Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2013 m. birželio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D., gim. 1977-03-10, nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo 2013-01-31 nuosprendžiu nuteistasis pagal Lietuvos Respublikos BK 264 straipsnio 1 dalį išteisintas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-08-16, jos pabaiga – 2015-08-16.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, D. D. dar nėra atlikęs minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies – 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. D. D. taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas D. D. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam D. D. lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra šiuo metu netaikytinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. bausmę atlieka už du nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus ir itin pavojingas visuomenei, nes susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Vertinant jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, konstatuotina, kad D. D. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra dar didelė, o per trumpas bausmės atlikimo laikas gali suformuoti prielaidas nuteistajam nusikalsti ateityje, juolab, kad D. D. nusikalto jau ne pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu jis vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, jam skirta drausminė nuobauda ir nors nuobauda nebegalioja, nes buvo panaikinta kaip paskatinimas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuteistojo elgesys atliekant bausmę negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Jam būdingi kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuosavo būsto neturėjimu ir netinkamo gyvenimo modelio pasirinkimu. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (18 balų pagal OASys), tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo D. D. asmenybė, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei likusi neatlikta bausmės dalis neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinti bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to kolegija konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutarė:

Nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.