimo vietą ir jų buvimą vienas šalia kito, dėl ko iš esmės sutapo ir atsakant į 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. prašymus nagrinėtos situacijos. Atsakovės nuomone, Aplinkos ministerija pagrįstai teikdama atsakymą 2022 m. balandžio 15 d. raštu rėmėsi Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. rašte pateikta nuomone, kurioje vertintas pareiškėjų pasiūlymas išimti ginčo teritoriją iš Sąrašo. Paaiškina, jog VAĮ neriboja viešojo administravimo subjektų diskrecijos atsižvelgti ir (ar) remtis jos pačios ar kitų institucijų teiktais atsakymais susijusiais klausimais. Teigia, kad Aplinkos ministerija atsakydama pareiškėjoms į jų Prašymą turėjo teisę ir faktinį pagrindą atsižvelgti tiek į Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. raštą, tiek į savo 2022 m. kovo 4 d. raštą. Pasisakydami dėl pareiškėjų skundo teiginių, kad Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 15 d. raštas neatitinka VAĮ III skyriaus reikalavimų, pažymi, kad VAĮ III skyrius numato administracinės procedūros ypatumus, taikytinus skundų nagrinėjimui. Atsakovės nuomone, pareiškėjų Prašymas laikytinas prašymu, kurio nagrinėjimui VAĮ III skyriaus nuostatos netaikytinos. Pažymi, kad Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Taip pat pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad parengti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo tvirtinamas (keičiamas) Sąrašas, priskirtina Aplinkos ministerijos kompetencijai. Mano, kad Aplinkos ministerija turėjo teisę pateikti atsakymą pareiškėjoms dėl Sąrašo keitimo tikslingumo ir atitinkamo Vyriausybės nutarimo projekto rengimo. Teigia, kad priimant (keičiant) Sąrašą, netaikoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta pasiūlymų dėl saugomų teritorijų ribų keitimo tvarka, įskaitant ir Aprašą. Akcentuoja, jog pareiškėjų skundo teiginiai dėl 2022 m. balandžio 15 d. rašto neatitikties Aprašo nuostatoms yra nepagrįsti. Atsakovės nuomone, Aplinkos ministerija 2022 m. balandžio 15 d. raštu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų Prašymą, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jo naikinti ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą.
3. Tretieji suinteresuoti asmenys N. T. ir P. T. pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su pareiškėjų skundu bei prašo jį patenkinti.
Atsiliepime teigia, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai, matininko situacijos plane pažymėti indeksais „C“ (178 kv. m.), „D“ (116 kv. m.), „E“ (532 kv. m.) negali būti laikomi turinčiais vertingųjų gamtinių savybių. Nurodo, jog pastarąją aplinkybę patvirtina šių sklypų būklė natūroje, kurią, be kita ko, turėjo nustatyti ir įvertinti Ministerija ir /ar jai pavaldi Tarnyba. Pažymi, jog jų prašymu 2022 m. balandžio 21 d. matininkas S. R. pažymėjo įsiterpusių žemės sklypų „C“ ir „D“ taškus natūroje, 2022 m. gegužės 2 d. įsiterpusio žemės sklypo „E“ tašką natūroje, o antstolė A. S. šią informaciją užfiksavo 2022 m. gegužės 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 177-22-26. Paaiškina, kad iš antstolės užfiksuotų nuotraukų matyti, kad šiuose sklypuose nėra nei medžių, nei krūmų, nei kitokių augalų. Tad jų įsitikinimu – ką labai akivaizdžiai patvirtina ir įsiterpusių sklypų „C“, „D“ ir „E“ nuotraukos – tokios valstybinės žemės sklypo dalys neturi jokių vertingųjų savybių, kurias būtų pagrindo saugoti, ką savo Sprendime neteisingai teigia Ministerija. Nurodo, kad palaiko pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, jog Ministerija ir / ar jai pavaldi Tarnyba turėjo tirti faktinę šių įsiterpusių valstybinės žemės sklypo „C“, „D“ ir „E“ dalių būklę, vertinti ir spręsti, ar pagrįstai tokios žemės sklypo dalys vis dar laikomos parko teritorija.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad gavusi skundžiamą Aplinkos ministerijos Sprendimą ir prašymą išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. balandžio 6 d. Prašymą, Tarnyba jį išnagrinėjo ir atsakė, kaip buvo prašoma, Aplinkos ministerijai bei pareiškėjoms 2022 m. balandžio 28 d. Raštu. Pažymi, jog Rašte Tarnyba pakartojo, kad pareiškėjų Prašymo argumentai iš esmės sutampa su jų ankstesniajame (2021 m. gruodžio 28 d.) prašyme pateiktu pageidavimu inicijuoti administracinę procedūrą, pakeičiant Sąrašą. Remiasi Rašte išdėstyta argumentacija ir teigia, kad Tarnyba negalėjo ir neturėjo pagrindo dar kartą svarstyti pareiškėjų Prašymo. Tarnyba pažymi, kad aplink pareiškėjų žemės sklypą esantis valstybinės žemės sklypas, iš kurio pareiškėjos nori išimti tris sklypus, patenka į Pavilnių regioninį parką ir jiems taikomas tai teritorijai nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Nurodo, kad iš pridedamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ištraukos matyti, kad pareiškėjų žemės sklypas ir greta esanti valstybinė žemė, iš kurios prašoma išimti tris dalis, yra net ne saugomos teritorijos pakraštyje, bet viduryje, kas iš esmės eliminuoja bet kokią galimybę kažkokiu būdu keisti teritorijos ribas. Pažymi, kad nustatant saugomų teritorijų ir jų zonų ribas, jos ribos brėžiamos taip, kad į saugomą teritoriją patektų visa gamtos ir (ar) kultūros paveldo vertybės teritorija ir kultūros paveldo vertybės apsaugos zona. Pasisakydama dėl pareiškėjų argumento, kad nė vienas subjektas (institucija) neatliko jokių tyrimų, ekspertizių ir net nebuvo nuvykęs į vietą, pažymi, kad nuolatinę teritorijos priežiūrą ir stebėseną vykdo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Taip pat pažymi, jog rengiant Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą ir jo pataisas, buvo peržiūrėta visa ankstesnė šios teritorijos tyrimų bei projektavimo medžiaga, naudojama visa turima tyrimų medžiaga, atlikta esamos būklės analizė. Nurodo, kad planavimo dokumentus rengia įvairių sričių (kraštotvarkos, miškotvarkos, kultūros paveldo ir kt.) ekspertai, specialistai, t. y., planuojant saugomą teritoriją būtent jie nagrinėja, vertina bei teikia pasiūlymus dėl jos apsaugos, tvarkymo ir naudojimo. Todėl Tarnybos nuomone, abejoti ekspertinio situacijos vertinimo išvadų pagrįstumu ir / ar plano rengėjų dalykine kompetencija nėra pagrindo.
5. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys – L. G. ir R. Ž., nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus.
7. Teismo posėdyje pareiškėjų – N. M. G. ir D. G., bei trečių suinteresuotų asmenų - N. T. ir P. T., atstovas skundą palaikė.
Atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos atstovė iš esmės laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir Ministerijos atstovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ministerijos Sprendimo (2022 m. balandžio 15 d. rašto), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų N. M. G. ir D. G. Prašymą pradėti administracinę procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę pareiškėjų Prašymą išnagrinėti iš naujo.
9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2022 m. balandžio 6 d. Prašymu kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu pradėti administracinę procedūrą, kurios metu būtų tiriami ir vertinami trys įsiterpę sklypai, kurie nurodyti pridedame žemės sklypo plane, t. y. C (178 kv. m.), D (116 kv. m.) bei E (532 kv. m.) ir besiribojantys su pareiškėjų namų valdos žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir juose esančios (nesančios) saugotinos gamtinės vertybės bei sprendžiama dėl šių įsiterpusių sklypų išėmimo iš Pavilnio regiono parko plano.
Šio Prašymo nuorašas buvo išsiųstas ir Tarnybai.
10. Ministerija 2022 m. balandžio 15 d. raštu pareiškėjoms pateikė atsakymą.
Minėtame rašte (Sprendime) pažymėta, kad pareiškėjų Prašyme pateikti argumentai iš esmės sutampa su pareiškėjų 2021 m. gruodžio 28 d. prašyme pateiktu pageidavimu inicijuoti administracinę procedūrą, pakeičiant Sąrašą, iš jo išbraukiant valstybei priklausančios žemės dalį (227 kv. m), besiribojančią su privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiant iš valstybinės žemės suformuoti du žemės sklypus (143 kv. m ir 84 kv. m) ir juos prijungti prie privataus žemės sklypo. Į pareiškėjų 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą Ministerija atsakė 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. (65)-D8(E)-1204, kuriame pateikti aiškūs nepritarimo tokiai administracinei procedūrai pradėti motyvai. Iš esmės tie patys argumentai, kuriais nepritariama minėto valstybei priklausančio žemės ploto išėmimui iš Pavilnių regioninio parko Lyglaukių geomorfologinio draustinio, nustatyto Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plane, arba šio valstybinės žemės ploto išbraukimui iš Sąrašo, buvo išdėstyti Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. rašte Nr. (3)-V3-41, kurį pareiškėjos ir suinteresuotos institucijos yra gavusios.
Ministerija 2022 m. balandžio 15 d. rašte pakartojo pagrindinius argumentus, kodėl valstybinės žemės plotą išbraukti iš Sąrašo nėra pagrindo:
1) nagrinėjamas Draustinis pripažintas ekologiniu požiūriu ypač vertinga teritorija dėl savo unikalios padėties – urbanizuotų plotų apsupta natūrali gamtinė teritorija mieste atlieka svarbias ekologines funkcijas, užtikrina gamtinio karkaso jungtis. Nagrinėjama teritorija patenka į vieną iš valstybinio parko griežčiausios (konservacinės) apsaugos funkcinio prioriteto zoną – Draustinį, be to, yra jo centrinėje dalyje. Nurodytos teritorijos išėmimas iš ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo būtų nepriimtinas kraštotvarkiniu požiūriu ir pažeistų Draustinio funkcinį vientisumą;
2) nagrinėjamu atveju valstybei priklausančio žemės ploto negalima traktuoti kaip įsiterpusio (-ių) žemės sklypo (-ų), nes šis plotas tik ribojasi su namų valda, ką prašyme pripažįsta ir pareiškėjas. Todėl vien tik dėl šios priežasties mažinti valstybinės žemės plotus, jų pakraščius prijungiant prie privačių sklypų būtų nepateisinama nei teisiniu, nei viešojo intereso tenkinimo požiūriais;
3) nemato pagrindo nagrinėjamą valstybei priklausantį žemės plotą traktuoti, kaip turintį degradavusį geoekologinį potencialą, nes akivaizdu, kad nagrinėjamoje vietoje gamtinė aplinka ir vertybės nesunykusios, teritorija neužteršta, vyksta natūralūs gamtiniai procesai, ekosistema funkcionuoja, ekologinė pusiausvyra nepažeista;
4) pažintinio tako nebuvimas ar valstybinės žemės nesiribojimas su, pareiškėjo teigimu, „rekreacinę reikšmę turimais objektais“, „rekreacinę reikšmę turinčių objektų“, nesudaro pagrindo sumažinti valstybei priklausančio žemės ploto aplinkosauginę reikšmę ir šios saugomos teritorijos apsaugos lygį, pakeisti Draustinio funkcinį vientisumą, riboti visuomenės galimybes lankyti ir (ar) patekti į teritorijas, skirtas viešajam naudojimui.
Dėl Prašymo dalies, susijusios su saugomos teritorijos – Pavilnių regioninio parko ribų ar Draustinio ribų – pakeitimu, informavo, jog Aprašas nustato, kad pasiūlymai dėl saugomos teritorijos steigimo, jos ribų keitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais teikiami Tarnybai, kuri organizuoja pasiūlymų nagrinėjimą, vertinimą, priima argumentuotus sprendimus ir apie juos Apraše nustatyta tvarka informuoja pasiūlymų teikėjus, kt. Taip pat nurodė, kadangi Tarnyba yra gavusi pareiškėjų Prašymo kopiją, tad informavo, kad jo pakartotinai nepersiunčia, bet prašo Tarnybos šį Prašymą įvertinti Aprašo nustatyta tvarka ir apie Tarnybos sprendimą informuoti pareiškėjas bei Ministeriją.
11. Tarnyba 2022 m. balandžio 28 d. surašė Raštą, kurį adresavo Ministerijai, taip pat kopija buvo išsiųsta pareiškėjų atstovui.
Tarnybos Rašte, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjų atstovo Prašymas dėl (duomenys neskelbtini) sklypo ir su juo besiribojančių sklypų yra ne pirmasis, ką nurodo ir pats advokatas. Prašyme pateikti argumentai iš esmės sutampa su 2021 m. gruodžio 28 d. prašyme pateiktu pageidavimu inicijuoti administracinę procedūrą, pakeičiant Sąrašą, iš jo išbraukiant valstybei priklausančios žemės dalį, besiribojančią su privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiant iš valstybinės žemės suformuoti du žemės sklypus ir juos prijungti prie privataus žemės sklypo. Į šį pareiškėjų atstovo prašymą Ministerija atsakė 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. (65)-D8(E)-1204, kuriame išdėstė nepritarimo pradėti tokią administracinę procedūrą motyvus, kurie iš esmės pakartoja Tarnybos argumentus, kuriais nepritariama minėto valstybei priklausančio žemės ploto išėmimui iš Pavilnių regioninio parko Lyglaukių geomorfologinio draustinio, nustatyto Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plane, arba šio valstybinės žemės ploto išbraukimui iš Sąrašo, išdėstytus Tarnybos 2022 m. sausio 12 d. rašte Nr. (3)-V3-41, kurį pareiškėjų atstovas ir suinteresuotos institucijos yra gavusios, todėl papildomai šių argumentų nekartoja.
Rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjų atstovas Ministerijos 2022 m. kovo 4 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra pradėta administracinė byla, tad mano, kad tikslinga sulaukti teismo sprendimo šioje byloje ir tik tada spręsti dėl tolimesnių veiksmų.
Pažymėta ir tai, kad Tarnyba nedisponuoja, taip pat nėra gavusi jokios naujos ar papildomos informacijos / medžiagos apie pasikeitusią situaciją Draustinyje, pažeistus kraštovaizdžio kompleksus, išnykusias vertybes ir pan., kurios pagrindu galėtų būti svarstomas saugomos teritorijos ribų keitimo tikslingumas ir galimybės Aprašo nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į tai, Tarnyba Rašte konstatuoja, kad ji neturi pagrindo dar kartą svarstyti pareiškėjų atstovo Prašymo.
12. Pareiškėjos nesutikdamos su Ministerijos 2022 m. balandžio 15 d. raštu (Sprendimu), kreipėsi į teismą.
13. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimą arba jų ribų pakeitimą, gamtos paveldo objektų paskelbimą saugomais.
14. Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. kovo 30 d.) 1 punkte nurodyta, kad Aprašas nustato reikalavimus savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų steigimo, jų ribų keitimo, kai tokios turi būti nustatomos pagal teisės aktus, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais, taip pat pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo procedūras.
Aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys pasiūlymą dėl saugomos teritorijos steigimo, jos ribų keitimo, gamtos paveldo objekto paskelbimo saugomu teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos tiesiogiai, paštu arba elektroniniu būdu. <...>.
Pasiūlymų nagrinėjimas reglamentuojamas Aprašo III skyriuje. Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų, dėl kurių įsteigimo ar ribų keitimo sprendimą priima valstybės institucijos, nagrinėjimą organizuoja Tarnyba (12 punktas). Taip pat šiame skyriuje nustatytos kito Tarnybos teisė ir pareigos nagrinėjant gautus pasiūlymus.
15. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjoms teisės aktai suteikia teisę inicijuoti saugomų teritorijų (rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų) ribų keitimo procedūrą, o Aprašas numato tokių pasiūlymų teikimo ir nagrinėjimo procedūras. Apraše aiškiai įtvirtinta, kad prašymai teikiami būtent Tarnybai, kuri organizuoja tokių prašymų nagrinėjimą bei priima atitinkamus sprendimus. Tuo tarpu Ministerijos kompetencijai minėtų prašymų nagrinėjimas nepriskirtas.
16. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjos su Prašymu kreipėsi ne į Tarnybą, bet į Ministeriją, kuri realiai nėra kompetentinga spręsti dėl pareiškėjų Prašymo. Ministerija skundžiamu 2022 m. balandžio 15 d. raštu, be kita ko, prašė Tarnybos pareiškėjų Prašymą įvertinti Aprašo nustatyta tvarka ir apie Tarnybos sprendimą informuoti pareiškėjas ir Ministeriją; kadangi Tarnyba jau buvo gavusi pareiškėjų Prašymo kopiją, tai Ministerija jo pakartotinai Tarnybai nepersiuntė.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad Ministeriją savo pareigą, įtvirtintą VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje, iš esmės įvykdė. Daugiau jokių klausimų Ministerija nebuvo kompetentinga spręsti.
18. Taigi, dėl pareiškėjų Prašyme nurodytų procedūrų pradėjimo, atitinkamų sprendimų priėmimo ir pan. yra kompetentinga būtent Tarnyba. Nagrinėjamu atveju Tarnyba priėmė 2022 m. balandžio 28 d. raštą, tačiau pareiškėjos jo neskundžia. Tad šis Raštas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir teisėjų kolegija jo nevertina.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Ministerijos pareiga buvo tik persiųsti Tarnybai pagal kompetenciją pareiškėjų prašymą, ką Ministerija iš esmės ir įvykdė. Nors Ministerijos ginčijamas 2022 m. balandžio 15 d. raštas (Sprendimas) iš esmės stokoja aiškumo ir tam tikra prasme yra prieštaringas, bandant pasisakyti dėl Prašyme keliamų klausimų dėl kurių Ministerija yra nekompetentinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ministerija savo pareigą, įtvirtintą VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje, iš esmės įvykdė, tad naikinti skundžiamą 2022 m. balandžio 15 d. raštą nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
20. Taigi, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
21. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjų skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, tad pareiškėjos neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų N. M. G. ir D. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.